Pagal Lietuvoje galiojančius baudžiamuosius įstatymus, nepilnametis net ir už žiauriausią nusikaltimą gali būti nuteistas tik 10 metų kalėti. Tai yra maksimali bausmė, skirtina 18 metų nesulaukusiam asmeniui. Visuomenė dažnai piktinasi tuo ir teigia, kad tokiu požiūriu valstybė ir Temidė tik glosto ir globoja nepilnamečius, todėl šie neretai elgiasi kaip bepročiai.
Jaunystė – už grotų
Kaip tik taip dabar Utenos krašte kalbama apie Jurbarko rajono gyventoją Tomą Šalnaitį (21 m.), kuris neseniai išgirdo Kauno apygardos teismo nuosprendį ir juo pasiųstas kalėti 10 metų už uteniškio Augustino Š. itin žiaurų nužudymą. Šiam vyrui dabar būtų tik 23-eji, kai visas gyvenimas dar priešakyje, kai galvą kemša svajonės ir ieškoma kelių joms įgyvendinti. Tačiau Augustino gyvenimas nutrūko jam būnant vos 19-kos, vos pradėjus savarankišką gyvenimą. Tiksliau – ne nutrūko, o buvo nutrauktas dviejų žudikų.
Šiems Jurbarko rajono gyventojams tuo metu, 2013-ųjų spalį, irgi buvo dar nedaug metų: Smalininkų gyventojui Klaudui Stėgvilui – 21-eri, o Veliuonoje gyvenusiam Tomui Šalnaičiui – vos 17 metų. Tačiau pastarasis lemtingąjį kartą buvo toks žiaurus, toks agresyvus ir toks kankintojas, kad net sunku patikėti, jog jis veikė būdamas sveiko proto. Juolab kad ir pareigūnams T. Šalnaitis vėliau pasakojo viską apie nužudymą itin detaliai ir nesivaržydamas – taip, kad net ne visus žudikų veiksmus padoru aprašyti.
Jau minėta, kad šis itin žiaurus jaunesnysis žudikas sulaukė 10 metų nelaisvės bausmės. Jis už grotų gyvena nuo 2016-ųjų vasario, kai buvo suimtas.
O vyresniajam žudikui K. Stėgvilui, bendrininkui, teismas skyrė 15 metų nelaisvės bausmę, nors šis vaikinas, anot teismo, buvo tik paklusnus savo lyderio nurodymų vykdytojas. K. Stėgvilas nelaisvėje gyvena nuo 2016 metų balandžio, kai buvo pargabentas iš užsienio, kur slapstėsi.
Abu nuteistieji teismo įpareigoti atlyginti žalą nužudytojo tėvams ir broliui – iš viso sumokėti 104 000 eurų. Dar beveik 1400 eurų K. Stėgvilas turėtų sumokėti Lietuvos policijai, kad buvo patogiai, nors ir neplanuotai, pargabentas į Lietuvą iš užsienio.
Mįslės – apie 1,5 metų
Tokia yra Temidės pateikta „sąskaita“ dviem vaikinams už jauno bičiulio nužudymą itin žiauriai ir kankinant. Už tokį nusikaltimą numatyta ir nelaisvė iki 20 metų, ir iki gyvos galvos. Taigi teismas skyrė bausmės vidurkiui artimą atpildą.
Beje, K. Stėgvilo artimieji gerokai iki teismo spėliojo, kad jų brolis gaus apie 10 metų nelaisvės bausmę, o pats K. Stėgvilas slapstydamasis manė, kad jam gresia 12 įkalinimo metų. Matyt, tie artimieji nežinojo, kaip žiauriai brolio ir jo bendrininko buvo nužudytas vaikinas.
K. Stėgvilas nuteistas 15 metų nelaisvės („Facebook“ nuotr.)
Tokius faktus užfiksavo kriminalistai, tik 2015-ųjų vasarą jau gerai žinodami, kokių būtent įtariamųjų ieško uteniškio nužudymo byloje, kurios pradžia siekia dar 2013-ųjų spalį. Mat iki minėtos vasaros buvo dar labai daug mįslių tyrime, ilgai buvo net nenustatyta nužudytojo asmenybė ir nelaimėlis palaidotas kaip neatpažintas asmuo.
O kai įtarimų kamuolys pradėjo vyniotis, iki teismo priartėta per pusantrų metų – pirmasis teismo posėdis įvyko 2017-ųjų vasarį.
Beje, iki minėto nužudymo nė vienas iš kaltinamųjų neturėjo teistumų, buvo nežinomi policijai. Vėliau slapstydamasis T. Šalnaitis prisidirbo – užpernai sausį buvo lygtinai nuteistas Lenkijoje už vagystę. Tai jį įklampino ir byloje dėl anksčiau įvykdyto nužudymo.
Abu kaltinamieji yra nedaug mokslų teragavę asmenys, dar nesukūrę savo šeimų, stokodavę nuolatinio darbo.
Lemtingoji pažintis
Augustino Š. tragedijos pradžia – 2013-ųjų spalio 20-ąją, kai vakare šis vaikinas išvyko iš savo tėvų namų Utenoje, sakydamas, jog važiuoja dirbti statybose ir prisiskambinti jam kurį laiką bus sunku, nes „ten blogas ryšys“.
„Kuris laikas“ tęsėsi per ilgai, tad sunerimę tėvai kreipėsi pagalbos į policiją. Jie nurodė, kad sūnus išvykdamas turėjo 3 mobiliuosius telefonus, nedaug pinigų ir savo asmens dokumentus. „Sūnus yra plepus, gali ir pameluoti, bet ramaus būdo“, – apibūdino Augustiną jo tėvai, tarsi pakišdami mintį, kad jis gali būti kokioje nors kompanijoje.
Taip ir buvo. Praėjus 3 dienoms nuo išvykimo iš namų, Augustinas Š. atsidūrė Palangoje ir autobusų stotyje susipažino su jurbarkiečiais K. Stėgvilu ir T. Šalnaičiu. Paaiškėjus, kad visų mintys klostosi panašia kryptimi, jaunuoliai susibičiuliavo, girtavo. Kitą dieną jie nuvyko į Kretingą ir tuoj dėl girtavimo įkliuvo vietos policijai.
Kaip tik tada Augustino Š. jau ieškojo Utenos policija, tad čia pareigūnus kaipmat pasiekė žinia iš pajūrio apie gyvą ir sveiką pražuvėlį. Įtampa atlėgo.
Sulaikytieji policijoje ilgai neužsibuvo, bet namo nė vienas negrįžo. K. Stėgvilas vėliau policininkams teigs, kad Augustinas, išėjęs iš Kretingos policijos pastato, pasuko šio miesto autobusų stoties link ir ketino važiuoti į Vilnių, dar gal užsuko į Klaipėdą.
Ir vėl uteniškio pėdsakai prapuolė, tik nuo tada – labai jau ilgam laikui...
Puošėsi aukos daiktais
Nuo tos dienos, kai buvo pristatytas į Kretingos policiją, Augustinas Š. gyveno tik vos savaitę, o tada tapo sužvėrėjusių žudikų, savo paskutiniųjų gyvenimo dienų bičiulių, auka – spalio 31-osios vakarą vaikinas per išgertuves buvo nužudytas Veliuonoje, T. Šalnaičio namuose. O naktį nebegyvas kūnas abiejų žudikų buvo nutemptas prie Nemuno ir įmestas į upę bei tučtuojau vandens paviršiumi nuplukdytas upės srovės...
Po egzekucijos abu žudikai ramiai sau parėjo į tuos pačius namus, plovė krauju aptaškytas grindis ir sienas, valė baldus, tvarkė kruvinus daiktus, skudurus, krosnyje sudegino nužudytojo kai kuriuos daiktus ir nusikaltimo įkalčius.
Nesudegino tik nužudytojo išvaizdaus paltuko – juo jau kitą dieną apsirengęs po miestelį vaikščiojo K. Stėgvilas, taip pat batų – šiuos vėliau avėjo žudikas T. Šalnaitis, ir madingos kepuraitės – ji buvo padovanota T. Šalnaičio broliui.
Žudikai toliau gyveno savo gyvenimą, tik nelabai ramiai – visų žmogiškųjų jausmų nužudymo vakarą dar nepraradęs K. Stėgvilas iškart pasipasakojo vienai bičiulei, vėliau – dar keliems asmenimis. Tik niekas iš jų nepranešė to policijai – buvo abejingi ir nepilietiški, kone kasdien matydami jaunus žudikus.
Tiesa, žudikų niekas ir neieškojo, nes oficialių duomenų, kad Augustinas Š. gali būti nužudytas, juk nebuvo – nelaimėlio kūnas mirko Nemune.
Žinojo, bet tylėjo
Tokia tyla, dėl nežinios aptemdžiusi Augustino Š. namiškių kasdienybę, bet palanki jauniesiems žudikams, tęsėsi daugiau nei 4 mėnesius, kol 2014-ųjų kovo 9-ąją žvejai Smalininkų seniūnijoje, ties Vidkiemio kaimu, aptiko negyvėlį Nemune. Sunkiai atpažįstamą, nes kūnas buvo pradėjęs irti ir apgraužtas vandens gyvūnų, beveik nuogą, smaugtą, lipniąja juosta ir odiniu diržu surištomis kojomis.
Specialistai nustatė, kad kūnas vandenyje išbuvęs 6–12 mėnesių, maždaug 25 metų skenduolis prieš mirtį buvęs lengvai apgirtęs ir žalotas. Tokio vyro niekas nei rajone, nei visoje šalyje tuo metu nebuvo pasigedę. Taigi po kiek laiko skenduolis buvo palaidotas valstybės lėšomis kaip neatpažintas asmuo.
Netrukus išsami ekspertizė parodė, kad nelaimėlis buvo nužudytas – nudurtas ir kankintas, o į vandenį įmestas jau negyvas.
Jurbarko krašte grupelė žmonių žinojo, kad T. Šalnaitis ir K. Stėgvilas nužudė pas juos viešėjusį jaunuolį, tačiau toliau tylėjo. O prabilo tik tada, kai buvo užklupti bendraujantys internetu su įtariamaisiais, tuo metu įsikūrusiais užsienyje. Bendravo neatsargiai – kalbėjo apie nužudymą. Taip ir įkliuvo.
Dėl nužudymo tyrimo sėkmės prisidėjo ir Augustino Š. tėtis. Jis, kai 2015-ųjų pradžioje Klaipėdoje buvo aptiktas neatpažintas negyvėlis jūroje, pasiūlė policijai paimti Augustino Š. motinos DNR mėginį ir palyginti su aptiktojo. Tuo atveju mėginiai neatitiko, tačiau moters DNR sutapo su skenduolio, rasto Nemune, DNR duomenimis, saugotais Jurbarko policijoje. Tik tada tyrimas tarsi būtų įsibėgėjęs...
Tėvai galop galėjo savo sūnaus palaikus ekshumuoti ir perlaidoti savo krašto kapinėse.
Tik faktai:
Uteniškis Augustinas Š. buvo nužudytas staiga kilus konfliktui per išgertuves, kai jo naujieji bičiuliai internete pamatė, jog vaikinas ieškomas policijos kaip dingęs be žinios, o pats tai neigė.
Bičiuliai ir supyko dėl tokio svečio melo, ir baiminosi, kad, po viešnagės pajūryje draugiškai priėmę kartu pagyventi Augustiną Š., gali turėti rimtų problemų su policija.
Savo svečią žudikai baudė itin žiauriai: daužė kumščiais – ypač per galvą, galvą trankė į grindis ir į durų slenkstį, stipriai suvaržė jaunuolį lipniąja juosta, daužė medine kėde, kol ši lūžo, tada smūgiavo kėdės aštria nuolauža, smeigė ją nelaimėliui į krūtinę net kelis kartus, o galop stengėsi dar nusukti galvą.
Kankinamas uteniškis priešinosi, prašė jo nemušti, klausinėjo, už ką, verkė, tačiau ištrūkti iš dviejų tarsi sužvėrėjusių budelių nagų nesugebėjo.
Negyvą savo auką žudikai naktį ištempė iš T. Šalnaičio namų prie Nemuno Veliuonoje ir panardino į vandenį bei dar palaikė, kad tikrai nebeliktų gyvybės.
Teisme K. Stėgvilas pripažino savo kaltę ir viską detaliai papasakojo, o T. Šalnaitis savo parodymus kaitaliojo kelis kartus, bandė įklampinti ir tik vieną K. Stėgvilą.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA