Šiaulių gyventojai turi retą progą internetu iš vakaro užsisakyti vakarienę. Apsilankius „Skanaus maisto fabriką“ valdančių verslių mamų Dianos Stanislovaitienės ir Ingridos Milašauskienės interneto svetainėje ir palikus užsakymą, kitą dieną šiauliečių namus pasiekia paruošti kepti ūkininkų augintų gyvulių mėsos kepsniai, daržovės, receptai ir reikiamos priemonės.

Taupo laiką

Kaip tvirtina idėjos autorės D.Stanislovaitienė ir I.Milašauskienė, į namus pristatyta pusiau paruošta vakarienė šeimai gali būti patiekta jau po 30–40 min.

Švieži produktai, paprasti, bet ne prasti receptai, taupomi pinigai ir laikas – regis, tik spėk suktis tame „Skanaus maisto fabrike“. Tačiau gaminiams patekti ant Saulės miesto gyventojų stalo nėra paprasta. Nors užsisakyti specialiose dėžėse pristatomą pusiau paruoštą vakarienę – itin patogu, pasak D.Stanislovaitienės, šiauliečiai tai daro pasyviai ir vis dar mieliau renkasi prekybos centrus ar turgų.

Diana neneigė, kad jos vadovaujamas verslas orientuotas į didesnes pajamas gaunantį pirkėją, tačiau, pasak jos, „Skanaus maisto fabrike“ sau įperkamų produktų gali rasti ir mažiau uždirbantys šiauliečiai. „Jeigu produktų iš tiekėjų gauname pigiau arba jie atpinga dėl sezoniškumo, kainas perskaičiuojame“, – tvirtino moteris ir pridūrė, kad dažniausiai mieste įsikūrusioje parduotuvėje arba internetu apsiperka mamos, kurioms aktualu per dieną suspėti nuveikti galybę darbų ir sveikai pamaitinti šeimą.

Sveiki produktai

Nepakankamai savo laiką ir maisto kokybę vertinantys vartotojai – tik viena iššūkių medalio pusė. Kitoje tūno ne visada tinkamai įsipareigojimus vykdantys tiekėjai, su kuriais daugiausia bendrauja D.Stanislovaitienės verslo partnerė I.Milašauskienė.

idėjos autorės D.Stanislovaitienė ir I.Milašauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo Tauragės kilusi ir gausioje 8 vaikų šeimoje augusi I.Milašauskienė nuo pat mažų dienų tėvams padėjo tvarkytis gausiame ūkyje, kuriame buvo laikoma su 50 kiaulių ir 15 karvių. „Tad viską, ko dabar mes, kaip verslininkės, su Diana reikalaujame iš tiekėjų ūkininkų, esu mačiusi ir dariusi pati“, – aiškino du jau suaugusius vaikus į sostinę išleidusi mokytis, o pati į verslą panirusi mama. Taigi Ingridos reikalaujamos kokybės filtras įveikiamas toli gražu ne visiems norintiesiems įsiūlyti savo produkciją.

Kai kurių ūkininkų kainas žiauriomis vadinanti Diana atkreipia dėmesį, kad jų norimas gauti uždarbis kartais neatitinka siūlomos kokybės. „O mes kokybei esame labai reiklios“, – pabrėžė ji. Esą, kaipgi kitaip: jei klientas sykį liks nepatenkintas, antrą kartą jo nebeprisišauksi.

Norėdamos būti užtikrintos, kad klientams pristato aukštos kokybės produktus, Diana ir Ingrida juos vartoja ir pačios – tik ūkininkai nežino, ar jų produkciją verslios mamos užsako sau, ar kitiems. Yra buvę atvejų, kad ūkininkai, iš pradžių tiekę kokybiškus produktus, vėliau ima apgaudinėti – tai kas nors surūgęs pasitaiko, tai nemaloniai kvepia. Tačiau be reikalo verslininkės tikino nesikabinėjančios.

Dovanoja emociją

Verslios mamos pasakojo vienu metu pajutusios, kad „Skanaus maisto fabrikas“ virsta dovanų parduotuve, mat dėžės, kuriose klientams pristatomi produktai, yra gražios. Į jas moterys įkloja popieriaus, o maisto produktus dailiai supakuoja. Tokias dėžes žmonės mėgsta įteikti apvalių sukakčių proga. Verslininkės pasakojo, kad sykį tokią dovaną mama nusiuntė dukrai vestuvių metinių proga, o vienos įmonės vadovui teko suruošti dėžę su iškylos produktais. Diana ir Ingrida svarsto, kad jei persiorientuotų vien į emocijų parduotuvės verslą, iki šiol įdėto įdirbio nebereikėtų – šviežios mėsos juk nedovanosi, nebent šviežią naminį paukštį didžiųjų kalendorinių švenčių proga.

„Tie, kas gavo tokią dėžę dovanų, atėjo jos pirkti kitiems. Mes suprantame, kad dovanojame emociją, o mūsų klientai ja nori apdovanoti kitus. Taigi arba pavyks verslą išplėtoti, arba jis žlugs ir turėsime sugalvoti ką nors nauja“, – neslėpė netikrumo dėl ateities verslininkės.

Panašu, kad idėjų naujam verslui toli ieškoti nereikėtų – iš prigimties konstruktore save vadinanti Diana pastaruoju metu ėmėsi ir neįprastų baldų gamybos. „Kai sykį pas mane atvažiavusi draugė pamatė iš senų prekių padėklų sukonstruotą lentyną, ja susižavėjo ir paragino kurti daugiau tokių baldų. Apstatėme jais savo parduotuvėlę, o dabar svarstome, kaip padaryti, kad tie, kuriems tokie mūsų baldai patiktų, jų irgi galėtų įsigyti“, – talentų viražais stebino D.Stanislovaitienė.

Dar Diana ir Ingrida norėtų, kad rastųsi smulkiųjų ūkininkų,  kuriems būtų aktualu ir naudinga su jomis bendradarbiauti. „Norisi nearogantiškų partnerių, su kuriais galėtume kartu kilti, kuriems neatrodytume per smulkios, nes stambieji į mus dažnai žvelgia iš aukšto. O mes tenorime paprastų dalykų: šviežumo, kokybės, patikimumo“, – teigė D.Stanislovaitienė.

Tiesa, kurti geras emocijas mamų verslui Lietuvoje nėra paprasta. Kaimyninėje Latvijoje norint namų sąlygomis kepti skanėstus užtenka įsigyti verslo liudijimą, o mūsų maisto kontrolieriai reikalauja nerūdijančiojo plieno kriauklių ir stalų, plaunamųjų sienų ir apsčiai įėjimų į patalpą bei išėjimų ir iš jos. Pasak D.Stanislovaitienės, visos Lietuvoje galiojančios maisto tvarkymo taisyklės yra sukurtos gigantams ir netinka smulkiajam verslui.

Tad dalis jo, kaip pabrėžė verslininkė, lieka veikti šešėlyje, nemoka mokesčių ir dempinguoja kainas, ką jau kalbėti apie kokybę.

Skaidrė Vainikauskaitė