Referendumas dėl dvigubos pilietybės lietuviškos politikos areną gali paversti koridos – kovų su buliais – amfiteatru. Išsiilgote dar nematytų pramogų?

Gelbėjimo ratas

Seimo rudens sesijos išvakarėse Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad būtina pradėti skatinti gyventojų domėjimąsi dvigubos pilietybės problema. Jo teigimu, reikėtų imtis  agitacijos ir bandyti atkreipti visuomenės dėmesį į šį klausimą. O kad nuo agitacijos ir susidomėjimo būtų sėkmingiau pereita prie konkretaus sprendimo, Seimo pirmininko manymu, kartu su kitų metų gegužę vyksiančiais Respublikos Prezidento rinkimais galėtų būti surengtas ne tik referendumas dėl dvigubos pilietybės, bet dar ir papildomas – dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo.

Pasak Seimo pirmininko, žmonėms suteikta galimybė referendumu pasisakyti dėl Seimo dydžio (siūloma sumažinti jo narių skaičių nuo 141 iki 121) padėtų pritraukti rinkėjų į referendumą dėl dvigubos pilietybės. Kad būtų galima pakeisti dabar galiojančią Konstitucijos nuostatą dėl dvigubos pilietybės, prie rinkimų urnų turėtų ateiti ir už tai balsuoti daugiau kaip pusė rinkėjų sąrašuose esančių piliečių. Suprasdamas, kad tai nelabai realu, Seimas birželį priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kurios nuleido reikalavimų tokiam referendumui kartelę, tačiau prezidentė šią iniciatyvą užblokavo. Kol kas neaišku, ar Seimas atmes šį prezidentės veto, tad visai realu, kad Seimo pirmininko iškelta idėja dėl antrojo referendumo Seimui sumažinti turėtų tapti gelbėjimosi ratu pirmajam.

Skraistė ir bulius

Regis, apskaičiuota teisingai: valdantieji dar prieš Seimo rinkimus žadėjo sumažinti jo narių skaičių,   be to, niekas nenori prisiimti atsakomybės dėl galimos referendumo dėl dvigubos pilietybės nesėkmės. Išeivių organizacijų atstovai piktinasi, kad likus mažiau nei metams iki jo dar nepradėta informacinė kampanija, esą valdžia nerodo didesnių pastangų, kad referendumas būtų sėkmingas. Referendumo sėkmė pirmiausia priklauso nuo atėjusių balsuoti skaičiaus, todėl politinės koridos idėja rinkėjams privilioti atrodo labai patraukli. Anokia paslaptis, kad didžioji visuomenės dalis, švelniai tariant, nedega meile Seimui (paskutinės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, juo pasitiki 9,5 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 62,6 proc.).

Demagoginis politikų įprotis raginimus mažinti Seimo narių skaičių apšaukti populizmu jau atrodo juokingai. Per nepriklausomybės metus šalies gyventojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu, o Seimo narių išliko toks pat – 141. Kaltinti piliečius populizmu pragaištingos tautai ir valstybei depopuliacijos metu nelabai protinga, taigi, sumanymas išskleisti prieš rinkėjus raudoną Seimo mažinimo idėjos audeklą ir pamakalavus nukreipti juos prie balsavimo urnų politikams turbūt atrodo visai neblogas. Suerzintas bulius, įsmeigęs krauju pasruvusias akis į raudoną skudurą, nepastebi už jo pasislėpusio matadoro, mikliai nukreipiančio jį norimon arenos pusėn, ir nežino, kad dvikova dažniausiai baigiasi vikresnio ir sumanesnio pergale. Dažniausiai tai būna matadoras, bet kartais suklysta ir jis, atsidūręs po bulio kanopomis ar iškeltas ant aštrių jo ragų.

Ne mažinti, o didinti?

„Manau, toks politinio elito elgesys yra paprasčiausiai nepadorus ir negarbingas“, – sakė filosofas, politikos apžvalgininkas Vytautas Rubavičius, paprašytas išsakyti nuomonę apie siūlymą rengti papildomą referendumą Seimo narių skaičiui sumažinti. Anot jo, akivaizdu, kad stengiamasi padaryti viską, kad kaip nors į referendumą dėl dvigubos pilietybės ateitų daugiau žmonių. „Tačiau šis pasiūlymas, manyčiau, įžeidžia ir pačius politikus. Kam rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės? Tam, kad Lietuva jau neatrodytų išsivaikščiojusi, kitaip tariant, kad valstybės piliečių skaičius, prijungus antrąją pilietybę turinčius žmones, vėl būtų 3,5 ar net 4 mln. Vadinasi, jokios Lietuvos išsivaikščiojimo problemos neliktų, būtų galima sakyti, kad gyvename vis geriau ir siekiame vis naujų pergalių kapitalistinės plėtros procese“, – ironizavo pašnekovas. Bet, pasak V.Rubavičiaus, jei orientuojamės į referendumo žadamą 3,5 ar 4 mln. Lietuvos piliečių skaičių, kam tada mažinti Seimą? Ar, priešingai, nereikėtų jo dar padidinti? „Čia matome, kad kai reikia ką nors daryti, mūsų politinis elitas būna nepaprastai siaurakaktiškas, nenumato esminių savo pasiūlymų padarinių ir pasirodo ganėtinai juokingai. Tačiau tai kartu rodo, kad politinėje arenoje įsivyrauja vien tik viešųjų ryšių akcijos“, – teigė V.Rubavičius.

Vytautas Rubavičius

Žaidimas jausmais

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis pripažįsta, kad siūloma taktika rinkėjams pritraukti gali būti efektyvi, bet kaip bus iš tikrųjų, esą dar pamatysime. „Dar efektyvesnė taktika – tiesiog imti ir pradėti visus šantažuoti, pavyzdžiui, pagrasinti, kad jei neateisi į referendumą, išvysime iš darbo. Ir tai, ką siūlo Seimo pirmininkas, ir tai, ką dabar pasakiau, yra vienodai amoralūs dalykai, kurie politikoje iš tikrųjų duoda rezultatą, ir gana efektingą, tačiau dar labiau nusmukdo visuomenės moralinį lygį. Ji dar labiau nustoja tikėti tuo, kad politikai gali išspręsti klausimus racionaliai“, – sakė politologas.

Lauras Bielinis

Gal priekaištai, kad politikai siekia žaisti rinkėjų jausmais, turėtų būti skiriami ir anksčiau vykusių referendumų iniciatoriams? Anot L.Bielinio, visada atrandama emocinių kabliukų, padedančių „užkabinti“ rinkėją. „Norėčiau priminti, kad iki šiol labai negražiai atrodo referendumo dėl stojimo į ES aplinkybės. Rinkėjų aktyvumas buvo labai žemas, ir kad jis būtų didesnis, prekybos tinklai pasiūlė balsavusiems dalyti lipdukus, už kuriuos žmonės galėjo nemokamai ar už 1 centą įsigyti alaus butelį arba skalbimo miltelių. Tai irgi buvo rinkėjų balsų pirkimas per tarpininkus „už kapeikas“, pasinaudojus tam tikromis situacijomis. Iš esmės irgi amoralus veiksmas“, – kalbėjo politologas.

Anot V. Rubavičiaus, bandymų braukyti per rinkėjų jausmų stygas buvo visada, čia nieko nepadarysi: politinis elitas reaguoja į vienokias ar kitokias visuomenės nuotaikas ir stengiasi jas valdyti. „Blogybė ta, kad tik tais jausmais ir bandoma žaisti. Jokio realaus pokyčio Lietuvos politinėje ir ekonominėje sistemoje, kuri yra užprogramuota vyti lietuvius iš Lietuvos ir skurdinti didžiąją dalį tėvynėje gyvenančių žmonių, nebus – nepriklausomai nuo to, ar Seime būtų 141, ar 121 Seimo narys, ar dviguba pilietybė būtų suteikta, ar ne. Jei suteiksime, paskutiniai likučiai, kurie dar saisto save su šia vieta, su šia Dievo duota žeme, ir vienaip ar kitaip dar įsivaizduoja turį savo valstybę, praras tą jausmą“, – pridūrė pašnekovas.

Kas mažiau: 121, 105, 71...

Ar Seimo pirmininkas, siūlydamas pasvarstyti apie galimą Seimo narių skaičiaus mažinimą iki 121, kartais nepadarė aritmetinės klaidos? Jei Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 25 proc., turbūt lygiai taip pat turėtų susitraukti ir Seimas – iki 105 ar 107? Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas sakė, kad 121, jo manymu, yra ribinis Seimo narių skaičius, svarstymai apie dar mažesnį, 111, 101 ar net 71, esą jau būtų absurdiški. „Toks mažas parlamento narių skaičius tikrai būtų absurdiškas, manau, tai neigiamai atsilieptų Seimo darbui“, – sakė mokslininkas. R.Tučas atkreipė dėmesį, kad pasaulinėje praktikoje parlamento narių skaičius paprastai nustatomas traukiant kubinę šaknį iš rinkėjų skaičiaus. Rečiau – iš gyventojų skaičiaus. „Jeigu skaičiuotume pagal tokią formulę, dabar Seime turėtų būti apie 134 parlamentarus, vienu kitu daugiau ar mažiau. Taigi iš tikrųjų galime Seimo narių skaičių mažinti, tarkime, iki 131. Jeigu referendume būtų siūloma Seimo narių skaičių sumažinti dešimčia, tikrai eičiau ir balsuočiau. Dėl 121 Seimo nario man dar reikėtų pagalvoti, įvertinti visus argumentus“, – svarstė pašnekovas.

Daug rinkėjų, tebeturinčių Lietuvos pilietybę, seniai gyvena užsienyje ir Seimo rinkimuose nedalyvauja. Ką daryti, jei gyventojų Lietuvoje yra daug mažiau nei jos piliečių? R.Tučo manymu, užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams reikėtų sudaryti elektroninio balsavimo galimybę, kad per rinkimus nereikėtų belstis per visą šalį ar tokį didmiestį kaip Londonas į Lietuvos ambasadą. „Kol tokio balsavimo nebus, tol užsienyje gyvenančių piliečių aktyvumas per rinkimus bus labai menkas. Dabar balsuoja apie 15–17 tūkst. Bet jeigu ir tuos balsuojančius pridėtume prie Lietuvoje gyvenančių rinkėjų, nieko drastiško neįvyktų, gal Seimo narių skaičius pagal kubinės šaknies formulę sumažėtų iki 131, gal iki 128. Apie tai negalvojau ir niekada neskaičiavau. Kita vertus, juk ir ne visi Lietuvoje gyvenantys rinkėjai dalyvauja rinkimuose“, – sakė R.Tučas.

Nieko nepakeistų

Tomas Janeliūnas, politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius

Mano manymu, sumanymas rengti du referendumus nėra labai vykęs, nes iš tikrųjų tai labai skirtingos problemos, orientuotos į skirtingus visuomenės sluoksnius. Bandymas techniškai didinti rinkėjų dalyvavimą net gali atsigręžti priešinga puse: į referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo gali ateiti tie, kurie iš principo yra prieš dabartinę valdžią, patį Seimą, politikus. O politikai juos skatina balsuoti už kitą – dvigubos pilietybės – iniciatyvą. Taip gali būti kompromituojama pateikta iniciatyva. Tokie kelių problemų sugretinimai nebūtinai gali padėti pasiekti tikslą, kuris buvo keliamas jungiant dvi iniciatyvas dėl referendumo. Niekas negali paneigti, kad balsavimas dėl dvigubos pilietybės tokiu atveju gali susilaukti labiau skeptiško atsako, daugiau balsų „prieš“. Nežinome, kaip tai gali paveikti rezultatus. Aišku, galime kalbėti apie kitą problemą: pati iniciatyva dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo yra gana populistinė, ji nesprendžia esminių valstybės valdymo problemų. Todėl prie referendumo urnų greičiausiai bus kviečiami emociškai paveikesni, valdžios nemėgstantys žmonės, ir tai bus labai dviprasmiškas kvietimas. Viena vertus, rinkėjams tarsi sakoma: „Ateikite rinkti ir remti valdžią, jos iniciatyvas.“ Kita vertus, balsuokite už siūlymus tą valdžią mažinti, keisti Seimo narių skaičių.

Jei Seimas būtų sumažintas 20 narių, tai nieko nepakeistų. Tai nei pagerintų Seimo darbo kokybės, nei pakeistų renkamų Seimo narių kvalifikacijas ir gebėjimus, nei padidintų Seimo prestižą. Užuot savo energiją skyręs Seimo reputacijai gerinti ir tiems konfliktams, kurie jame kyla, reguliuoti, Seimo pirmininkas bando siūlyti iniciatyvą, kuri visiškai nesprendžia jokios problemos.