„Lietuvių finansinė padėtis gerėja. Šį faktą pagrindžia tai, kad vis daugiau tėvų savo atžalas nukreipia į žirginį sportą. O jis – tikrai ne pigus malonumas“, – sako marijampolietė žirgų entuziastė ir šių ristūnų varžybų teisėja Daiva Leonavičiūtė.

Meilė visam gyvenimui

Žirgų pasirodymai įvairiose Lietuvos vietose jau seniai traukia žiūrovų akis. Daugelis ekspertų per kliūtis su savo ristūnais šuoliuojančius raitelius įvardija kaip gražiausią ir patraukliausią sporto rūšį. Matyt, ne be reikalo! Juk kone kas savaitgalį įvairiose šalies vietose vykstančios konkūrų varžybos nuolat pritraukia būrius žmonių. Norinčiųjų pasižiūrėti į sportiškus, prižiūrėtus ir gerai ištreniruotus žirgus kaskart atsiranda vis daugiau. Daugėja ir norinčiųjų jais jodinėti.

„Mano laikais pradėti lankyti treniruotes buvo leidžiama tik nuo 14 metų. Aš pati žirginiu sportu susidomėjau būdama maždaug 10 metų amžiaus, tad 4 metus turėjau laukti, kol man buvo leista ir pačiai užlipti ant žirgo. Dabar jokių apribojimų nelikę. Net patiems mažiausiesiems rengiamos poniukų varžybos“, – pasakojo bemaž keturis dešimtmečius žirginiu sportu užsiiminėjanti D.Leonavičiūtė.

Ji pasakojo, kad žirgų sportas populiarėja ne be priežasties. Anot jos, tie, kurie bent kartą užsėda ant ristūno, paprastai juos pamilsta visam gyvenimui. Ir visai nesvarbu, kuriuo keliu gyvenimas nuvestų, žirgų ilgesys lydi kiekviename žingsnyje.

„Tiesą pasakius, pasiilgstu ne tik jausmo sėdėti ant žirgo, bet net šio gyvūno kvapo. Tai sunkiai paaiškinama, tačiau tokia stipri meilė tikrai egzistuoja“, – šyptelėjo D.Leonavičiūtė.

Jai antrino ir Vilkaviškio rajone gyvenantis ūkininkas Arvydas Šlivinskas, kuris pats namuose laiko 4 sportinius žirgus. Iš viso jo ūkyje gyvenančių arklių skaičius viršija tris dešimtis.

„Tai – investicija, kuri neduoda jokios apčiuopiamos materialinės naudos. Bet juk ne viskas turi suktis aplink pinigus! Arkliai mane traukti ėmė gal nuo 4–5 metų. Jau tada tėtis kartais leisdavo juos pavadelioti. Augant ta meilė tik stiprėjo. Dabar, kai jaučiuosi nekaip, ką nors skauda, nueinu pas žirgus ir iškart sveikata tarsi pagerėja, nuotaika pasitaiso“, – šypsojosi A.Šlivinskas.

Nemažos investicijos

Pastaraisiais metais Lietuvoje žirginis sportas išgyvena tikrą pakilimą. Vis daugiau jaunimo, ypač mergaičių, lanko šios sporto šakos užsiėmimus, o įvairios varžybos organizuojamos net atokiausiuose šalies kampeliuose. Kartais tą patį savaitgalį skirtingose Lietuvos vietose vyksta net po keletą žirgų konkūrų pasirodymų, tad dalyviams tenka rinktis, kur jie nori vykti.

„Reikia pripažinti, kad tai nėra pigus sportas. Paprastai treniruotes lankantys jaunuoliai iš pradžių jodinėja ant žirgynams priklausančių ristūnų, tačiau vėliau jau stengiasi įsigyti nuosavus gyvūnus. Juos dažniausiai palieka prižiūrėti žirgynų savininkams, nes patys, ypač jei gyvena miestuose, nelabai tam turi reikiamų sąlygų. Žirgo išlaikymas kas mėnesį atsieina mažiausiai po 300 eurų. Neretai sumos būna gerokai didesnės.

Taip pat reikia nepamiršti, kad nemažai kainuoja įvairių varžybų starto mokesčiai, kelionių išlaidos, kartais – ir nakvynės. Be to, augant ir tobulėjant raiteliams, tenka kas keletą metų keisti ir žirgus, kurie privalo atitikti sportininkų meistriškumo lygį. Žirgų kainos siekia tūkstančius eurų, tad šiuo sportu užsiiminėti gali tikrai ne visi“, – paaiškino D.Leonavičiūtė.

Renginyje per kliūtis šuoliavo 43 žirgai, juos bandė sutramdyti 55 raiteliai. Kai kurie žirgai varžybose pasirodė ne po vieną kartą, mat iš viso buvo paskelbti 89 startai. Tiesa, įprastai varžybose, siekiant nenuvarginti žirgų, jų pasirodymų skaičius yra ribojamas.

A.Šlivinskas svarstė, kad dabar žirgų sportas dažniausiai būna nuostolingas, tačiau, remiantis Vakarų šalių pavyzdžiu, vieną dieną jis turėtų pradėti nešti pelną. Ypač žirgynų savininkams. Ūkininkas prisipažino ir pats iki šiol sulaukęs ne vieno prašymo už atitinkamą sumą rūpintis svetimais žirgais.

Atgimstančios tradicijos

Kad žirgų sportas sparčiai populiarėja, įrodo ir Vilkaviškio rajono pavyzdys. Šiemet senajame šio miesto hipodrome, kuris jau seniausiai yra virtęs futbolo aikšte, trečius metus iš eilės vyko žirgų konkūrų varžybos. Iki tol ši sporto šaka šiame Suvalkijos kampelyje buvo užmiršta daugiau nei tris dešimtmečius.

Tradiciškai šiemet į Vilkaviškį sugužėjo raitelių iš visos šalies. Įvairaus amžiaus ir patirties jojikai demonstravo savo įgūdžius valdyti žirgus ir įveikti kliūtis. Raiteliai startavo su įvairių veislių žirgais: Lietuvos jojamaisiais, žemaitukais, poniais, oldenburgais, Prancūzijos ristūnais, lenkų šiltakraujais ir kt.

„Mūsų hipodromas nėra tinkamas aukščiausios klasės žirgams. Jiems varžytis reikia smėlio dangos, o žolė – slidi, tad joti rizikinga. Nepaisant to, mūsų konkūre dalyvavo ir aukščiausios klasės žirgų“, – kalbėjo vienas iš organizatorių A.Šlivinskas.

Būtent jam ir kilo idėja prieš keletą metų Vilkaviškio krašte atgaivinti žirgų sportą. Taip jis siekė pagerbti prieš keletą metų anapilin iškeliavusio buvusio žymaus šio krašto trenerio, žirgų entuziasto ir veisėjo Broniaus Slavinsko atminimą. Jis ne tik buvo įkūręs savo žirgyną, bet ir jojimo paslapčių mokė jaunuosius Vilkaviškio rajono gyventojus.

Meile šiems gyvūnams B.Slavinskas užkrėtė ne vieną savo auklėtinį. Jo pėdomis pasekė dešimtys mokinių, o kai kuriems iš jų žirgų sportas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Bene garsiausi B.Slavinsko mokiniai – Kretingos rajone jojimo mokyklą „Lyderis“ įkūrusi Alina Michnevič, nacionalinės kategorijos konkūrų teisėja Regina Gražulienė bei Vilkaviškio žirgyno „Uosijos žirgai“ įkūrėja Rasa Dragūnaitytė. B.Slavinskas ir pats organizuodavo ristūnų šventes, kurios pritraukdavo tūkstančius žiūrovų.

Šventė visam rajonui

Šiais metais Vilkaviškyje vykusios žirgų konkūrų varžybos tapo tikra švente tiek vietos gyventojams, tiek svečiams. Pasižiūrėti į per kliūtis šuoliuojančius žirgus susirinko šimtai žiūrovų. Nors pagrindinį dėmesį jie koncentravo į varžybų vietą, netrūko ir kitų pramogų. Susirinkusieji galėjo pajodinėti poniu, pavažinėti arklio tempiama brička, o patys mažiausieji – pašokinėti ant pripučiamo batuto ar pasimėgauti putų šou. Tai buvo šventė, skirta visam rajonui.

Renginyje per kliūtis šuoliavo 43 žirgai, juos bandė sutramdyti 55 raiteliai. Kai kurie žirgai varžybose pasirodė ne po vieną kartą, mat iš viso buvo paskelbti 89 startai. Tiesa, įprastai varžybose, siekiant nenuvarginti žirgų, jų pasirodymų skaičius yra ribojamas.

Įvairaus amžiaus raiteliai šiemet Vilkaviškyje kovojo dėl 5 skirtingų taurių bei rėmėjų prizų, o viską vainikavo žirgų šuolio į aukštį varžybos. Geriausiai pasirodę dalyviai sulaukė ir piniginių paskatų. Bendras prizinis fondas siekė 1 tūkst. eurų.

Nugalėtojų laurus šiais metais pelnė Smiltė Kovalčikaitė iš Vilkaviškyje įsikūrusio žirgyno „Kašmyras“, Gabija Kononova ir Austėja Rimkutė, atstovaujančios Kauno rajono „Kadagių slėnio žirgams“, Augustė Kneizevičiūtė iš „Uosijos žirgų“, esančių Vilkaviškio rajone, bei Augustė Ivanauskaitė, treniruotes lankanti Jurbarko rajone įsikūrusiame žirgyne „Janavičiaus žirgai“. Specialų prizą už aukščiausią su žirgu įveiktą kliūtį šįkart laimėjo marijampolietė Eva Kitissou.

Organizatoriai džiaugėsi, kad šių metų varžybos pavyko puikiai. Nors pasitaikė situacijų, kai raiteliai krito nuo žirgų, skaudžių traumų jiems pavyko išvengti. Jie pažadėjo, kad žirgų konkūrai į Vilkaviškį sugrįš ir ateinančiais metais.