Kaimo versluose iš pirmo žvilgsnio daugiau vyriško darbo pozicijose jau sukasi ir moterys. Šunskų seniūnijoje (Marijampolės sav.) UAB „Stevila“ metalo apdirbimo robotų ceche įdarbinami tiek jauni vyrai, tiek jaunos moterys. Taip sudaromos sąlygos dirbti ir užsidirbti. Tokių įmonių ties Marijampole – jau ne viena.

Išmoksta vietoje

UAB „Stevila“ direktorius dr. Vilius Senkus teigė, kad pas juos durys atviros visiems – tiek moterims, tiek vyrams. Bene pagrindinis reikalavimas būsimam mokiniui-darbuotojui – norėti mokytis ir dirbti. Metalo apdirbimo įmonė, anot vadovo, turi pakankamai neblogą mokymų patirtį, todėl jie gali drąsiai pakviesti pas juos mokytis tiek vyrukus, tiek merginas.

„Aišku, pageidautina, kad turėtų kokį nors techninį išsilavinimą. Bet stebuklų nėra, išmokti galima visko. Pradžioje mokamas mokinio atlyginimas, vėliau didesnis. Darbas po stogu, šildomose patalpose, sunkiai kilnoti nereikia – dirbama klaviatūra, kompiuteriu ir galva. Toks variantas, manau, visada geriau negu fizinis darbas“, – aiškino vadovas.

V.Senkaus teigimu, jeigu naujas mokinys yra nė kiek „nematęs“ mechanikos, tada reikėtų kokių vienerių metų, o jeigu jau turi mechanikos, braižybos pagrindus, yra ragavęs kažkokių technikos mokslų, tai po kokių 3–4 mėnesių dalis mokinių „Steviloje“ jau pradeda dirbti savarankiškai „paprastus dalykėlius“.

Iš užsienio į gimtinę grįžusi Elena Čerekavičienė jau keletą mėnesių yra UAB „Stevila“ mokinė-darbuotoja, norinti išmokti valdyti modernias stakles. Anot jos, panašios specifikos darbą jai teko dirbti Airijoje, todėl ir Lietuvoje norėjo įrodyti, kad modernias stakles valdo ne tik vyrai, bet ir moterys, paneigiant mitą, jog metalo apdirbimas – vyriškas darbas.

„Tai įdomus darbas, nuolat reikia galvoti. Nėra monotonijos, net kelis kartus per dieną keičiasi gaminamos detalės, schemos, brėžiniai. Tiesiog mečiau sau iššūkį. Čia dirbu dar tik tris mėnesius, tad reikės daugiau laiko, kol perprasiu programas, programavimą ir visa kita“, – sakė UAB „Stevila“ mokinė-darbuotoja E.Čerekavičienė.

V.Senkus: „Mes mokome jaunimą ir jis „sukasi“ regione, tad tragedijos nėra – iš vieno darbdavio nueina pas kitą, iš kito ir pas mus ateina. Blogai, jei išmokę jie išvažiuoja dirbti į Vilnių, Kauną ar užsienį.“

Valdys penkis robotus

Metalo apdirbimo įmonės vadovo pastebėjimu, itin didelės darbuotojų kaitos nėra – kolektyve yra triūsiančių nuo įmonės įsikūrimo pradžios 1997 metais. Tačiau, anot V.Senkaus, normalus reiškinys ir tai, kad žmonės keičia darbą. „Mes mokome jaunimą ir jis „sukasi“ regione, tad tragedijos nėra – iš vieno darbdavio nueina pas kitą, iš kito ir pas mus ateina. Blogai, jei išmokę jie išvažiuoja dirbti į Vilnių, Kauną ar užsienį“, – svarstė UAB „Stevila“ direktorius.

Pravėrus naujojo robotikos cecho duris ir įžengus vidun, bendrovės vadovas V.Senkus svajoja, kad šiame ceche daugiau dirbtų mechanizmai, o žmonės naudotų savo protą. „Puoselėjame viziją, kad čia ateityje prie 4–5 įrengimų dirbs tik vienas žmogus, tada galės ir atitinkamai daugiau uždirbti. Bet, aišku, reikės daugiau specifinių žinių“, – sakė UAB „Stevila“ direktorius V.Senkus.

Šiemet, įmonei pakvietus, ateina nemažai jaunimo. Kai kada per savaitę priima po 3–4 mokinius, bet, aišku, dalis jaunimo ateina ir išeina. Tuo tarpu bendrovė siekia, kad darbuotojai laipsniškai kiltų vertės sukūrimo grandinėje ir kildami vis daugiau uždirbtų. Nors „Stevila“ bendradarbiauja su Marijampolės profesinio rengimo centru ir Marijampolės kolegija, V.Senkus neneigia, kad pats jaunimas bei jų tėvai turi matyti perspektyvą.

Visi esame pasiruošę mokyti, tik reikia ateinančių. Gal jaunimui trūksta šiokios tokios motyvacijos. Aišku, dalis nori būti tik vadybininkais, bankininkais ar dar kažkuo. Mes siūlome dirbant gerą pastovų darbą normaliomis sąlygomis galimybę tobulėti – valdyti stakles, po to robotus, gal net po 5 iš karto. Visa tai yra ilgalaikė perspektyva – tiek kaupiant žinias, tiek, aišku, siekiant didesnio atlyginimo“, – teigė V.Senkus.

Skirstymo beveik neliko

Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART“ direktorė Ieva Vizgirdienė, daug bendraujanti su verslo srities atstovais, taip pat stebi situaciją darbo rinkoje. Jos teigimu, takoskyros tarp miesto ir kaimo verslo jau beveik neliko – aplink Marijampolę esančiuose kaimuose kuriasi verslo įmonės, kai kada vystančios tokias sritis, kurios būdavo labiau būdingos miesto įmonėms. „Kai kurios įmonės teikia kaimui nebūdingas paslaugas, pavyzdžiui, užsiima maketavimu, dizainu, kuria svetaines. Tai miesto verslai, jie visiškai niekuo nesiskiria, nėra kitokie“, – sakė I.Vizgirdienė.

Jos teigimu, kaimas artėja prie miesto ir atvirkščiai, nes suvalkiečiai vis dažniau kraustosi į priemiesčius. Anot jos, dabar važiuoti į darbą užtrunka 10–15 minučių. Kai aplinkiniai kaimai nėra labai „gilūs“, o susisiekimas patogus, nesukelia rūpesčių, prireikus žmogus greitai privažiuoja ten, kur jam reikia.

„Miesto pakraščiuose turime tokius grandus kaip UAB „Juodeliai“, danų kapitalo įmonė UAB „Dovista“. Jie jau irgi yra kaime. Taip pat automobiliais prekiaujančias įmones, kurios arti miesto, bet jau nebe mieste. Kaimuose savo sodybose yra įkūrusių baldų dirbtuvėles, medžio apdirbimo įmonėles. Pavyzdžiui, MB „Suvalkijos svirpliai“ cechas veikia kaime (Liudvinavo sen.). Tai vėlgi yra visiškai kosmopolitinis verslas, svirpliai gali „skristi“ į bet kurią užsienio šalį“, – pasakojo I.Vizgirdienė.

Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART“ vadovės teigimu, verslininkams reikia žmonių, dirbančių su informacinėmis technologijomis, rinkodara, reklama. Anot jos, trūksta darbuotojų paslaugų sferoje – ne tik padavėjų-barmenų, bet ir indų plovėjų, kambarinių. „Jaunimas į tokias darbo vietas nelabai eina. Bet, kiek suprantu ir spėju, daug kas darbuotojus jau kviečiasi iš užsienio. Daugiausia gali būti atvykstančių iš Ukrainos, ypač vairuotojų“, – įžvalgomis apie pastebėtas tendencijas dalijosi I.Vizgirdienė.

Anot jos, užsieniečiai kol kas daugiau užima darbo vietas, nereikalaujančias aukštos kvalifikacijos. Darbdaviai viliasi, kad įdarbinti užsieniečiai nebus laikini. Kaip lietuviai, emigravę į Angliją ar kitas šalis, ten jau nesijaučia esantys laikini, taip ir užsieniečiai gali įsikurti Marijampolėje.

„Bet tai yra neaukštos kvalifikacijos arba net nekvalifikuota darbo jėga, kurios pas mus šiandien trūksta, nes mūsų darbininkai išvažiuoja į užsienį užsidirbti daugiau pinigų, o tie, kurie lieka, nenori stovėti prie linijos, dėlioti detales ar kepti bandeles, jie dairosi kitokio darbo“, – pasakojo I.Vizgirdienė, aiškindama, kad nebelieka takoskyros ir tarp vyriškų bei moteriškų darbų, nebent ten, kur reikia fizinės jėgos, pavyzdžiui, kelti, stumdyti sunkius daiktus. O kur lengviau, net ir gamyboje, kur dominuodavo vyrai, jau galima sutikti ne vieną moterį.

„Nemanau, kad specialybes šiame amžiuje dar reikėtų skirstyti į vyriškas ir moteriškas. Pavyzdžiui, virtuvės šefai jau tapo beveik vyriška profesija, nors prieš keletą dešimtmečių maisto gamybos srityje dirbo tik moterys. Ir atvirkščiai, inžinerines specialybes studijuojančių merginų kasmet tik daugėja – inžinerijos fakultete mergina nėra jokia retenybė“, – svarstė I.Vizgirdienė.

Mieste netelpa – keliasi į kaimą

Mūsų savivaldybės kaimiškoje vietovėje šalia Marijampolės yra laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurioje tęsiama plėtra, į pramoninės zonos inžinerinę infrastruktūrą bus investuota daugiau nei 3 mln. Eur. Tai sukurs palankias sąlygas steigtis naujiems verslams ir investuotojams kurti darbo vietas. Šiuo metu pramoninėje zonoje dirba UAB „Dovista“, kurios planuose taip pat numatoma plėtra, šalia jos veikia UAB „Juodelių“ gamykla. Greta jų savo plėtrą planuoja ir kitos stambios įmonės. Šioms ir kitoms stambioms įmonėms, tokioms kaip UAB „Mantinga“, beveik nuolatos reikia darbo jėgos. Jos darbuotojus susiveža pas save dirbti iš aplinkinių gyvenviečių ir kaimų.

Mūsų kaimuose yra nemažai žemės ūkio bendrovių, kuriose triūsia kaimo žmonės. Yra netradicinių verslų – Liucinavo kaime buvusioje fermoje gydymo tikslais auginamos medicininės dėlės. Gal tai ir smulkus verslas, bet produkciją eksportuoja ir į užsienio šalis. Kiti netradicinio verslo atstovai Liudvinave yra įkūrę svirplių auginimo fermą. Kaimo vietovėse yra baldų, transporto įmonių ir kitokios krypties verslų. Ten reikia darbo rankų.

Marijampolės savivaldybė verslams kaime teikia paramą, kaip ir verslams mieste. Turime Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondą, lengvatas nekilnojamajam turtui, žemės mokesčiui. Įvairių pagalbos priemonių dėl COVID-19 pandemijos ribojimų – kaip padėti verslui, gali skirti kompensacijas. Tomis pačiomis priemonėmis kviečiame naudotis smulkesnius bei stambesnius verslus ir kaimiškose vietovėse. Parama įsikuriantiems verslams kaimuose gali atkeliauti ir per Marijampolės vietos veiklos grupę.