Lietuvoje žuvininkystė išgyvena ne pačius geriausius laikus – lietuviškas tvenkinių žuvis pirkėjas linkęs prisiminti tik artėjant didžiosioms metų šventėms, nors mitybos specialistai jau kuris laikas aiškina, kad mūsų šalyje šviežios žuvies suvalgoma per mažai ir ji ant mūsų stalo turėtų būti ištisus metus. Bet kol kas taip nėra. Šiemet žuvų augintojams iškilo ir dar vienas rūpestis – kaip išgyventi, kai krito karpių kainos. Tą išprovokavo produkcijos perteklius.
Situacija įtempta
Artėjant gruodžio mėnesiui, kuris aktualus tiek žuvų valgytojams, tiek žuvų augintojams, Zarasų rajone žuvis auginančios UAB „Vasaknos“ vadovas Algirdas Šiukščius neneigė, kad šie metai jiems itin nedėkingi. „Žiaurūs metai dėl to, kad krito pagrindinės produkcijos – karpių – kainos. Prieauglis gal ir neblogas, bet labai žymiai sumažėjo realizacijos kainos“, – aiškino jis.
A.Šiukščiaus duomenimis, Lietuvoje karpių užauginama daugiau nei 4 tūkst. tonų, o suvalgoma nuo 1,5 iki 2 tūkst. tonų. Todėl vidaus rinkoje susidaro akivaizdus karpių perteklius. Tuo pačiu tarp karpius auginančių ūkių susidarė didžiulė konkurencija, kuri pasireiškia ir dabar. Anksčiau, pasak pašnekovo, apie 70 proc. išaugintų lietuviškų gyvų karpių ūkiai eksportuodavo į Lenkiją. Jam teko bendrauti su kaimyninės šalies žuvų augintojų asociacijos atstovais, nes A.Šiukščius atstovauja Lietuvos nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijai bei yra jos tarybos pirmininkas, todėl žino, kad „situacija liūdna ir kol kas lenkai tyli“.
„Jie patys prisiaugina žuvų, kaimyninės šalies žuvų augintojai savo šalyje gauna paramą ir jiems nėra tikslo laikyti labai aukštą pardavimo kainą. Jie dabar parduoda po 12 zl/kg, tai mūsų pinigais gausis apie 2,6 Eur/kg gyvo svorio. Galime palyginti: lietuviškus karpius, kadangi yra didelė konkurencija, dabar ūkis vienam prekybos tinklui atiduoda po 2,75 Eur/kg gyvo svorio. Tuo prekybos tinklai ir naudojasi. Mačiau prekyboje skrostas karpis kainuoja 6,99 Eur/kg – jau sumažinta kaina, nes dideliame prekybos centre buvo ir apie 9 Eur/kg“, – kainas ir jos skirtumus vardijo Lietuvos žuvų augintojų sektoriaus atstovas.
Prekyboje taip pat yra ir iš karpių paruoštų kepsniukų, kitų pusgaminių, bet nedideli kiekiai. A.Šiukščius atsimena, kad pernai į Lietuvą buvo atvežta prekybai karpių iš Kroatijos. Jis tikisi, kad šiemet to prieš šventes gal nebus, nes pernai įvežtinio karpio mažmeninė kaina buvo 4,7 Eur/kg.
„Štai tokia ir situacija, – atviravo jis. – Lietuvos ūkiai yra investavę. Per vasarą jiems susidarė nemažos žuvų šėrimo išlaidos, kainavo pašarai, dar spaudžia įsipareigojimai bankams, investiciniai projektai, o pajamos kol kas nėra didelės. Manau, kad situacija tikrai nėra lengva.“
Nenori ristis žemyn
Anot A.Šiukščiaus, ūkiuose įgyvendinant gamtotvarkos projektus, kai reikia išvalyti tvenkinius, atlikti kitus numatytus darbus, išmokos gaunamos tik tuomet, kada ūkiai tai padaro. Ekologiniams ūkiams anksčiau išmoka būdavo mokama už tam tikrą išaugintos produkcijos kiekį, o dabar pirmiausia turi parduoti, nes išmoka mokama tik už parduotą produkciją. Visą vasarą pirko ekologinius pašarus, mokėjo pinigus, išaugino produkciją, bet jeigu jos nesugebės parduoti, tai ir išmokos negaus. Dėl tokios tvarkos žuvų augintojų atstovai daug kartų yra diskutavę ir ginčijęsi prie apvalaus stalo Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), bet bendro supratimo taip ir nepriėjo.
„Išlaužo žuvis“ valdo daugiau nei 500 ha tvenkinių, per metus užaugina beveik 1 tūkst. tonų žuvų. Tokio kiekio užtektų pamaitinti visai Lietuvai, bet Lietuvoje be Išlaužo žuvininkystės ūkio yra dar beveik dvi dešimtys žuvų auginimo ūkių.
Kai kurie žuvų auginimo ūkiai skaičiuoja per kormoranus patiriantys 100–300 tūkst. eurų nuostolius. Vasakniškiai nušovę vieną kormoraną jame rado 17 karpiukų, kurių vieno svoris – maždaug 20 g. Pagal tai skaičiuoja, kad vienam kormoranui pasimaitinti kiekvieną dieną reikia po 3,5–4 kg žuvies. Taip 500 karpiukų ir nebėra. Nors ir naudoja visokiausias atgrasymo priemones ir reguliaciją, o aplinkosaugininkai tikina, kad jau kormoranų populiacija sumažėjusi, bet...
Didėja eršketų suvartojimas
„Mes pereiname prie eršketų. Jų išauginame daugiau nei 200 tonų. Turime pilną ciklą, patys veisiame, patys inkubuojame. Eršketai vertinami dėl juodųjų ikrų. Bet reikia labai gerai atidirbti visą procesą. Upėtakių auginame, bet mažiau, daugiausia auginame eršketus – jie keičia karpius. Aišku, tai yra jau brangesnė žuvis nei karpiai, bet stebime, kad eršketų paklausa ne vienus metus Lietuvoje pamažu didėja. Didėja eršketų vartojimas. Bet dar reikia gerokai padirbėti logistikos srityje. Žmonės dar nelabai apie eršketus supranta, kuo jie vertingi“, – savo ūkio permainomis pasidalijo A.Šiukščius.
UAB „Vasaknos“ dirba iš viso apie 50 žmonių. Bendrovė yra pasistačiusi naują šiuolaikinį inkubatorių, kur patys ekoskopuoja jaunas žuvis. Kai eršketai būna apie 2 kg, tuomet aparatu patikrinus atskiriama, kur patelė, kur patinas. Eršketų pateles toliau augina ikrams, jų kaina pasaulinėje rinkoje aukšta, nes yra didelė paklausa, o patinėlius parduoda mėsai.
Bet daugiausia šiemet užaugino karpių. Vadovas neabejoja, kad kritusi karpių kaina atsilieps bendrovės šių metų finansiniams rezultatams – bus gautas mažesnis pelnas. Duok Dieve, anot jo, kad pasidengtų visos išlaidos, būtų kuo susimokėti už pašarus, kurie jau nupirkti. Žiūrės, kaip išlaviruoti, karpių nuostolius galbūt dengs didesnės pajamos už kitas žuvis, pavyzdžiui, eršketus.
„Dar prekiaujame ir įžuvinimo medžiaga – įvairiomis žuvytėmis ir lydekaitėmis. Aišku, pelningumas dėl kritusios karpių kainos sumažės. Tai faktas. Tuo labiau kad po Naujų Metų iš karto didėja minimalūs atlyginimai darbuotojams. Jau bus daugiau nei 1 tūkst. eurų popieriuje. Tad atlyginimus darbuotojams turėsime padidinti ir mes“, – sakė A.Šiukščius.
Jis pasakojo, kad ūkyje yra nekvalifikuotų darbų, reikia samčiais semti žuvis ir tai yra galingas rankų darbas. Bet dirba ir kvalifikuoti specialistai-žuvininkai. Tie, kurie ekoskopuoja eršketus, turi suprasti žuvies sandarą.
Vasakniškiai turi perdirbimo cechus ir penkis prekybinius išvažiuojamuosius automobilius su visa būtiniausia įranga. Nuo penktadienio per visą savaitgalį prekiauja Panevėžyje, Vilniuje, Zarasuose, Utenoje bei nuolat savo parduotuvėje Dusetose. „Stengiamės ne tik dėl savo ūkio, „kariaujame“ dėl geresnių sąlygų dirbti visiems“, – kalbėjo tame pačiame ūkyje daugiau nei 35 metus dirbantis A.Šiukščius.
Žuvų perteklius
Lapkričio mėnesį, artėjant gruodžiui, ir kiti žuvininkai susiskaičiuoja
metų triūso rezultatus. UAB „Išlaužo žuvis“ (Prienų r.) valdo daugiau nei 500 ha tvenkinių, per metus užaugina beveik 1 tūkst. tonų žuvų. Tokio kiekio užtektų pamaitinti visai Lietuvai, bet Lietuvoje be Išlaužo žuvininkystės ūkio yra dar beveik dvi dešimtys žuvų auginimo ūkių. Išlaužiečiai tuo užsiima nuosekliai ir daug metų.
Pasak UAB „Išlaužo žuvis“ direktoriaus Dariaus Svirskio, jie labai nori, kad žmonės ieškotų lietuviškos žuvies ir ją valgytų. Paprastai kiekvienais metais daugiausia lietuviškų karpių nupirkdavo prieš šventes. Šiemet žuvų augintojai susirūpinę, lygina, kas buvo prieš 4 metus, ir pastebi, jog dabar žmonės pradėjo valgyti tris sykius mažiau lietuviškos žuvies, nes per pastaruosius metus tris kartus sumažėjo lietuviškų žuvų poreikis. Eksportui lietuviškos žuvies esą irgi nebereikia, sėkmingai aplinkiniais keliais žuvies produkcija keliauja iš Baltarusijos.
„Nutrūko eksportas, sumažėjo pirkimas Lietuvoje tada, kada mūsų produkcija tapo nekonkurencinga. Lietuviškos žuvies niekas nebereklamuoja, o tvenkiniuose užaugintų žuvų yra labai daug“, – atkreipė dėmesį D.Svirskis.
Žuvų augintojai teigia, kad situacija nekokia – produkcijos žuvų ūkiai užaugina, bet žuvų valgytojai tapo labai išrankūs. Prieš maždaug ketverius metus prekybos tinkluose uždraudus prekiauti gyvais karpiais iš akvariumų, šis persitvarkymas esminio pirkėjų persilaužimo nesulaukė. Jeigu iki tol prieš didžiąsias metų šventes karpius pirkti ir iškepus dėti ant Kūčių stalo dažnuose namuose būdavo įprasta tradicija, tai per pastaruosius metus karpis tapo neprivaloma preke. Jį esą pakeičia atvežtinės žuvys, pagautos prie Turkijos krantų ar Viduržemio jūroje.
Tik faktai
Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos nariai, šios asociacijos duomenimis, akvakultūros verslo poreikiams valdo apie 9 640 ha plotą žuvininkystės tvenkinių, įvairius nekilnojamus statinius ir didelį kiekį mašinų, mechanizmų bei įrengimų. Visa tai naudojant, per metus galima pagaminti iki 5,5 tūkst. tonų prekinių žuvų bei išauginti apie 1,6 tūkst. tonų vertingų žuvų jauniklių. Tai sudaro apie 98 proc. visų išauginamų žuvų kiekio Lietuvoje.
Į akvakultūros įmonių žuvininkystės tvenkinius vanduo patenka iš upelių, prie kurių nėra taršos šaltinių. Prieš penkerius metus akvakultūros įmonėse pradėta plėtoti ekologinė žuvininkystė. Šiuo metu ekologinės žuvininkystės plėtotei yra sertifikuota daugiau kaip 40 proc., tai sudaro 3,8 tūkst. ha viso tvenkinių ploto.
Augintojai ištisus metus aprūpina Lietuvos rinką aukštos kokybės produkcija – gyva ekologiška žuvimi. Per metus išauginama daugiau negu 1 tūkst. tonų ekologinių žuvų. Akvakultūros įmonių žuvininkystės tvenkiniuose daugiausia auginami karpiai, kurie sudaro apie 96 proc. visų išaugintų žuvų. Taip pat auginamos ir kitos žuvys: lydekos, lynai, upėtakiai, karosai, eršketai, šamai, augalėdės žuvys amūrai ir kt. Karpinės žuvys žuvininkystės tvenkiniuose iki prekinio svorio išauga per tris vasaras, o kai kuriais atvejais net per keturias, todėl įmonių žuvininkystės tvenkiniuose susiformavo trivasarė akvakultūros prekinių karpių auginimo forma.
Pagal valstybinius užsakymus žuvininkystės ūkiai augina vertingų žuvų rūšių jauniklius vandens telkiniams įžuvinti, taip pat įžuvinimo medžiaga aprūpina žuvų auginimo mėgėjus.