Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lekėčius garsina šakočių ir duonos kepėjos

Kai kurios kaimų bendruomenės vis dar ieško savo veiklos krypties, o neradusios – blaškosi, nežino, kuo užsiimti. To negalima pasakyti apie Lekėčių (Šakių r.) žmones. Lekėtiškės moterys atgaivino senuosius krašto amatus ir moko norinčius išmokti kepti šakotį bei senovinę zanavykišką duoną. Jos net neplanavo, kad veikla išsirutulios iki savotiško, tegul ir mažo verslo. Dabar Lekėčius drąsiai galima vadinti kepėjų kraštu.

Perduoda patirtį

Aštuntus metus Lekėčių kulinarinio paveldo namuose kepti šakočius bei naminę duoną moko šio amato žinovė, kepėja Roma Mureikienė. Pirmą šakotį ji iškepė būdama 16 metų ir iki šiol juos kepa. Nors moteriai jau 79 metai, šio amato ji dar nežada nustumti į šoną. Guvi kepėja, dirbanti pilnu pajėgumu, visiems būna kaip atradimas, kaip perliukas. Mat atvažiavę žmonės Lekėčių kulinarinio paveldo namuose susipažįsta su močiute – šakočių bei duonos kepėja, visi susidomėję žiūri, kaip ji kepa, kokia ji pati dar energinga, kiek daug naudingų patarimų duoda.

Lekėčių bendruomenės moterų klubo pirmininkė Vaida Brazaitienė pasidžiaugė, kad į jų įkurtus Kulinarinio paveldo namus vis važiuoja žmonės. Šiems metams lekėtiškės vėl turi nemažai užsiregistravusių lankytojų, o pernai gruodžio mėnesį jų sulaukė tokios gausos, kad net negalėjo visų norinčių sutalpinti – ir taip vos spėjo suktis.

Anot V.Brazaitienės, klubo veikloje dabar dalyvauja 16 vietos moterų, prireikus padeda šeimų nariai, todėl patys daug ką gali nuveikti. Ji prisiminė, kad kurdami kulinarinio paveldo namus buvusios senosios pradinės mokyklos pastate, su vyrų pagalba susiremontavo patalpas, pasistatė autentišką duonkepę krosnį-židinį, kurį pritaikė ir šakočių, ir duonos kepimui, nes kepa senoviniu būdu.

„Aišku, pradžioje neturėjome daug vilčių, kad iš to bus verslas, galvojome, tik retsykiais kepsime, po truputį supažindinsime vietinę bendruomenę, labiau Šakių rajono žmones. Bet dabar jau aštunti metai „įsivažiavę“ ir vos spėjame suktis, nes lankosi žmonės iš Kauno, iš įvairių Lietuvos kampelių, sulaukiame užsienio turistų“, – atviravo V.Brazaitienė.

Moterų klubo vadovė pasakojo, kad jų kepėja R.Mureikienė nepavargsta, dar visai nenori būti pavaduojama, nors pamainą jau pasiruošė. „Kai siūlomės pakeisti, tai ji tuojau pat sako: „Aš valioju, Vaidute. Aš galiu.“ Ji pirma ateina ir net malkų atsineša, pasiruošia. Kai ateiname, ji jau susitvarkiusi, laukia“, – džiaugėsi darbšti mokytoja-kepėja V.Brazaitienė.

Per visus veiklos metus klubo moterys išmoko kepti šakočius, duoną. Kai labai reikia, jos gali pavaduoti kepėją R.Mureikienę, bet to prireikia labai retai, kai per metus du kartus ji „išeina atostogų“ – išvažiuoja aplankyti užsienyje gyvenančią dukrą.

Panaudoja gamtos dovanas

„Lekėčiai – šakočių kraštas. Suskaičiavome, kad anksčiau, dar kolūkių laikais, pas mus buvo net 15 vietinių šakočių kepėjų. Tada buvo konkuruojama tarpusavyje. Užsisakyti šakočių į Lekėčius važiuodavo iš įvairių kampelių, net Alytaus. Bet tada daug kas kepdavo tik šiltuoju metų laiku. Moterys turėjo mobilias krosnis, pastatytas ten, kur nešildoma, o žiemai pritaikytas stacionarias krosnis naudojo jau kur kas mažiau kepėjų. Tokią stacionarią krosnį mes esame pasistatę kulinarinio paveldo namuose“, – apie senąjį verslą, išlikusį iki šių dienų, pasakojo V.Brazaitienė.

Anot jos, pačių sukurta edukacija atkartoja ano meto amatą. Ji prasideda nuo pasiruošimo darbų: pirmiausia reikia į patalpas atsinešti malkų. Darbų eiga autentiška, krosnis iškūrenama senoviškai – malkomis. Po to rankomis sukamas volas, kepama. „Žmones priimame didelėje salėje, susodiname juos prie senovinio stalo. Priešais jų akis visą laiką būna židinys, kur ir kepamas šakotis. Pirmiausia pristatome kulinarinio paveldo patiekalų degustacinį stalą. Iš senųjų lekėtiškių esame surinkę mūsų krašto autentiškų kulinarinio paveldo patiekalų receptūras. Pristatome jas, papasakojame, iš kur kiekvienas patiekalas, kaip jis gaminamas, žmonės po truputį juos ragauja, o mes šalia kepame šakotį“, – kaip užima svečius, patirtimi dalijosi edukacijos sumanytojos.

Svečiams beragaujant valgius, klubo narė, vietinė žoliautoja Adelė Skeisgielienė atneša įvairiausių autentiškų, iš gamtos surinktų, jos pačios sugalvotų ir sukurtų patiekalų: mažai kam žinomo skonio pušų kankorėžių uogienės, pušų kankorėžių „cukatų“, trauklapių traškučių. Pasak V.Brazaitienės, net sunku išvardinti, kiek Adelė visko pagal sezoną kiekvienu metų laiku vis kažko naujo atneša ant stalo. Viskas, ką ji pateikia, yra susiję su žmonių sveikatinimu, pažintimi su žolininkyste. Nemažai atvykusių svečių pirmą kartą paragauja tokių iš gamtos surinktų ir savaip pateiktų produktų.

Tam labai pasitarnavo ir daug žinių suteikė Lekėčių bendruomenės moterų klubo anksčiau įgyvendintas sveikatingumo projektas. Lekėčiuose lankėsi ir seminarus vedė Lietuvos sveikuolių sąjungos atstovai, garsi ekologinio vaistažolių ūkio savininkė-vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Tad lekėtiškėms beliko viską surinkti „į krūvą“, nes gyvena labai gražioje vietoje, aplinkui vien miškai, labai sveika, natūrali gamta, yra kur rinkti gamtos dovanas.

Duona – tik su raugu

Įpusėjus edukacijai vėl grįžtama prie šakočio kepimo. Kai tik maždaug pusė šakočio „prasikepa“, degustavusieji produktų patys eina kas sukti, kas pilti ir mokytis kepti šakotį. Jie sužino šakočio receptūrą, ingredientus, visus būtinus reikmenis, moterys papasakoja šakočio istoriją, kaip jis atsirado Lekėčiuose. Vyksta bendras pasibuvimas prie šakočio kepimo, smagus pasikalbėjimas su sveikatinimu ir žolėmis susijusiomis temomis.

Mielų susitikimų net pandemija neišvedė iš rikiuotės. Kai buvo draudžiama, per karantiną užsiėmimai nevyko, bet po to sugrįžo dar didesnė žmonių banga. Jie, išsiilgę bendravimo, važiavo į Lekėčius kepti šakočių, duonos. Per metus Lekėčių kulinarinio paveldo namai sulaukia 2–2,5 tūkst. žmonių. Šiuose namuose lankosi šeimos, moksleiviai, kolektyvai.

Moterys pasakojo vaikams sugalvojusios paprastesnį degustacinį stalą. Jos pastebėjo, kad šiuolaikiniai vaikai ne visi nori ragauti bulvių su lupenomis ir sviestu ar kanapine užtepėle, todėl miesto vaikams dažniau kepa čirvinius blynus senoviškoje keptuvėje.

Be šakočio, Lekėčių moterys atvykusiuosius dar pamoko kepti ir duoną. Ta pati šakočio kepėja R.Mureikienė išmokė kepti pirmiausia vietos moteris, o dabar moko ir lankytojus. Kepa autentišką, pusiau plikytą zanavykišką duoną be jokių priedų, naudoja tik ruginius miltus, raugą, deda truputį druskos bei cukraus. Duonos raugą kepėja R.Mureikienė išlaikiusi daugiau nei 50 metų. Ji visą sovietmetį kepė naminę duoną ir vis pasilikdavo. Niekada nesugadino. Jeigu nors kartą per mėnesį duoną iškepė – raugas gyvas.

V.Brazaitienė teigė, kad dabar jų klubo moterys, kai išmoko pačios išsikepti, beveik neperka duonos. Vienos kepa juodesnę, kitos – baltesnę, bet natūralią, nes visos turi senovinio raugo. Ji mano, kad ir Kulinarinio paveldo namuose kepėjų amato atgaivinimo veikla dar bus vykdoma tol, kol atsibos.

Bendruomenių veikla – įvairiapusė

Rima Rauktienė, Šakių krašto vietos veiklos grupės viešųjų ryšių specialistė

Šakių rajone yra registruotas 41 bendruomenės centras. 39 iš jų vienija Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija. 33 iš jų yra Šakių krašto vietos veiklos grupės nariai. Bendruomenių centrai, kaip ir žmonės, – labai skirtingi, didesnę ar mažesnę veiklos patirtį turintys, aktyvesni ar mažiau aktyvūs savo aplinkose, puoselėjantys tik draugiškus ir šiltus santykius prie kavos puodelio ar rašantys bei vykdantys projektus, kurie neša ir dvasinę, kultūrinę, pažintinę, ir apčiuopiamą materialinę naudą toje kaimo vietovėje gyvenantiems žmonėms. Bendruomenėse galima rasti įvairiausių veiklų – žmonės kepa ir verda, spaudžia sūrius, „lieja“ šakočius, siuva ir mezga, puoselėja pilietiškumą, tvarko parkus, įgyvendina inovatyvius kaimo vietovių ekonominės ir socialinės plėtros sprendimus.

Rekomenduojami video