Šią savaitę pasibaigus savivaldos rinkimams premjerė Ingrida Šimonytė sako besitikinti konstruktyvesnio dialogo su ūkininkais, toliau ieškant būdų, kaip padėti dėl nukritusių supirkimo kainų nukentėjusiems pieno gamintojams.
Ji pažymėjo, kad iki šiol vykusios derybos nebuvo vaisingos, o taip esą galėjo būti dėl to, jog dalis viešai kalbėjusių ūkininkų kartu kandidatavo ir į politinius postus savivaldoje.
Premjerė parlamente kalbėjo ūkininkams ketvirtadienį prie Seimo planuojant didelį protestą. Pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų skubios paramos, susitikimo būtent su Vyriausybės vadove, kurios indėlio kol kas pasigenda.
„Vyko ne vienas susitikimas su pieno tiekėjais, žemdirbių organizacijomis ir perdirbėjais., didžiausias – vasario 24 d. Jame dalyvavo mano deleguota Vyriausybės kanclerė, o moderavo mano patarėjas. Deja, turiu pažymėti, kad po gana konstruktyvių diskusijų, Vyriausybei buvo pateiktas reikalavimas dėti ant stalo 40 mln. eurų ir taip išspręsti problemą, nes visi kiti sprendimai nedomina, kadangi yra ilgalaikiai ir neva netinkami“, – antradienį Seime atsakinėdama į opozicinių frakcijų parengtus klausimus sakė I. Šimonytė.
„Gal dėl tokio diskusijos konstruktyvumo – kabutėse – buvo kalti artėjantys savivaldos rinkimai – kadangi ne paslaptis, kad dalis šioje temoje garsiai besiangažuojančių ūkininkų taip pat yra ir vietos politikai. Bet dabar savivaldos rinkimų aistroms nuslūgus, tikiuosi, kad bus galima ieškoti konstruktyvių sprendimų“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės, o ketvirtadienį didelio masto protestas planuojamas Seimo prieigose.
Ūkininkų atstovai teigia, jog pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad nebepadengia gamybos savikainos, o vien tam, kad galėtų išsilaikyti, jiems reikia 40 mln. eurų paramos.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų.
Tuo tarpu dar vasarį K. Navickas, kreipėsi į už žemės ūkį atsakingą Europos Komisijos pareigūną Januszą Wojciechowskį, prašydamas suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Tiesa, tuomet eurokomisaras K. Navickui adresuotame laiške skirti prašomos paramos dar nesutiko.
K. Navickas Briuselyje viešėjo ir šią savaitę, kur klausimas buvo aptartas darkart. Antradienį ŽŪM skelbė, jog kartu su Latvijos kolega Didziu Šmitu, J. Wojciechowskio prašoma iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija.
Tuo tarpu eurokomisaras nurodė, kad EK atidžiai vertins situaciją, teigia ŽŪM.