Tikrai žiemiškiems orams kažkur užstrigus pakeliui į Lietuvą, nemenkai daliai žemdirbių susirūpinimą kelia situacija žieminių kultūrų laukuose, nes iki pat šių metų pradžios laukai žaliavo tarsi pavasarį. Tiek didesnę patirtį turintys ūkininkai, tiek žemės ūkio specialistai, mokslininkai teigia, kad kol kas prognozuoti, kaip tokia šiemetė žiema paveiks žiemojančius augalus, neįmanoma. Neaišku ir kokia ta žiema bus, nes laukia dar sausio bei vasario mėnesiai. Jie taip pat dar gali pateikti savų siurprizų.

Kantriai laukė žiemos

Kalesninkų kaime (Alytaus r.) ūkininkaujantis fizikos mokslų daktaras Alfonsas Peckus jau daug metų gamtos mokslo žinias praktiškai pritaiko savame ūkyje, bet pats save labiau priskiria ūkininkų mėgėjų grupei, nors plėtoja aukštos reprodukcijos sėklų sėklininkystės ūkį. Jam mieliau auginti retuosius lietuviškus augalus, nei tradicinius kviečius, bet ir šių neatsisako. „Bent mūsų krašte, Dzūkijoje, ant šių molių žiemojantiems pasėliams iki sausio viskas buvo gerai“, – tikino A.Peckus.

Šiemet jo ūkio laukuose žiemoja įvairių tipų speltinių ir paprastų kviečių, taip pat dobilai, liucernos. Kitas kultūras dzūkas sės pavasarį. Jeigu toliau žiemą nebus sniego ir jis ilgiau neužsilaikys, anot A.Peckaus, laukuose javai ir toliau gražiai žaliuos, nes jie tiesiog dar neužmigę. Ūkininko pastebėjimu, reiktų, kad vieną kitą dieną pašaltų, tada jiems „suveiktų“, kad jie yra žieminė kultūra, o po to galėtų ir vėl atšilti.

„Jeigu žieminius javus pasėtume pavasarį, jie paaugtų ir lauktų žiemos. Nes jie negali toliau vystytis – reikia šalčio. Tad jeigu šiemet visai žiemos nebus, tai jie, matyt, lauks žiemos arba priims kažkokį kitokį sprendimą. Manau, niekas to nežino, bet tai, kad iki šiol nebuvo žiemos, dar nieko nereiškia. Lietuvoje gali būti vienokių ir anokių žiemų. Anksčiau ar vėliau žiema ateina. Prognozės rodo iki kelių laipsnių šalčio. Gali užtekti. Bet neduok Dieve, kad tokia žiema būtų, kaip kitur, kur yra jau 2 m sniego danga. Tai mums būtų katastrofa. Gal ne pasėliams, bet patiems ūkininkams“, – juokdamasis kalbėjo A.Peckus.

Pasak jo, nieko negali žinoti, kas bus, kai keičiasi klimatas ir orai nenuspėjamai įvairūs. Jis sau ir visiems kolegoms ūkininkams pataria ramiai laukti pavasario ir nesukti sau galvos, nes ūkininkas nieko negali padaryti, negali įsikišęs pakeisti gamtos dėsnių. Šiemet Kalėdos buvo besniegės. A.Peckus to nepeikia, sako, kad visaip gerai, bet jam asmeniškai geriau, kad nebūtų labai žvarbu. „Žmogus pripranti prie visko. Yra sniego – gerai, bet kai lyja ir tokia pliurzė, nuolatos šlapia, tai blogiau – purvynai kaime irgi labai nusibosta“, – pastebėjo ūkininkas iš Kalesninkų kaimo.

Šaltis pristabdytų ligų plitimą

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Petro Kulikausko teigimu, gruodis šią žiemą vis dar buvo labai šiltas, todėl laukuose nebuvo įšalo, visur buvo šlapia, tad sunku ir kiek ankstoka prognozuoti, ar palanki šiemetė žiema augalams, pasėliams. Tuo pačiu vedėjas nuogąstavo, kad tokiomis nežiemiškomis sąlygomis labai neišsiplėtotų įvairios ligos, kai šaltis neiššaldė kenkėjų. Dėl to labai priklausys, koks bus žiemos sezono tęsinys – ar ir toliau lauksime žiemos, ar žiema pagaliau pasirodys.

„Kol kas stebėti pasėlių dar nevažiuojame, jų nestebime, tai nėra ir mūsų tiesioginis darbas, atsiliepimų iš pačių ūkininkų irgi dar neturime surinkę. Tik patys, kiek matome, kad žemėje įšalo nėra, iki sausio Tauragės rajone stipresnio pašalimo ir nebuvo, pasitaikė tik trumpalaikių pačiame žemės paviršiuje“, – aiškino vedėjas.

Jis pasidžiaugė, kad gruodžio viduryje vėtra Tauragės krašte didesnių nuostolių žemės ūkiui nepadarė, stiprus vėjas tik pavartė medžių. Gal pavienių nuostolių ūkiai patyrė, bet garsesnių įvykių dėl vėtros fiksuota nebuvo. „Būtų geriau, kad žiema ateitų, šaltis reikalingas kenkėjams naikinti, neleidžia plisti ligoms. Tai jeigu bus šilta, pasėliai bus silpnesni – šilti orai daro savo poveikį“, – teigė P.Kulikauskas.

Aukštaičiai ir suvalkiečiai sunerimę

„Dabar ūkininkai iš tiesų dar nerauda, bet jeigu užsnigtų laukus nepašalus, tai būtų labai prastai. Ypač rapsams tai būtų blogas scenarijus“, – VL teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė. Jos manymu, jeigu pirma užšals ir pasnigs, tada nebus jokios tragedijos, bet viskas turi eiti iš eilės: pirmiausia turi užšalti, paskui – užsnigti. Bet gali būti ir atvirkščiai.

Pasak D.Kuzmienės, Panevėžio krašte pasėliai metų sandūroje buvo jau labai gražūs, jie neaugo, bet truputėlį vegetavo, nes šiaip ar taip naktimis būdavo minusinė temperatūra. Tragedijos metams baigiantis nebuvo jokios. Jos tikinimu, vienintelė būtų tragedija, jeigu daug prisnigtų ir neužšaltų, tuomet būtų labai blogai.

„Ypač rapsams, nes visi jų lapeliai būtų išlaužyti, bet jeigu pirma užšals, jie sustings ir užsnigs, tada būtų tiesiog kaip po pūkine antklode“, – kalbėjo D.Kuzmienė. Tiek rapsų, tiek žieminių kviečių laukai iki sausio Panevėžio rajone atrodė labai gražiai.

Ūkininkų atstovė iš Panevėžio prognozavo, kad tikros žiemos šiais metais sulauksime galbūt dar irgi ne iš karto – gal ir pasirodys į sausio pabaigą. Nes sausio pirmojoje pusėje sinoptikai prognozavo, kad nebus labai šalti orai. „Sausio pabaigoje galėtų žiema ir apsilankyti. Tada būtų žiema su visais ženklais. Jeigu užšals ir užsnigs, tai bus idealu“, – to ūkiams ir linkėjo D.Kuzmienė.

Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos žemės ūkio vyresniojo specialisto Vaido Karpavičiaus pastebėjimu, jų seniūnijos teritorijoje žieminiais javų pasėliais užsėti laukai, kurie šiaip jau būdavo užmirkę, dėl ypač sausų pastarųjų metų šiemet puikiausiai žaliuoja. „Kaip su jais bus toliau, priklausys nuo būsimo kritulių kiekio. Rapsai sudygti šiek tiek vėlavo, aukštesnėse kalvų vietose net kurį laiką buvo tuščios aikštelės, bet dabar vaizdas visai neblogas“, – apie rapsus sakė V.Karpavičius.

Kas bus toliau, priklausys nuo žiemos. Anot vyresniojo specialisto, stiprūs šalčiai be sniego gali nušaldyti pasėlius, jei prisnigs be pašalimo – pasėliai iššus, užpuls grybinės ligos. „Jei bus daug kritulių – vėl išmirks žemumos. Labai daug „jei“. Prognozės labai įvairios, galima rasti pačių prieštaringiausių scenarijų, o kaip bus – parodys tik laikas“, – padėtį laukuose VL komentavo V.Karpavičius.

Kol kas – šilčiausia žiema

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad 2024 metai Lietuvoje patys šilčiausi per visą stebėjimų istoriją – 10 iš 11 praėjusių metų mėnesių buvo šiltesni už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį. Gruodžio antroji pusė taip pat nebuvo šalta, todėl 2024 metų vidutinė oro temperatūra šalyje siekė 9,3 laipsnio šilumos, o tai beveik dviem laipsniais šilčiau už 1991–2020 m. laikotarpio normą. Šalyje 2024 metų pavasaris taip pat buvo šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Fiksuotas ir pats šilčiausias rugsėjis, o iki šiol šilčiausiais buvo laikomi 2020-ieji.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos atstovo Gyčio Valaikos, Lietuvoje 2024-ieji bus šilčiausi per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją, t.y. nuo 1961 metų. Vilniaus duomenimis, kuriems yra 250 metų, 2024-ieji irgi yra šilčiausi. Meteorologo teigimu, Rytų Lietuvoje praėjusieji metai yra patys šilčiausi per beveik 250 metų. Jis pabrėžė, kad labai išsiskyrė pavasario mėnesiai, ypač kovas ir gegužė.

Kovą buvo pasiektas absoliutus temperatūros rekordas – Druskininkuose buvo išmatuota daugiau nei 25 laipsnių šilumos, o tiek šilumos, kad perkoptų 25 laipsnių kartelę, niekada kovo mėnesį Lietuvoje nėra buvę, ligi tol buvo užfiksuotas rekordas Kybartuose – 21,8 laipsnio. „Tai rekordą pagerinome net keliais laipsniais. Pats reiškinys buvo labai ekstremalus ir netipiškas Lietuvai“, – sakė G.Valaika. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad 2024-ieji taps šilčiausi ir globaliai.

Komentaras

Būklė paaiškės kovo pabaigoje

Žemės ūkis tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų. Viena audra gali pakeisti visą ūkio augalininkystės filosofiją. Sausra taip pat gali būti pražūtinga. Tačiau tokie kraštutinumai dažniausiai būna lokalūs. Meteorologinių sąlygų pokyčiai gali būti netikėti ir grėsmingi, paprastai laikui bėgant jie susilygina ir būna artimi daugiamečiams rodikliams. Ši žiema kol kas itin keista. Nesigilinant į pirmojo žiemos mėnesio orų detales, užteks pasakyti, kad gruodį kai kuriuose rajonuose sniego dar neteko matyti, o kai kur reikėjo sniegą kartą pastumdyti – tikriausiai ne vienas labai norėjo paleisti traktorių su buldozeriu.

Ūkininkavimo iššūkis tas, kad kiekvieni metai yra skirtingi. Labai sudėtinga nubrėžti paraleles tarp sezonų, o dėl klimato chaotiškumo prognozuotojams labai sunku nuspėti, kas bus ateityje. Dabar prognozuoti augalų būklę sudėtinga: jei žiema baigtųsi tokiais orais – valio! Tačiau priešakyje sausio ir vasario mėnesiai, o ir kovas pas mus gali būti klastingas, tad apie augalų būklę galėsime kalbėti kovo pabaigoje.

Pavojingiausias augalams sniegas, iškrentantis ant šiltos žemės. Dabar stebint augalus matyti, kad jie „pavargę“, vyrauja „cepelininiai“ orai, oro temperatūra neleidžia augalams nurimti. Dėl trumpų apniukusių dienų jie nesukuria sausųjų medžiagų, jas eikvoja. Šį efektą galima sulyginti su saulės energija įkraunamomis lemputėmis. Ne vienas sakė: „Nusipirkau papuošimus su saulės elementais, o lemputės nešviečia.“ Elementariai – trūksta šviesos, kad pasikrautų elementas.

Šiuo atveju sunku pasakyti, ar geriau žiemos gerai išsivystę augalai, ar silpnesnieji. Stiprūs augalai eikvoja daugiau energijos fiziologinių procesų palaikymui, jiems būtina ramybė, kad išsaugotų sukauptas maisto medžiagas. Silpnesni augalai eikvoja mažiau energijos, bet jų produktyvumo potencialas savaime mažesnis. Tačiau šiuo atveju geriau mažiau nei nieko.

Aišku viena: jei bus šilta žiema, galima tikėtis didesnio ligų ir kenkėjų antplūdžio. Praėjusią vasarą daug kur buvo galima pastebėti didesnį augalų ligų ir vabzdžių „spaudimą“. Ar tai lemia šiltos žiemos? Manau, galima sakyti, kad turėjo įtakos, galbūt net didelės. Vienas dalykas, kurį suteikia šaltos žiemos, kad vabzdžiai ir ligos negali lengvai peržiemoti. Dauguma jų turi migruoti iš pietų. Jei jie gali išgyventi žiemą, tai suteikia pranašumą. Smarkiai gali pakenkti paliktas „žaliasis“ tiltas, kai iš paliktų javų pabirų laisvai plito miltligė ir rūdys, o ir virusinės ligos gali būti pernešamos, nes amarų buvo apstu ir žinok, kuris perneša, kuris ne. Taip pat rudenį buvo matyti daug Fusarium pažeistų kviečių pasėlių. Ši problema tik aštrės, nes tokios sąlygos itin palankios patogenų plitimui.

Dirvožemis nesušalęs, pasėliai gali bet kada nutraukti žiemos ramybės periodą, o lauke kol kas labiau pavasaris nei žiema. Nerimą kelia netradicinis kviečių žalėjimas, o įprastiniai šalti sausio ir vasario orai gali jiems pakenkti. Sunku bus atskirti, ką lėmė šilta žiema, o kas bus įprasto ciklo dalis, tačiau galima teigti, kad šiemet galime susidurti su nestandartinėmis augalų augimo problemomis. Augintojams bus naudinga žiemą atnaujinti kai kurias augalų fiziologijos žinias, o ne tik paklausyti žinovų paskaitų apie augalų apsaugos produktų naudojimą.

Taip pat neramu dėl dirvožemio drėgmės. Jos dabar yra mažiau nei įprastai, todėl, tikėtina, bus mažiau atsargų, kad augalai galėtų atlaikyti mažos drėgmės laikotarpius. Ši šilta ir sausa žiemos pradžia nepadeda dirvožemiui ir vandens telkiniams atsinaujinti taip, kaip paprastai.