„Terminą „dviejų greičių Europa“ tikrai esate girdėję: juo atskiriama turtinga „senoji Europa“ ir neva trupiniais besitenkinančios naujosios Europos Sąjungos (ES) narės iš Rytų. Bent jau transporto infrastruktūroje to greit nebebus ,“- sako įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys.

Praėję metai buvo ir dramatiškų lūžių Lietuvos geležinkeliams metai. Ypač jų pabaiga, kai įvyko permainos vadovybėje. Jūsų vadovaujama įmonė yra atsakinga už projektą „Rail Baltica“, kuris laikomas tokiu pat strateginiu, kaip suskystintųjų dujų terminalas arba atominė elektrinė.  Kaip permainos paveiks projektą?

Pradėkime nuo to, kad projektas tikrai labai svarbus. Terminą „dviejų greičių Europa“ tikrai esate girdėję: juo atskiriama turtinga „senoji Europa“ ir neva trupiniais besitenkinančios naujosios ES narės iš Rytų. Tačiau Europą skaido ne tik skirtingas pragyvenimo lygis, bet ir nesuderinama transporto infrastruktūra. Bene akivaizdžiausias skirtumas – geležinkelių sektoriuje: sovietai nutiesė platesnę vėžę (1520 mm), o likusioje Europos dalyje išvystyta 1435 mm pločio europinė vėžė. Lūžis – ties Lenkijos ir Lietuvos siena: čia keleiviai turėjo persėsti, krovinius reikėjo perkrauti.

2010 m. Europos Parlamentas ir Europos Komisija susitarė suvienodinti geležinkelių sistemą visoje Europoje. Visos ES šalys nusprendė sumokėti už Estijos, Latvijos ir Lietuvos geležinkelių sistemos suderinimą su europietiška sistema – gimė projektas „Rail Baltica“.

Toks pasikeitimas – ne be priežasties. Geležinkelių transporto tarša – net 3,5 karto mažesnė nei kelių transporto, elektrifikuoti traukiniai reikšmingai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mažiau avarijų, mažiau spūsčių keliuose. Planuojama, kad 2050 m. dabartinis krovinių srautas (2300 mlrd. tonkilometrių) padidės dar 50 proc. – Europa viliasi, kad padidėjusį srautą absorbuos geležinkeliai.

 Girdėti nuomonių, kad šis projektas turi ir karinę reikšmę – greitesnį NATO pajėgų pristatymą, reikalui esant. Kiek karybos šiame projekte?

Nesivelsiu į jokias karybas, nes nedalyvauju kariniuose planavimuose, tačiau vadinkime daiktus tikraisiais vardais: „Rail Baltica“ yra ne tik ekonominis, bet ir politinis projektas. Politinis, nes „Rail Baltica“ Baltijos šalis visiškai integruos į ES ekonominę erdvę. Tai – bilietas į ES „verslo klasę“. Būtent infrastruktūra – vienoda ar ne – atskiria formalią narystę nuo tikrojo, abipusio bendradarbiavimo. Žinoma, ekonominis aspektas taip pat vertas atskiro aptarimo. Skaičiuojama, kad „Rail Baltica“ projekto vertė vien Lietuvoje turėtų viršyti 2 mlrd. EUR sumą. Sąmata atspindi projekto reikšmę ir mastą, bet nevalia nutylėti, kad ES šiuo metu finansuoja net 85 proc. projekto darbų vertės.

 Lietuvos geležinkeliai susilaukė daug kritikos aukščiausiu lygiu ir dėl vadovo kaitos. Taip pat buvo pretenzijų dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo žingsnių.  Kaip tai paveiks projekto raidą?

Visi skandalai dėl viešųjų pirkimų ir su jais susiję judesiai niekaip nepaveikė projekto. Besibaigiantys metai „Rail Baltica“ vizijai Lietuvoje buvo itin produktyvūs. Lietuva užbaigė pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą bei žengė pirmąjį žingsnį į Europos geležinkelių sistemą – pirmą kartą po 77 metų pertraukos turime tiesioginę geležinkelio jungtį su Lenkija, o toliau – ir su likusia Europa.

 Grįžkime prie projekto valdymo. Yra įmonė, yra valdyba. Du iš trijų įmonės „Rail Baltica statyba“ valdybos narių yra deleguoti būtent Lietuvos geležinkelių. Ar nėra taip, kad projektas tiesiog sabotuojamas, jo nenorima?

Sąmokslo teorijų nekomentuoju. Jų paneigti ar patvirtinti negali niekas. Noriu akcentuoti tai, kas padaryta. Sėkmingai baigiamas ir pasirengimas antrajam projekto etapui – bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ pateikė paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo finansavimui gauti, kurią patvirtinus, buvo pasirašyta finansavimo sutartis. Ji projekto įgyvendinimui Lietuvoje užtikrina apie 180 mln. eurų ES lėšų. Pagal šią sutartį skirtos ES lėšos bus naudojamos europinei „Rail Baltica“ vėžei pratęsti nuo Kauno Latvijos valstybės sienos link. 55 km ilgio atkarpoje bus įrengta geležinkelio sankasa ir susiję infrastruktūros elementai: viadukai, pralaidos, praginos, tiltai. Taip pat planuojama atlikti galimybių studiją dėl praėjusiais metais ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno baigtos statyti europinės vėžės tolesnės plėtros. Remiantis šios studijos rezultatais, numatoma diegti eismo valdymo (ERTMS), signalizacijos ir susijusias sistemas.

 Kaip dėl atsakomybės už europines lėšas, kurių, anot viešai išsakytos kritikos, galima netekti?

Netekties nebus. Užbaigtos ir bemaž dvejus metus trukusios derybos dėl projekto „Rail Baltica“ pirkimų schemos bei projekto įgyvendinime dalyvaujančių subjektų funkcijų ir atsakomybių. Pasiektas sutarimas sudarys sąlygas ne tik efektyviam ir pažangiam projekto įgyvendinimui, bet ir užtikrins nuo derybų pradžios atstovautus nacionalinius interesus – pridėtinės vertės mokesčio pasilikimą valstybėje, kurios teritorijoje atliekami darbai, darbo vietų sukūrimą Baltijos šalyse dirbantiems specialistams ir kt.

 Projektas tarptautinis ir būta nemažai ginčų, kurie paviešinti, dėl projekto valdymo bei pinigų dalybų. Kaip viskas bus?

2017 m. „Rail Baltica“ projekto laukia ne mažiau iššūkių. Siekdamos gauti ES investicijų ir kitiems „Rail Baltica“ plėtros etapams, Lietuva, Estija ir Latvija teiks papildomą paraišką pagal šiuo metu paskelbtą trečiąjį Europos infrastruktūros tinklų priemonės kvietimą transporto sektoriui. Vyriausybei priėmus sprendimą dėl europinio standarto geležinkelio linijos ruožui nuo Kauno ir Latvijos sienos specialiojo plano patvirtinimo, bus pereita prie tolimesnių projekto įgyvendinimo etapų: žemės paėmimo visuomenės poreikiams, techninio projekto rengimo bei realių antrojo projekto etapo įgyvendinimo darbų.

 Kokia projekto nauda paskatintų tikėti eilinį Lietuvos pilietį, kuris nelabai galvoja apie karinius ar ekonominius krovinius, kad „Rail Baltica“ mūsų šaliai išties reikalinga?

Kol kas „Rail Baltica“ galimybėmis mėgina naudotis tik pavieniai entuziastai. Stebėtis neverta: reikia laiko, kad žmonės sužinotų apie „Rail Baltica“ naudą. Galimybė ne vien lėktuvais greitai nukakti į reikiamą Europos tašką bus įvertinta tada, kai ji atsiras. Kažkada ir projektu „Via Baltica“ abejota, o dabar jo pajėgumų nepakanka. Reikia pastangų, kad žmonės susidomėtų. Daug ko reikia, ir viskas pamažu atsiras. Juk svarbiausia, kad klojamas pagrindas – europinė vėžė. Ir tai yra neįtikėtinas Baltijos šalių laimėjimas – tampame dar glaudesne Europos dalimi!

Skaidrė Vainikauskaitė