Nors pasienio blokados akcijas prie sienos su Ukraina lenkų ūkininkai gruodžio pradžioje laikinai nutraukė, problema dar nėra išspręsta – ir ūkininkai, ir žemės ūkio ekspertai tikina, kad priešprieša baigsis tik tada, kai baigsis karas ir normalizuosis rinka.
Piktino iškreipta rinka
Protestai Lenkijos–Ukrainos pasienyje su stebėtinu periodiškumu vyko nuo 2023 metų pabaigos. Vietiniai ūkininkai protestuoja prie sienos su Ukraina dėl kelių pagrindinių priežasčių – visų pirma, jie reikalauja riboti ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų tranzitą per savo šalį, nes teigiama, kad dalis ukrainietiškos produkcijos lieka Lenkijoje. O tai, pasak ūkininkų, smarkiai paveikė vietinę rinką, sumažino produkcijos kainas ir sukėlė finansinius nuostolius vietos ūkininkams.
Protestuotojai teigia, kad ES solidarumo koridoriai, leidžiantys Ukrainos žemės ūkio produkcijai patekti į Europos rinkas be muitų, iškraipo konkurenciją, nes dalis produkcijos lieka Lenkijoje, užuot buvusi eksportuota į kitas šalis Todėl šios akcijos apėmė kelių blokavimus ir net sienos perėjimo punktų uždarymą. Tad visi šie veiksmai sukėlė įtampą tarp Lenkijos ir Ukrainos, nes Ukrainos žemės ūkio eksportas laikomas svarbiu veiksniu Rusijos agresijos akivaizdoje.
„Natūralu, kad mažiau griežti auginimo ar gamybos standartai už ES ribų automatiškai reiškia mažesnes sąnaudas. O mažesnės sąnaudos reiškia mažesnes kainas, o tai taip pat iškreipia padėtį Lenkijos rinkoje“, – sako mus konsultavęs diplomatas, buvęs žemės ūkio viceministras ir žemės ūkio ekspertas Mindaugas Kuklierius.
Išties dar šių metų pradžioje Lenkijos Aukščiausiųjų audito rūmų (Najwyższa Izba Kontroli) ataskaitoje inspektoriai atkreipė dėmesį į gerokai sumažėjusias grūdų supirkimo kainas Lenkijoje. Dar prieš Rusijos agresiją prieš Ukrainą už toną rapsų reikėjo mokėti 3–4 tūkst. zlotų. 2022 m. gegužės mėn. kaina šoktelėjo net iki 4,5 tūkst. zlotų už toną. Na, o šių metų pradžioje ji siekė vos 1,7 tūkst. zlotų.
Tiesa, tai bendros europinės tendencijos, ne tik Lenkijos, nes Ukraina neturi galimybės tokiomis apimtimis kaip anksčiau plukdyti savo grūdų į tolimas rinkas. Tačiau lenkų ūkininkai pajuto, kad privalo konkuruoti su pigesniais ukrainietiškais grūdais, pagamintais pagal mažiau griežtus reikalavimus nei ES. Ugnies pakurstė ir tai, kad kelios lenkų institucijos patvirtino, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo rasta keletas neleistinų, „pasiklydusių“ grūdų partijų.
Ukrainos reakcija – santūri
Ukrainos ūkininkai į pasienio blokadas reagavo ganėtinai santūriai, tačiau pabrėžė būtinybę tęsti prekybą ir siekti kompromiso su Lenkija bei kitomis kaimyninėmis šalimis. Dalis jų išreiškė susirūpinimą, kad tokie protestai apsunkina jų jau ir taip sudėtingas eksporto sąlygas, ypač atsižvelgiant į karo keliamus logistikos iššūkius, ir pažymėjo, jog Ukrainos grūdai yra itin svarbūs pasaulinei rinkai, ypač Artimųjų Rytų ir Afrikos šalims, kurios priklauso nuo Ukrainos žemės ūkio produktų kaip pagrindinio maisto tiekėjo.
Ukrainos ūkininkai į pasienio blokadas reagavo ganėtinai santūriai, tačiau pabrėžė būtinybę tęsti prekybą ir siekti kompromisų su Lenkija bei kitomis kaimyninėmis šalimis. Tuo tarpu ekspertai tikina, kad rinka normalizuosis tik po karo.
„Kaltinimai, kad grūdai „įstringa“ Lenkijoje, gali būti išpūsti dėl politinės įtampos tarp šalių. Supraskite, tai karo nuovargis. Lenkija pirmoji mums ištiesė pagalbos ranką, priglaudė milžinišką kiekį pabėgėlių, tad su karo nuovargiu čia atsiranda ir tam tikrų trinčių. Visuomet manėme, kad Ukrainos ir Lenkijos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią visokiems incidentams, užtikrindamos skaidrumą ir kontrolę. Mūsų grūdų augintojai linkę saugoti reputaciją ir pasirengę laikytis geležinių taisyklių, nes esame savotiškame akligatvyje. Mums reikia, kad kaimynai mumis tikėtų. Kažkada plukdėme grūdus į pusę Afrikos. O dabar atsiranda rizika supūdyti juos saugyklose“, – sakė Ukrainos ūkininkų ir privačių žemės savininkų asociacijos garbės prezidentas Mykola Strižakas.
„Natūralu, kad visi diplomatai neigia kalbas apie sistemingo piktnaudžiavimo atvejus eksportuojant grūdus per „žaliąjį koridorių“. Na, kitaip būti negali – šis mechanizmas būtinas išsilaikyti Ukrainos žemės ūkio ekonomikai karo metu. Tačiau visi mes girdėjome gal ne apie sisteminius, bet apie pavienius atvejus. Buvo daryti bendri Ukrainos ir Lenkijos institucijų tyrimai, siekiant išvengti tranzito taisyklių pažeidimų ir dėl to kylančio ažiotažo, kuris kenkia mums visiems. Tai labai jautru. Mums kiekvienas užvertas kelias reiškia ne tik papildomas išlaidas, bet ir uždelstą eksportą. Tai gali reikšti, kad mūsų produkcija tiesiog nesuras pirkėjo rinkose, o tai griauna ne tik mūsų ekonomiką, bet ir visos šalies žemės ūkį. Patikėkite, mes negalime ilgai laikyti grūdų be eksporto“, – pasakojo Roman Myshkovets, „PravdaTUT Lviv“ analitikas.
Dūmų be ugnies nebūna
Kelių blokados prie rytinės šalies sienos – drastiškas sprendimas karo kontekste. Tačiau, pasak Lenkijos ūkininkų, tai labai efektyvus sprendimas atsidurti dėmesio centre. Be to, protestų organizatoriai visuomet tikino, kad ūkininkai niekuomet neblokuos kelio karinės pagalbos ar humanitarinių konvojų kolonoms.
„Pastaraisiais metais daug kartų važiavau į Ukrainą – nuo pat plataus masto karo pradžios su įvairiomis organizacijomis į ten vežėme daug paramos kariaujantiems. Ir pripažinsiu, kiek teko matyti ūkininkų protestus, su „vatnikais“ susidurti mums neteko, nes protestuojantys žemdirbiai automobilių su vakarietiškais numeriais nestabdydavo, humanitarinės pagalbos konvojams jokių pagalių į ratus nekaišiojo. Rusija čia sužaidė truputėlį kitokia korta – tiesiog viešoje erdvėje pradėjo priešinti ukrainiečius ir lenkus.
Lenkija buvo ta šalis, kuri Ukrainai itin daug padėjo prasidėjus plataus masto rusų invazijai. Šalyje įsikūrė labai daug karo pabėgėlių, atsirado tas pats koridorius žemės ūkio produkcijos eksportui. Ir juo pasinaudojo šešėlinio verslo žaidėjai – neaiškios reputacijos lenkų ir ukrainiečių vyrukai. Apie tai kalbėjau ne su vienu aukštu ukrainiečių pareigūnu. Ir girdėjau ne apie vieną patvirtintą faktą, kad šešėlinio pasaulio atstovai Lenkijoje pardavinėjo žemės ūkio produkciją, kuri šalį turėjo kirsti tranzitu. Visa tai, tikėtina, kažkiek lėmė ir grūdų kainas, tad sąžiningai dirbusių lenkų ūkininkų pykti tikrai galima suprasti. Kaip galima suprasti ir Rusijos norą pasinaudoti šia situacija – propagandistai visaip bandė supriešinti žmones šioje situacijoje. Tačiau, ačiū Dievui, rusams sužaisti emocijomis čia nepavyko“, – pasakojo nuolatinis misijų į Ukrainą dalyvis bei šioje šalyje daug fotografuojantis fotomenininkas Ričardas Grigas.
Protestai ne tik dėl ukrainietiškų grūdų
Beje, dabar lenkų ūkininkų protestų priežastis – jau ne vien ukrainietiški grūdai, bet ir ES reikalai. Lenkai susirūpino dėl to, kad ES gali pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su Pietų Amerikos šalimis, ir dėl to daro spaudimą Lenkijos valdžiai. Štai protestuojančių ūkininkų iš Elblongo lyderis Damianas Muraviecas Lenkijos TV kanalams minėjo, kad šio lapkričio protestus reikėtų vertinti kaip įspėjimą.
„Jei vyriausybė tikrai nesiims veiksmų, kad užblokuotų „Mercosur“ susitarimą, tuomet visos profsąjungos ir ūkininkų grupės susivienys ir mes surengsime tokį protestą, kad maža nepasirodys, Mums dabar ES ir Pietų Amerikos šalių susitarimo blokavimas yra pagrindinis reikalavimas“, – lenkų žiniasklaidai sakė D.Muraviecas.
Tiesa, šį gruodį mūsų kaimynų žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Czeslawas Siekierskis lenkų spaudai jau pareiškė, kad jo ministerija nepritaria susitarimui su „Mercosur“ šalimis. Jis pridūrė, kad Lenkija kartu su Prancūzija užkirs kelią į ES rinką įvežti maisto produktus, kurie neatitinka Bendrijos saugos standartų. Kaip teigė ministras, šį klausimą jis aptarė su Prancūzijos žemės ūkio ministre Annie Genevard ir kartu sutarė dėl veiksmų, kaip blokuoti susitarimą.
Rinka normalizuosis tik po karo
Šią situaciją vertinantys ekspertai beveik vienbalsiai sutaria, kad grūdų rinka normalizuosis tik pasibaigus karui Ukrainoje. Nes šis karas – tai ne tik žmonių žūtys ir kančios, bet ir nusistovėjusių pasaulinės žemės ūkio ekonomikos mechanizmų paralyžius.
„Tai problema ne tik lenkams. Pasikeitė daug sudedamųjų. Įsivaizduokite, kaip kainas numušė tie patys rusai, kurie milžiniškus kiekius ukrainietiškų grūdų, pagrobtus iš išplėštų saugyklų okupuotose Ukrainos regionuose, pusvelčiui pardavinėjo trečiojo pasaulio šalims. Karas nukapojo dešimtmečiais veikusias jūrų jungtis, sujaukė rinką. Taip, su turkų tarpininkavimu ukrainiečiai saugiai išplukdė nemažai grūdų, bet tai nelyginamos apimtys su tuo, kas buvo anksčiau.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys siūlo naujus eksporto maršrutus, įskaitant žaliuosius koridorius ir supaprastintas muitinės procedūras. Klaipėdos uostas jau ruošiasi priimti didesnius grūdų kiekius, tačiau pagrindinė problema – logistikos trūkumai tarp Ukrainos ir Baltijos regiono. Be to, ES svarsto galimybes atnaujinti intervencinį perteklinių grūdų supirkimą, kad stabilizuotų kainas ir išvengtų rinkos disbalanso. Ir bet kuriuo atveju yra natūralu, kad ieškant naujų kelių atsiranda vietos tam tikroms manipuliacijoms. Bet tai tik laikini sprendimai.
Tik pasibaigus karui eksporto galimybės pagerėtų ženkliai. Reikėtų truputėlį laiko, kol būtų atkurtas Ukrainos Juodosios jūros uostų potencialas. O tuomet Ukraina jau galėtų grįžti prie ankstesnio eksporto masto per maždaug dvejus metus, priklausomai nuo infrastruktūros atstatymo tempo ir pasaulinių rinkų poreikių. O tai tikrai įspūdingi kiekiai – kažkur per 50 mln. tonų per metus“, – reziumavo diplomatas ir žemės ūkio ekspertas M.Kuklierius.