„Kuo smulkesnis verslas, tuo didesnė tikimybė, kad jis kuriamas kartu su šeimos nariais. Nes kas daugiau, jei ne artimieji, įtikės verslo idėja, sutiks jai skirti dalį šeimos biudžeto ir prireikus dirbs dieną naktį, nesvarbu, kad be atlygio. Nors dirbti su artimaisiais nėra paprasta, nes ne visada pavyksta suvaldyti emocijas, tačiau pasitikėjimas ir palaikymas tokius verslus padaro tvaresnius“, - tai mintys apie šeimos verslo ypatumus. Tad reikia neabejoti, kad Drąseikiuose gyvenančią ir ūkininkaujančią Ingos ir Vido Kavaliauskų porą pasitikėjimas bei vienas kito palaikymas lydės ir šeimos versle. Kavaliauskai dabar turi bendrą verslą Biržuose. Rotušės gatvės 9 name įsikūrusi parduotuvė „Tortai“, kurios savininkas yra Vidas Kavaliauskas. „Tortai, bandelės, kava. Priimami išankstiniai užsakymai įvairioms progoms“, - tai Vido vizitinėje kortelėje įrašyta informacija.

Joninių ir mėtų kvapas

Kad pajustum, kuo kvėpuoja Kavaliauskų šeimos verslas, reikia užsukti į parduotuvę. Kasdien 9 valandą duris atveriančioje parduotuvėje pirkėjų iš pat ryto laukia cinamonu kvepiančios, varške, šonine arba lašinukais įdarytos šiltos bandelės, sluoksniuotos sviestinės tešlos kibinai su gardutėliu mėsos įdaru. Visi šie skanėstai gaminami čia pat esančioje kepyklėlėje. Iš natūralių produktų – įvairių uogų, grietinėlės, varškės, sviesto, iš šeimos ūkyje išaugintų grūdų miltų. „Kur tik galime, visur naudojame natūralų gerą sviestą. Jis labai pakeičia kepinių konsistenciją, skonį ir kvapą“, - sako Inga.

Parduotuvės vitrinoje pūpso nauju skoniu pasižyminti „Egzotika“ ir kiti tortai, akį vilioja ir gomurį kutena biskvitiniai pyragai. Šeimininkai stengiasi ieškoti skonių ir kone kiekvieną savaitę pasiūlyti ką nors nauja. Iš pirkėjų jau teko girdėti pagyras bandelėms, kurios esančios lyg naminės, tortui ir pyragaičiams „Lazdynas“.

„Jis toks minkštutėlis, su minkštutėliu kremu, karamele, juodaisiais serbentais ir lazdyno riešutu“, - apie Kavaliauskų parduotuvėje pirktą skanėstą pasakojo vieno grožio salono klientė. Jai kalbant kitos tuo metu salone buvusios moterys rijo seiles. Paskui klausė, kur tokiais pyragaičiais prekiaujama.

Kito torto, pavadinto „Miško mėlynė“, biskvitas yra su špinatais. Pasak Ingos, pirkėjai niekaip negalėję patikėti, ką gali turėti bendra biskvitas ir špinatai.

„Tačiau paragauja ir pakeičia nuomonę. „Miško mėlynėje“ dar yra grietinėlės, maskarponės sūrio bei trintų mėlynių. Jos natūralios, šaldytos“, - pasakoja kepinių meistrė Inga.

Šventinius užsakymus pildanti Kavaliauskų kepyklėlė jau turi sumanymų ir Joninėms. Konditerė Inga suka galvą, kaip išpildyti pirkėjų norą – Joninėms iškepti ką nors su mėtomis. Be galo gardų mėtų sirupą radusi Inga dabar mąsto, kaip suderinti mėtų skonį ir puošybą.

Torto vardynos – proga laimėti skanėstą

Antradienį vitrinoje atsirado dar vienas naujas skanėstas – tortas su baltu biskvitu, „ Prezidentine“ varške, grietinėle, žele bei trintomis braškėmis. Šis vasariškai lengvas, purus gardumynas kol kas yra bevardis. „Iki šeštadienio laukiame pirkėjų pasiūlymų, kaip pavadinti šitą naują vasaros tortą. Siūlymus galima atnešti tiesiog į parduotuvę ir paragauti naujojo kepinio. Mes išsirinksime labiausiai patikusį vardą, o jo vardatėviui dovanosime 1 kilogramą jau ne bevardžio torto“, - vardynų akciją skelbia savininkas Vidas.

Susitiko „Tatulos“ vakaruškoje

Biržuose užaugusi Inga ir Pasvalio krašto vaikinas Vidas susitiko Biržų kultūros centre vykusiame „Tatulos“ programos renginyje. „Ingą radau vakaruškoje“, - šypsosi Vidas. Jiedu kartu jau nuo 1999- ųjų. Kitąmet – vestuvių dvidešimtmetis. Poros dukra Viktorija dabar laiko abitūros egzaminus. Jaunyliui Mantui – keturiolikti.

Pasiteiravus, ar bendrame versle nekyla barnių, Inga su Vidu juokiasi. Anot jų, daugiau barnių, kildavusių iš nuovargio, buvę seniau, kai šeima dar vertėsi gyvulininkyste. Dabar jų ūkyje likę tik grūdinės kultūros ir bitės.

„Tortai, grūdai ir bitės“, - juokiasi Vidas, dabar spėjantis ir ūkyje tvarkytis, ir parduotuvėje bei kepykloje padėti. Kai ūkyje nebėra gyvulių, pora gali keliauti. Visai neseniai jie dviese džiaugėsi atradę Tailandą, artimuose planuose – kelionė į Indoneziją.

Profesionali konditerė ir „beveik agronomas“

Kavaliauskai parduotuvėje ir kepykloje šeimininkauti pradėjo nuo šių metų balandžio. Kartu su jais dirba kepėja Kristina ir pardavėja Aušra. Jas abi Kavaliauskai labai giria, sako, kad su šiomis moterimis dirbti tikrai gera. Kartu su Kristina dirbti kepykloje Inga dirbo dar pas buvusius šeimininkus, o Aušrą rasti padėjusi darbo birža. „Kai pas mus pradėjo Aušra dirbti, pakeičiau nuomonę apie darbo biržos klientus“, - sako Vidas.

Apie konditerijos verslo pradžią Inga sako: „Čai buvo Vido svajonė“.

„Kol nebuvau sutikęs žmonos, pats mėgau kepti. Dabar tai jau man sunku su profesionale konkuruoti“, - linksmai porina 47 metų Vidas, save vadinantis „beveik agronomu“.

Ketveriais metais jaunesnė Inga – 25 metų profesinę patirtį turinti konditerė. Baigus Kauno prekybos mokyklą jai teko praktiką atlikti vyresniems biržiečiams gerai pažįstamoje „Eglutėje“. Po praktikos – darbas gardžiais kepiniais garsėjusioje „Aibėje“. Čia dirbdama Inga gimdė vaikelius, ėjo motinystės atostogų. „Aibei“ užsidarius konditerė ėmė dirbti V. Jankausko įmonės konditerijos kepykloje. Ji veikė tame pačiame name, kur dabar dirba Kavaliauskai.

„Arba turėjome likti be darbo, arba reikėjo imtis patiems dirbti kepykloje ir parduotuvėje “, - sako Inga apie sprendimą pradėti šeimos verslą.

Savininkai ir darbininkai

Dabar Inga ir Vidas – ne tik savininkai, bet ir darbo jėga. Inga su kolege Kristina triūsia kepykloje, Vidas taip pat joms padeda. „Jei reikia, darau viską. Ir bandeles kepu, ir tešlą minkau, ir tiekėju dirbu“, - vardija pareigas Vidas. Anot jo, pamažu bręsta mintis priimti į darbą dar vieną žmogų.

Į klausimą, kaip laikosi ūkis kaime, Vidas atsako, kad klesti – ūkininkas visur spėjantis. Juk augina tik grūdines kultūras. Na, dar turi bityną, kurį ketina plėsti. Medų naudoja kepdami „ skruzdėlyną“, „grybukus“. Kaip jau minėta, kepiniams naudoja miltus iš ūkyje išaugintų grūdų.

„Anksčiau bandėme viską – buvo daržovės ir karvės, paskui kiaulės ir bitės, dar vėliau – grūdai, karvės ir bitės, dabar – tik tortai, grūdai ir bitės“, - smagiai vardija Vidas.

Ūkį ir verslą mieste turinti šeima sako niekada neturėję tik vieno pajamų šaltinio.

„Tokia jau mūsų šeimos santvarka, kad negalime sėdėti ant vienos šakos“, - apie rizikos vertinimą sako Inga.

Vidas sako, kad jiedu su žmona nesistengiantys kurti tokio ūkio, į kurį sudėjus investicijas norėtųsi, kad jį perimtų vaikai. Anot Kavaliauskų, vaikai turi rinktis savo kelią ir gyventi, kaip nori patys.

Vaikystės saldumynai

Vidas augo su dviem broliais, Inga – su dviem seserimis. Ingos vaikystės skanumynai susiję su prisiminimais apie viešnagę pas tetą. Babtuose gyvenusi teta Ingutę vaišindavusi kepiniais „viščiukais“.

„Tai viso labo tebuvo baltymų kremas ant sausainuko, tačiau jų paragauti man būdavo didelė šventė“, - šypsosi Inga.

Vido vaikystės saldėsis susijęs su vafliukais, kuriuos kepdavęs pats.

„Arba virdavau „ Karvutę“ iš pieno ir cukraus. Visus puodus pridegindavau. Tad virdavau ir metaliniame „ bliūdelyje“, kurį pridegusį paskui krūmuose slėpdavau, kad tėvai nematytų. Broliai irgi tą skanėstą mėgo, tekdavo su jais dalintis, bet atsakomybė už degėsius induose tekdavo man“, - vaikystės dienas mena parduotuvės „Tortai“ savininkas. Jis dar turi abu tėvus ir rengiasi švęsti mamos aštuoniasdešimtmetį.

„Teks galvoti, ką mums su Inga mamos šventei iškepti“, - sako Vidas. Planuose – ir nauji kepiniai, mintys apie šakočių gamybą, tačiau tam, anot Kavaliauskų, reikia nemažo įdirbio ir pasiruošimo.

Kol kas – noras, kad kuo greičiau būtų suremontuotas kavos aparatas ir, svarbiausia, kad nenusiviltų klientai. O jų srautus sunku nuspėti. Kartais rytais iškeptų bandelių pasirodo per mažai, kartais – pernelyg daug. „Kai vėsiau, perka geriau“, - nuo antradienio plūstelėjusia oro gaiva džiaugėsi parduotuvės savininkas.

Alfreda Gudienė