Laukuose gražiai žydi, o kai kur jau ir baigia nužydėti rapsai, į viršų stiebiasi žieminiai javai, tad šiemet be dvejonių galima tikėtis neblogo derliaus. Tačiau, vertindami dabartines grūdų supirkimo kainas, kurios dar gali kisti, situacija patenkinti ne visi ūkininkai, nes neaišku, ar jos padengs ūkininkų išlaidas.

Dalį fiksuoja iš anksto

Kauno rajono ūkininko Algimanto Kižausko pastebėjimu, gamta kol kas palanki ūkiui – pasėliai auga gerai. „Gerai peržiemojo tiek rapsai, tiek žieminiai kviečiai. Dabar taikome reguliatorius, fungicidinius purškimus. Darome viską, kas priklauso pavasarį. Jeigu gamta ūkininkams padės, tikimės, kad derlius bus geras“, – VL aiškino augalininkystės ūkio savininkas.

A.Kižausko ūkio laukai kol kas džiugina akis – atrodo gražiai, šeimininkas rezultatu patenkintas. Jo teigimu, peržiemojimas – vienas iš faktorių, kad galima tikėtis neblogo derliaus. „Viskas pagal seną metodą – dirbame taip pat, kaip kiekvienais metais, tik kai kada pasiseka, o kartais – ne“, – teigė A.Kižauskas.

Tuo tarpu grūdų supirkimo kainos, anot Kauno krašto grūdų augintojo, taip pat ne paskutinėje vietoje – kai tik buvo kainų pakilimas, dalį rapsų ir kviečių jau „fiksavo“ išankstinėmis sutartimis. Dabar A.Kižauskas sakė laukiantis palankių kainų poslinkių, tada galėsiąs vėl kažkiek „fiksuoti“. „Visą laiką, kiekvienais metais paprastai vieną trečdalį derliaus „fiksuodavome“ iki kūlimo“, – sakė ir šiemet tos pačios taisyklės besilaikantis ūkininkas iš Kauno rajono.

Jo pastebėjimu, neseniai kviečių supirkimo kaina buvo pakritusi, vėliau – pakilusi, tai jie vis pasižiūri. Kada tiks kaina, tada vėl bandys ją „fiksuoti“ – tarsis su supirkėjais. Tačiau grūdinių kultūrų augintojas atkreipė dėmesį, jog trąšų kainos, lyginant su būsimomis grūdų supirkimo kainomis, dar nėra grįžusios į savo pirminę poziciją, buvusią iki trąšų pabrangimo.

„Trąšos vis tiek brangokos, lyginant pagal siūlomą grūdų supirkimo kainą. Bet ką darysi, čia nepasakysi, kad turime gauti tiek ar tiek. Praėjusių metų trąšos visgi buvo labai brangios. Mums žymiai pasijuto. Šiemet trąšos šiek tiek atpigo, bet kad būtų nukritusios tiek, kokios buvo iki pabrangimo, tai į šias pozicijas dar nesugrįžo“, – dėstė ūkininkas.

Nepaisant to, A.Kižauskas patikino, kad kol kas pagal situaciją viskas gerai. „Niekada nereikia galvoti, kad blogai. Svarbu, kad nėra Lietuvoje karo ar kitų blogybių. Svarbu, kad būtų sveikatos, tai ir ūkyje viskas bus gerai“, – optimistiškai pokalbį užbaigė ūkininkas.

Kad tik būtų geros kainos

Radviliškio rajono ūkininkas Jonas Ruškys, kalbėdamas apie būsimą žiemkenčių derlių, pabrėžė, kad pirmiausia visi augintojai tikisi palankių kainų, tik tuomet kaimo žmonėms yra prasmė ūkininkauti, ir tikisi, kad ūkininkams pagaliau mažės jų pečius užgulusi administracinė našta.

„Kalbant atvirai, tegul jį velnias, kas čia darosi – tik nuolatos sėdėk prie sistemos, rašyk ir spausdink. Ūkininkams tokių rūpesčių tik krauna ir krauna“, – perteklinėmis „naštomis“ atėjus darbymečiui kaime piktinosi radviliškietis, neseniai sulaukęs ir tikrintojų, kuriems teko aiškinti šeimos tarpusavio ryšius – tėvo su sūnumi, marčios su uošviu, nes yra keli šeimos ūkiai. Jam nesuprantama, kodėl vėl viską iš naujo reikia įrodinėti, nes tai jau buvo padaryta anksčiau.

Pirmiausia visi augintojai tikisi palankių kainų, tik tuomet kaimo žmonėms yra prasmė ūkininkauti. Tikisi ir kad ūkininkams pagaliau mažės jų pečius užgulusi administracinė našta.

„Kas Lietuvoje darosi? – retoriškai klausė žiemkenčius auginantis ūkininkas. – Nežinau, kaip vertinti tokias patikras – ar jie nori ūkius tikrinti, ar nenori. Mes buvome priversti didelį ūkį suskaidyti į keturis ūkius. Tik taip galėjome tikėtis kokios nors paramos. Todėl ir stengėmės „tilpti“ į paramos reikalavimus.“

Pasigesdamas palankesnės terpės ūkininkavimui, radviliškietis atviras: „Ką čia derlius, grūdai. Mums reikia galvoti kažką kitką, kad išgyventume. Reikia ne vien „grūdeliai, šiaudeliai ir ražienos“, bet ir papildomai kažką dirbti. Sunkti, spausti, ekstraguoti, kažką ištraukti. Grūdas dabar nebeįdomus.“

Todėl šiemet J.Ruškį nelabai džiugina ir gan neblogai peržiemoję pasėlių laukai. „Niekas manęs nedžiugina... Džiugins tada, kada užaugs, nukulsime, suvešime, parduosime ir gausime pinigų, bet ir tai dar gali būti apgautas. O čia dabar, gegužės mėnesio viduryje, nereikia kalbėti, nes galime prisikalbėti. Tai kruša, tai liūtis, tai vėl koks išbandymas užgrius, tai javai gali išgulti, išlūžti, dėl ko prastės grūdų kokybė. Juk iki javapjūtės laiko dar yra, ir nežinia, kas gamtoje dar gali nutikti“, – pastebėjo Radviliškio rajono grūdinių kultūrų augintojas, kviesdamas kol kas neprognozuoti rekordinių derlių, nesvarbu, kad javai, rapsai Lietuvoje šiemet auga gerai.

Pasak J.Ruškio, išankstinių pardavimo sutarčių jis pats sudarinėti nelinkęs. „Duok Dieve, kad tiktai kainelės būtų pakankamos, nes kiek jau pasiėmė „avansu“, kiek dengė, kiek visokių bėdų nutinka. Kaip bus skirta, taip ir bus. Aš fatalistas – pasikliauju likimu“, – tikino ūkininkas ir pridūrė labiausiai norintis, kad nebūtų karo, visa kita ūkininkai pergyvens, nes ir gerais, ir blogais laikais visas negandas kaimas išneša ant savo kupros.

Ūkininkui nesuprantamas perdėtas požiūris: jeigu ūkininkas kaip priklauso purškia laukus, vos kažkas pamatė, jau nufilmavo – televizorius rodo. Esą, purškia – reiškia jau nuodija. Vėl tręšia pasėlius.

„Mes veltui trąšų juk negauname. Be to, ir jas seikėjame taupiai, atsakingai. Jas diferencijuojame – didesniems augalams daugiau, mažesniems – mažiau. O kiek miestiečiai feirio, kalgono, skalbimo „proškų“ suvaro į nuotekas, kiek druskos išberia. Tai dėl to niekas nieko nesako. Tyli. Juk iš skalbimo miltelių išsiskiria fosforo junginiai. Saikingai tręšiant laukus niekas iš dirvos neišsiplauna – tik pliurpalai, kad taip vyksta. O kiek chemijos patenka iš namų ūkių – net baisu pagalvoti“, – lygino jis, norėdamas, kad ūkininkai, dirbantys žemę ir auginantys grūdus, nebūtų nurašyti.

Dažnokai viešumoje pasigirstančiame teiginyje „gamtos mylėtojai ir ūkininkai“ jis įžvelgia diskriminaciją, sako, lyg ūkininkai nebūtų gamtos mylėtojai. „Kiek tie gamtos mylėtojai pasodino medžių, kiek paukščiams inkilų sukalė, ar tikrai žino, kaip kirčiuojamas žodis „kastuvas“?“ – darbščių ūkininkų pusę palaikė J.Ruškys.

Žiemkenčiams šalnos mažai kenkė, bet vasarinės – suvargę

Sigutis Jundulas, mokslinis agronomas, Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio rūmų Marijampolės zonos atstovas.

Derlius, pagal šios dienos rezultatus ir sąlygas, turėtų būti neblogas, ypač žiemkenčių. Vasarojų – ir kviečius, ir cukrinius runkelius – šiek tiek vargino liūtys, užmirkimai ir dirvos pluta. O žieminėms kultūroms viskas gerai. Žinoma, žieminių rapsų žiedus šiek tiek pakando pavasarinės šalnos, bet tai sudarys maždaug nuo 1 iki 2 proc., daugiau mūsų regione tikrai nenušaldė, kitur gal iki 5 proc. Tai nieko tokio. Šalnos buvo trumpalaikės, ne kaip pernai, kai savaitę kandžiojosi iki 2–5 laipsnių šalnos, o po jų prasidėjo sausros. Šiemet po šalnų net šiek tiek palijo. Jeigu ir vėl bus lietaus, tai pasėliams viskas bus gerai. Žiemkenčių laukams toliau stiebtis sąlygos palankios, net idealios. Pradžiūvus leido ūkininkams laiku atlikti visus augalų apsaugos darbus. Tam irgi sąlygos geros – nei per karšta, nei per šlapia.

Kažkiek stabilizavosi ir būsimo grūdų derliaus supirkimo kainos. Žinoma, niekas nesiveržia sudarinėti daug išankstinių sutarčių, nes ūkininkai nenori įsipareigoti – ką gali žinoti, gal grūdų supirkimo kainos bus dar palankesnės. Nes kai kuriose pasaulio valstybėse pernai rudenį labai nukentėjo žieminių kultūrų sėja – negalėjo laiku pasėti, nes nusiautus stiprioms liūtims dirvos ilgą laiką buvo per šlapios. Dėl to žiemkenčiais buvo apsėti daug mažesni plotai, mažesnis bus ir derlius. Stygiaus, aišku, dėl to nebus, bet rinka reaguoja į tai. Vos paskelbiamos prognozės, kad derlius gali būti menkesnis, iš karto kyla grūdų supirkimo kainos. Ir atvirkščiai, jeigu prognozuojami geri derliai, kainos krenta.

Žieminių rapsų kainos jau šiek tiek pakilo, palyginus su pernykštėmis – vėl beveik grįžo į ankstesnių metų lygį. O kviečių kaina taip ir laikosi ties 200 Eur/t. Tuo tarpu ūkiuose buvo naudojamos dar iš užpernai pirktos trąšos, kai ūkininkai, jau vykstant karui Ukrainoje, už jas mokėjo brangiai, nes jų kainos buvo „žiauriai“ dirbtinai iškilusios dėl dujų stygiaus. Brangios trąšos buvo supirktos 2022 metais, tada jų kainos buvo „kosminės“, o 2023 metais jas išbarstė. Šiemet trąšų kainos stabilizavosi. Nėra pigu, bet vis tiek jau galima pataupant tręšti.

Nebuvo metų, kad ūkininkai neišgyventų, pernai tik pamatėme, ką gamtos išdaigos gali padaryti – Šiaurės Lietuvą kruša nusiaubė prieš pat derliaus nuėmimą. Yra vien dėl to bankrutavusių ūkių. Ūkininkai skaičiavo 70–80 proc. derliaus nuostolius, o tai jau yra labai dideli netekimai. Taip buvo pernai, bet šiemet galime pasidžiaugti, kad kol kas negandos aplenkia.

Tiesa, šis pavasaris vasarinėms kultūroms nebuvo labai palankus. Kai kur tapo labai problematiškas cukrinių runkelių dygimo procesas. Kai balandžio pabaigoje prasidėjo lietingas periodas, džiaugiausi ir aš, ir visi kiti ūkininkai, sakėme, kaip gerai – sudygimo problemų tikrai nebus. Pasirodo, kai kuriems laukams vandens teko per daug. Tad dirvos paviršiuje susidarė pluta.

Ilgalaikis lietus irgi padarė žalos. Kai kuriuose kaimuose buvo fiksuota net liūtis – prilijo 50 mm per parą, suplakė žemę ir sėklos buvo užspaustos. Tai itin pajuto cukrinius runkelius sėjusieji į arimą. Kitokios technologijos – sėja į nuskustą dirvą ar neariminė sėja taikoma dar retai. Dauguma linkę sėti į arimą. Užsidėjus plutai cukriniai runkeliai dygsta labai sunkiai. Dėl to šiemet gali būti retesni cukrinių runkelių pasėliai. Kai kur ūkininkai juos ir atsėjo. Gegužės viduryje ir antroje pusėje atsėjimas jau nebetenka prasmės.

Šiemet buvo didelė nuostaba, kad kai kurie ūkininkai cukrinius runkelius sėjo labai anksti. Bet gali būti, kad jų eksperimentas pasiteisino – anksčiausiai pasėti buvo arti sudygimo, kai prasidėjo liūtys, ir jie po jų sėkmingai išlindo, aplenkę dirvos užplakimą. Kas pasėjo cukrinius runkelius jau po liūčių, kai pradžiūvo dirva, tiems taip pat pavyko – ramiai pasisėjo balandžio pabaigoje ir jie dar greičiau ir dar gražiau sudygo. Nereikėjo papildomo herbicidų purškimo žolių naikinimui.