Kauno apygardos teisme (KAT) baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl prekybos poveikiu, kurioje nuosprendis paskelbtas penkiems kaltinamiesiems: buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Nijolei Bareikienei (62 m.), buvusiam Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 4-ojo departamento vyresniajam valstybiniam auditoriui Rišardui Zelenovui (53 m.), taip pat Albertui Ivanauskui (51 m.), Leonidui Erenburgui (63 m.) ir Jankeliui Špicui (65 m.).

Ėmė kyšius

Kaip pranešė laikinai einanti Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėjos pareigas Milda Bučnytė, KAT, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, neginčijamai nustatė, kad 2012–2014 metais R. Zelenovas padarė net trylika, o N. Bareikienė – šešis korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Jie pasinaudodami savo pažintimis, reikalavo ir paėmė kyšius iš suinteresuotų asmenų, žadėdami paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Kyšių iš įvairių asmenų buvo reikalaujama dėl to, kad neva padarytų poveikį ikiteisminius tyrimus organizavusiems ir juos kontroliavusiems Vilniaus apygardos ir apylinkės prokuratūros prokurorams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams, kurie apie daromas korupcinio pobūdžio veikas nieko nežinojo.

Darant šias nusikalstamas veikas įvairiems asmenims buvo sudarytos sąlygos manyti, jog tarpininkaujant šiai prokurorei teismuose ir prokuratūroje, suinteresuoti asmenys gali už kyšius išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ji gali įtakoti neteisėtus prokurorų ir teismo veiksmus, jų priimamus procesinius sprendimus. Be to, R. Zelenovas pripažintas kaltu ir už neteisėtą disponavimą šaudmenimis.

Kiti trys kaltinamieji – A. Ivanauskas, L. Erenburgas, J. Špicas – nuteisti už tai, kad žadėjo, susitarė ir davė arba priėmė kyšį už palankius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje arba teisme.

Įtakos nedarė

Kad būtų aiškiau, kaip tai buvo daroma, panagrinėkime epizodą su verslininku Sergejumi Monašovu, kuris už 6000 eurų kyšį bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. S. Monašovui teismas už tai skyrė 12 537 eurų baudą.

2012 metais šis verslininkas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo ir dokumento klastojimo. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras. 2013 metų rudenį S. Monašovas kreipėsi į pažįstamą Albertą Ivanauską prašydamas, kad už pinigus būtų nutraukta jo baudžiamoji byla ir grąžinti per kratas paimti daiktai. Prieš tai A. Ivanauskas jam buvo sakęs, kad anksčiau dirbo tardytoju, vėliau – muitinėje, todėl visose teisėsaugos institucijose turi draugų, į kuriuos gali kreiptis su prašymu „sutvarkyti“ bet kokią bylą.

Išgirdęs jo prašymą, A. Ivanauskas S. Monašovui pasakė, kad paklaus savo pažįstamo „kokia bylos situacija“ ir, jeigu byla nėra sudėtinga, ji gali būti nutraukta. Su A. Ivanausko žmogumi, „kuris tvarko reikalus“ ir kurį A. Ivanauskas jam pristatė kaip Ryčką, vyras susitiko 2013 metų spalį prekybos centre „Panorama“. Sutarė, kad už 6000 eurų kyšį byla bus nutraukta. Kai iki 2013-ųjų lapkričio S. Monašovas 6000 eurų nesurinko, A. Ivanauskas jį ėmė spausti, kad pinigus reikia perduoti kuo greičiau, nes jiems neaišku, „ar daryti, ar nedaryti to, ko jis buvo prašęs“. Todėl prekybos centro „Panorama“ parduotuvėje pardavėjai S. Monašovas paliko A. Ivanauskui voką su laišku ir 500 eurų. 400 eurų buvo skirti Ryčkai – R. Zelenovui – „už darbą“, o 100 eurų – A. Ivanauskui. Pasak verslininko, perdavus šiuos pinigus, A. Ivanauskas telefonu ir elektroniniais laiškais jį skubino kuo greičiau surasti ir perduoti 6000 eurų.

Tyrėjai nustatė, kad 2013 metų spalio mėnesį R. Zelenovas kreipėsi į prokurorę N. Bareikienę ir pasakė, kad kreipėsi „klientas“, kuriam reikia pagalbos, nurodė, kad šis įtariamas sukčiavimu, o jo bylą kontroliuoja jos kolega. Prokurorė N. Bareikienė pasakė, kad S. Monašovo bylą kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą pažįsta, „gali su juo kalbėtis“ ir gali susitarti, jog šis grąžintų per kratas paimtus daiktus. Specialiosios tarnybos 2013 metų gruodį užfiksavo Vilniaus apygardos prokuratūroje esančiame tarnybiniame N. Bareikienės kabinete vykusį R. Zelenovo ir prokurorės pokalbį, kuriuose jie tariasi, kad „reikia kažkaip pagąsdinti mūsų veikėją, nes pradėjo sukti užpakalį “. Buvo tariamasi, kad S. Monašovą būtų galima pagąsdinti prokurorui iškvietus jį į apklausą, o į prokurorą, kuris kontroliavo bylą, N. Bareikienė net nesikreipė.

2014–2015 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino ir baudžiamaisiais įsakymais nubaudė šešis asmenis, kurių veiksmai buvo susiję su N. Bareikienės bei buvusio Valstybės kontrolės auditoriaus, galbūt, neteisėtais veiksmais.

Kaltė įrodyta

Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių ir liudytojų parodymais, Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotais telefoninių pokalbių garso įrašais, dokumentais, gautais iš įvairių valstybinių įstaigų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems R. Zelenovui ir N. Bareikienei, įvertino tai, kad nusikaltimai padaryti siekiant materialinės naudos, turint tikslą neteisėtai pasipelnyti, buvo daromi ilgą laiką, be to, ypač jautrioje teisingumo vykdymo sferoje, diskredituojant valstybės institucijas – teismą ir prokuratūrą. R. Zelenovui teismas skyrė galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajai N. Bareikienei atsižvelgta į tai, kad nusikaltimų padarymo metu ji buvo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, kurios pagrindinis uždavinys organizuojant ir kontroliuojant baudžiamuosius persekiojimus – padėti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, tačiau ji pasinaudodama prokurorės tarnyba vykdė nusikaltimus. Tokio asmens teisingumo vykdymo sferoje padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, anot teismo, yra itin didelis, dėl N. Bareikienės veiksmų buvo iškreipta konstitucinė prokuroro priedermė, o jos padarytų nusikaltimų paskatos žemos ir savanaudiškos. Už padarytus nusikaltimus jai paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas nusprendė laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams. N. Bareikienei skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams atimta teisė užsiimti teisininko veikla.

Mokės baudas

Kitus tris kaltinamuosius teismas taip pat pripažino kaltais. A. Ivanauskui KAT skyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieniems metams ir 6 mėnesiams, L. Erenburgui – galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir 18 754,68 euro baudą. Jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 3 metams. J. Špicui skirta 500 MGL (18 830 eurų) bauda. A. Ivanauskui ir R. Zelenovui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojant juos per vienerius metus sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 25 MGL (941,50 euro) dydžio įmoką.

„Ši baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, o nuosprendis susideda iš 184 lapų. Ikiteisminį tyrimą ir procesinius veiksmus byloje atliko STT pareigūnai, prokuratūros darbuotojai. Ikiteisminis tyrimas atliktas labai kokybiškai, išsamiai, atlikta daug procesinių veiksmų, surinkta labai daug kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų. Pradėjus tyrimą užkirstas kelias minėtiems asmenims toliau vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas,“ – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkė Danguolė Šiugždinytė.

Teisėjas atsistatydino

 Nors prokurorai yra įstatymo sargyboje, tačiau ir patys kartais pakliūna į nusikaltimų pinkles. Prokurorė N. Bareikienė už tai jau sulaukė nuosprendžio, o štai jos kolegė iš Vilniaus apygardos prokuratūros Rita Aliukonienė teismo dar laukia. Generalinė prokuratūra pranešė, kad surašius kaltinamąjį aktą, ši byla bus perduota nagrinėti teisme. Prekyba poveikiu įtariama prokurorė R. Aliukonienė atleista iš pareigų.

Teisėsauga tyrė duomenis, kad R. Aliukonienė galėjo daryti įtaką Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant vadinamąją Darbo partijos juodosios buhalterijos baudžiamąją bylą. Teisėjų kolegijos pirmininku, nagrinėjant šią bylą, buvo paskirtas teisėjas Viktoras Aidukas. Pradėjus tyrimą jis buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.

Po apklausos V. Aidukas atsistatydino iš teisėjo pareigų. Pareiškime teisėjas nurodė galįs garantuoti, kad Darbo partijos byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama skaidriai ir nešališkai.

Kad niekas nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, patvirtino ir Generalinė prokuratūra (GP). Anot GP pranešimo, tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą.

Žilvinas VIZGIRDA