Net 97 proc. Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – EŽTT) pasiekusių bylų prieš Lietuvą yra pripažįstamos nepagrįstomis arba nėra nustatyta Konvencijos pažeidimų. Ir tik 3 proc. pateikiamų peticijų EŽTT yra tenkinama – nustatomas žmogaus teisių pažeidimas. Dažniausiai skundžiasi ir laimi kaliniai.
Tai, beje, pažymėjo rugsėjo viduryje Lietuvoje apsilankę EŽTT pirmininko pavaduotojas Linosas Aleksandras Sicilijanas, o taip pat ir teisėjas Egidijus Kūris. Svečiai, susitikę su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininku Rimvydu Norkumi ir teisėjais, aptarė EŽTT praktiką ir jos aktualijas.
Pasak Egidijaus Kūrio, žiniasklaidos atstovai iš esmės nušviečia tik tuos sprendimus, kuriuose EŽTT konstatuoja pažeidimus, bet tai nėra tikroji situacija, nes taip atspindima tik maža dalis nagrinėjamų bylų. „Yra ir kita – visuomenei nematoma – pusė, tai – vieno teisėjo priimami sprendimai. Yra daugybė tokių vieno teisėjo išnagrinėtų bylų, kuriose nebuvo rasta pažeidimo. Paėmę šią statistiką, kuri nėra taip viešai prieinama, matytume, kad Lietuvos situacija žmogaus teisių srityje yra daug geresnė“, – mintimis dalijosi teisėjas.
Teisėjas E. Kūris taip pat atskleidė, kad šiuo metu pagrindiniai su Lietuva susiję EŽTT nagrinėjami klausimai yra dėl įkalinimo sąlygų, įkalinimo iki gyvos galvos, nuosavybės teisės (nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams).
Užteko konstatuoti
Dėl kalinimo sąlygų ir kalinių teisių pažeidimų Lietuva yra pralaimėjusi ne vieną bylą. Ir šiemet EŽTT iš iki rugpjūčio mėnesio išnagrinėtų 34 bylų daugumą laimėjo kaliniai. Tačiau prašytų tūkstančių Strasbūro teismas beveik nepriteisė.
Sausio mėnesį EŽTT paskelbė, kad buvo pažeistos buvusio Pravieniškių kalinio Henriko Jankovskio teisės. Jam, kalinčiam Pravieniškių pataisos namuose, buvo uždrausta susirasti informaciją apie studijas, pasinaudojant internetu. Atlikęs bausmę už nužudymą, iš Pravieniškių jis buvo išleistas 2013 metų gegužę. O incidentas dėl interneto su administracija įvyko 2006-aisiais. Tiesa, EŽTT, konstatavęs, kad pažeidimo būta, nepatenkino H. Jankovskio prašymo priteisti jam 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjai nusprendė, kad šiuo atveju pakanka pažeidimo konstatavimo.
Dažniausiai kaliniai skundžiasi dėl netinkamo elgesio ir žeminančių kalinimo sąlygų Lukiškių bei Šiaulių tardymo izoliatoriuose, Vilniaus, Alytaus bei Pravieniškių pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Dauguma jų teigė, kad jie buvo laikomi perpildytose kamerose, o sanitarinės ir higienos sąlygos neatitiko vidaus teisės aktų reikalavimų. Kamerose kaupėsi drėgmė, sienos apaugusios pelėsiais, o patalpos – nepakankamai šildomos ir vėdinamos. Be to, po jas lakstė žiurkės ir kiti gyviai. Kaliniai įrodinėjo, kad dėl tokių sąlygų pablogėjo jų sveikatos būklė, be to, jie kentė nuolatinį stresą ir nemigą, vienas – net nupliko. Kai kurie pareiškėjai peticijose taip pat skundėsi, jog nerūkantys suimtieji kamerose buvo laikomi kartu su rūkančiaisiais.
Valstybė pralaimėjo
Kaip tik su panašiais skundais buvo kreipęsi Žanas Aleksandravičius, Andrejus Gailiūnas, Artiomas Novikovas, Gražvydas Dūda ir Darius Antonovas. Jų bylas teismas sujungė į vieną ir šių metų vasaros pabaigoje buvo paskelbtas sprendimas, pagal kurį Lietuvos vyriausybė privalėjo skundus parašiusiems kaliniams išmokėti palyginus nemažas sumas. Visi jie dėl blogų sąlygų ir ankštų kamerų Lukiškių tardymo izoliatoriuje jau buvo kreipęsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o vėliau ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau šių teismų priteistos sumos kalinių netenkino ir jie kreipėsi į Strasbūrą. Lietuvos vyriausybės nuomone, priteistos sumos buvo pakankamos.
EŽTT palaikė kalinius. Lietuvos teismai Ž. Aleksandravičiui buvo priteisę 290 eurų, o EŽTT priteisė 2400 eurų. Panašią sumą Lietuvoje buvo prisiteisęs ir A. Gailiūnas, o po Strasbūro teismo sprendimo jo piniginė papilnėjo dar 8500 eurų. A. Novikovas Lietuvos teismuose buvo prisiteisęs 1450 eurų, Strasbūro teismas jam pridėjo dar 4600 eurų. G. Dūda iš Lietuvos prisiteisė 5800, o D. Antonovas – 3700 eurų.
Beje, visi šie kaliniai skundus parašė dėl dienų, praleistų tardymo izoliatoriuose 2007-2011 metais. Šiuo metu kaliniai jau nelaikomi kamerose sugrūsti po kelis, tačiau sąlygų jie norėtų geresnių. Lietuvos teismai dabar laikosi praktikos, kad, jei kaliniui tikrai kameroje trūksta vietos, jam priteisiama už kiekvieną dieną vidutiniškai po 8 eurus. O jei nuteistojo skundas pasiekia EŽTT, šis už panašius teisės aktų pažeidimus priteisia mažiausiai 4 kartus daugiau.
Šiuo metu EŽTT yra perdavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybei Remigijaus Laniausko, Henriko Daktaro, Mindaugo Januškos, Pavelo Višniakovo, Giedriaus Butkaus ir Antono Ščensnovičiaus peticijas prieš Lietuvą. Remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu (kankinimo uždraudimas) pareiškėjai skundžiasi dėl netinkamo elgesio ir žeminančių įkalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje bei Vilniaus pataisos namuose.
Atimta viltis
Šiemet Lietuva taip pat pralaimėjo bylą dėl nehumaniško požiūrio į nuteistuosius iki gyvos galvos.
Šiuo metu Lietuvoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka 120 nuteistųjų: 91 nuteistieji bausmę atlieka kalėjimo režimu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, o 29 nuteistieji yra perkelti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Skundus dėl to, kad Lietuva pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatą, kuria uždraustas kankinimas, parašė nuteistieji iki gyvos galvos Kęstutis Matiošaitis, Juozas Maksimavičius, Stanislovas Katkus, Vladas Beleckas, Rolandas Lenkaitis, Aidas Kazlauskas, Piotras Gervinas ir Edmundas Svotas. Jų teigimu, Lietuvos įstatymai ne tik nenumato nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo, bet ir kitų galimybių sušvelninti skirtąją bausmę, o tai jų nuomone, yra kankinimas.
Skundus Strasbūro teismui parašę nuteistieji buvo nuteisti už nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis, o K. Matiošaitis. J. Maksimavičius ir A. Kazlauskas dar iki Konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje buvo nuteisti mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. K. Matiošaičiui ir A. Kazlauskui bausmę pakeitė teismas, J. Maksimavičiui – buvo suteikta Prezidento malonė.
Pažeidė teises
Visi šie nuteistieji į EŽTT su skundais kreipėsi 2013 metais. Kaip įprasta tokiais atvejais, jų skundai buvo perduoti mūsų šalies vyriausybei, kad ši išsakytų savo poziciją. Vyriausybės nuostatos netenkino kalinių ir keletas jų prašė EŽTT nagrinėti jų skundus. Tik R. Lenkaitis ir E. Svotas nepalaikė savo peticijų, pastabų į Vyriausybės poziciją nepateikė, todėl jų atžvilgiu byla buvo nutraukta.
Strasbūro teismas palaikė kalinius ir paskelbė, kad Lietuva pažeidė nuteistųjų iki gyvos galvos teises. EŽTT paskelbė, kad Lietuvoje nesudaromos galimybės peržiūrėti nuosprendžius ir nuteistiesiems išeiti į laisvę. Po tokio Strasbūro teismo sprendimo Lietuva turės keisti įstatymus ir nuteistiesiems iki gyvos galvos numatyti galimybę išeiti į laisvę.
Pagal EŽTT praktiką, laisvės atėmimo iki gyvos galvos skyrimas suaugusiam asmeniui nėra savaime nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, tačiau Konvencijos pažeidimo klausimas gali kilti, jei tokia bausmė negali būti sušvelninama. Vertindamas, ar bausmė gali būti laikoma sušvelninama, EŽTT siekė nustatyti, ar yra nors kokia viltis, kad nuteistasis galės būti paleistas į laisvę. Pakankama, jei nacionalinė teisė numato galimybę sušvelninti, sumažinti bausmę ar nuo jos atleisti, o taip pat nuteistąjį paleisti lygtinai. Tai jau EŽTT buvo konstatavęs ne vienoje byloje. Tose bylose EŽTT suformulavo itin svarbų principą, kad jau paskyrimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės metu asmuo turi aiškiai žinoti, kokiomis sąlygomis ir kada jis galės kreiptis dėl jam skirtos bausmės sušvelninimo.
EŽTT nurodė, kad vidaus teisėje turi egzistuoti veiksminga įkalinimo iki gyvos galvos sušvelninimo galimybė nuo to momento, kai įsigalioja nuosprendis, kuriuo nuteistajam yra paskiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Tai, kad įkalinimo iki gyvos galvos sušvelninimo galimybę užtikrina Prezidento malonės galimybė, yra itin svarbu, tačiau to nepakanka.
Pareiškėjai Teismui buvo pateikę žalos atlyginimo reikalavimus, tačiau, Teismo nuomone, vien Konvencijos pažeidimo nustatymas užtikrina teisingą atlyginimą šioje byloje.
Viltis – ne už kalnų
Nuteistųjų iki gyvos galvos byla buvo išnagrinėta gegužę. Tad Lietuvoje dabar apsilankę jau minėti Strasbūro teisėjai ir dar EŽTT Antrojo skyriaus kanclerė Marialena Tsirli susitiko su Teisingumo ministre Milda Vainiute ir viceministru Raimondu Bakšiu. Pokalbyje dalyvavo ir Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė.
EŽTT atstovai taip pat buvo supažindinti su bausmių politikos pokyčiais ir pertvarka laisvės atėmimo įstaigose, kuri leidžia pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, sudaro sąlygas jų resocializacijai, integracijai į visuomenę. Lietuva išsprendė ir laisvės atėmimo vietų perpildymo problemą – per pastaruosius kelerius metus laikomų įkalinimo įstaigose nuteistųjų sumažėjo trečdaliu.
Pokalbio metu pabrėžta, kad veiksminga bausmių politika valstybei leidžia užtikrinti visuomenės saugumą, sutaupyti lėšų, kurios skiriamos nuteistųjų išlaikymui, ir įgyvendinti humaniškumo principą.
Teko nusivilti
Pirmoji byla, kurią Lietuva pralaimėjo 2000 metais, buvo dėl prevencinio sulaikymo teisėtumo. Deja, bylą laimėjęs Panevėžio verslininkas Juozas Jėčius to jau nesužinojo, nes sprendimas buvo paskelbtas verslininkui mirus. Todėl pinigai buvo išmokėti jo našlei.
Teismas buvo pakankamai dosnus ir priteisė 60 000 litų (17 391 eurų) neturtinei žalai ir 40 000 litų (11 594 eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Vėliau EŽTT priteisiamos sumos žymiai sumažėjo. Ko gero, rekordiškai didelės sumos, kreipdamasis į Strasbūro teismą, prašė Vytautas Karalevičius. Jis reikalavo tiek sau, tiek savo verslo partneriams – 85 milijonų JAV dolerių bei 22 190 692,80 lito (6 432 084 eurų). Tačiau EŽTT, nenustatęs priežastinio ryšio tarp reikalaujamos sumos bei Konvencijos pažeidimų, atmetė pareiškėjo reikalavimus. V. Karalevičius taip pat reikalavo 10 000 200 eurų neturtinės žalos atlyginimui, tačiau teismas, vertindamas teisingumo pagrindais, priteisė 12 000 eurų. Pareiškėjo reikalaujama 83 368 eurų suma teisinių išlaidų ir kaštų atlyginimui taip pat buvo pripažinta nepagrįsta, kadangi jis pats sau atstovavo teisme. Teismas atlygino tik pagrįstas ir būtinas išlaidas ir priteisė 1000 eurų kompensaciją.
Strasbūro teismas konstatavo, kad V. Karalevičius nepateisinamai ilgai buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teisėsaugai tiriant jo baudžiamąją bylą dėl galimų finansinių nusikaltimų. EŽTT pripažino, kad kalinimo sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsniu, kuris draudžia bet kokį nežmonišką ar žeminantį elgesį bei kankinimus. Strasbūro teismo požiūriu, pati izoliatoriaus aplinka ir higienos normų pažeidimai jau buvo žeminantis elgesys su suimtuoju.
Ir kiti, tikėjęsi, kad Strasbūro teisėjai leis jiems užsidirbti iš Lietuvos biudžeto, buvo nuvilti. Ypač tie, kurie bylinėjosi dėl kalinimo sąlygų.
Dėl kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei tuometiniuose Vilniaus 2-uosiuse pataisos namuose skundęsis baltarusis Valerijus Savenkovas prašė jam priteisti 2 milijonų eurų neturtinės žalos atlyginimą. EŽTT priteisė tik 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 500 eurų bylinėjimosi kaštams ir išlaidoms atlyginti.
Dėl žeminančių orumą laikymo sąlygų Anykščių rajono policijos komisariato areštinėje A. Kasperovičius prašė 210 000 litų (60 869 eurų) neturtinei žalai atlyginti. EŽTT nusprendė, kad 3 000 eurų yra teisingas atlygis.
Nuskriaudė antstolis
Šiemet vienam iš Lapinų gaujos lyderių Genrikui Lisovskiui dėl nepagrįstai ilgo suėmimo Strasbūro teismas priteisė 4700 eurų, o didžiausia suma šiemet priteista Antanui Šidlauskui iš Jonavos. Liepos 11-ąją, EŽTT paskelbtu sprendimu, Lietuva šiam vyrui sumokėjo 11 580 eurų turtinės, 6500 neturtinės žalos atlyginimus ir dar 690 eurų bylinėjimosi išlaidų.
2007 metais A. Šidlauskas pateikė ieškinį Jonavos rajono apylinkės teismui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo. Šis teismas ieškinį atmetė, tačiau Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir A. Šidlausko ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas jam teismo sprendimo priėmimo dieną buvusią buto vidutinę rinkos kainą – 51 000 litų (14 890 eurų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų vasario 8 dieną priėmė nutartį, kuria apeliacinės instancijos teismo sprendimą pakeitė, sumažindamas pareiškėjui priteistą žalos atlyginimo dydį iki 8698 litų (2539 eurų), žalą apskaičiuodamas pagal varžytinių metu VĮ „Registrų centras“ nustatytą ginčo buto vidutinę rinkos kainą.
Kitaip į šią bylą pažvelgė EŽTT teisėjai. Teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisės apsaugą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, o A. Šidlauskas, iškeldintas iš buto, neturėjo kur pastoviai gyventi, turėjo vargti nežmoniškose sąlygose.
Kadangi turtas parduotas už neadekvačiai mažą kainą, nesuteikiant iš viso jokio gyvenamojo ploto, tai teismas ir nustatė Konvencijos pažeidimus, bei priteisė atlyginti žalą. Beje, kad antstoliai elgėsi nežmoniškai ir savanaudiškai, kalba dar ir toks faktas: A. Šidlauskas prie Jonavos turėjo 50 arų žemės, tačiau jos antstolis parduoti nepanoro, o pasigviešė buto. Už Strasbūro priteistą sumą dabar Jonavoje A. Šidlauskas tikrai galės nusipirkti nedidelį butą.
Tik faktai
- Šių metų pradžioje EŽTT įvairiose stadijose buvo nagrinėjama net 18 171 byla iš Ukrainos, 12 575 bylos – iš Turkijos, 8962 bylos – iš Vengrijos, 7821 byla – iš Rusijos. Penketuką užbaigia Rumunija – 7402 bylos.
- Tarp Baltijos šalių daugiausia nebaigtų bylų buvo iš Lietuvos – 290, iš Latvijos – 172 ir iš Estijos – 63.
- Labai nedaug bylų teisėjai nagrinėjo iš šiaurinių šalių. Iš Danijos teisme buvo tik 25, Islandijos – 28, Švedijos – 34, Suomijos – 53 bylos.
Žilvinas VIZGIRDA