Šalyje įsisiūbavus javapjūtei ūkininkai pripažįsta, kad išankstinės tiek jų, tiek rinkos analitikų prognozės apie neblogą šių metų grūdinių kultūrų derlių neišsipildė. Kai kur javų derlingumas šiemet net ketvirtadaliu mažesnis nei pernai, o kai kuriuose plotuose žirnių, pupų net kulti nereikės – sausra juos taip paveikė, kad net pačių augalų nebeliko.

Derliai kuklesni

Ūkininko Juozo Bekampio laukuose Kūlokų kaime (Liudvinavo sen., Marijampolės sav.) javapjūtė šią savaitę įsibėgėjo ir sukosi pilnu tempu. Mat ir kombainus buvo kur išvairuoti – šiemet J.Bekampio ūkyje žieminių rapsų augo 80 ha, žieminių kviečių – arti 500 ha, o kitus plotus sudaro pupos, žirniai, vasarinės avižos. Suvalkiečiai įpratę, kad auginamos kultūros turėtų duoti nors kokią grąžą ūkiui.

Bekampių ūkyje pirmiausia nukulti žieminiai rapsai. Pasak ūkio šeimininko, šiemet rapsų derlingumas pas jį prastesnis nei pernai. Išankstiniais ūkininko duomenimis, derlius bus apie 15–20 proc. mažesnis, lyginant su praėjusiais metais. „Liaudiškai sakant, mes dar galų nesuvedę, bet šiemet žieminių rapsų prikūlėme maždaug iki 3 tonų iš hektaro“, – sakė svarią ūkininkavimo patirtį sukaupęs ūkininkas Juozas iš Kūlokų.

Po rapsų Bekampių ūkyje buvo sparčiai kuliami žieminiai kviečiai, kurių plotai – išties dideli, arti pusės tūkstančio ha. Liepos 26 dieną jau buvo nukūlę apie 30 proc. žieminių kviečių plotų. Pagal pirminius rezultatus, J.Bekampio teigimu, ir žieminių kviečių derlius bus kuklesnis negu pernykštis. „Mažiausiai 20 proc., o gal net ir daugiau, žieminių kviečių derlius bus mažesnis negu pernai mano ūkyje“, – sakė J.Bekampis.

Pasak ūkininko, dar labai priklauso nuo žemės, kaip ją palaistė lietus. „Kur žemė yra tvirtesnė, dar kur užlijo, ten ir grūdas byra kitoks. O kur neužlijo, vėl kitoks. Šiemet buvo toks unikalus atvejis, kad vienoje kelio pusėje ant laukų palijo, o kitoje kelio pusėje – nė lašo, visai sausa. Dabar tai ir atsiliepia derlingumui“, – aiškino Kūlokų kaimo ūkininkas.

J.Bekampis tikino galįs tik prognozuoti, kiek prikuls žieminių kviečių, bet viliasi, kad jų ūkyje byrės iki 5 tonų iš ha. Daugiau nesitiki, nes jau visiškai aišku, kad derlius gerokai mažesnis negu rekordiniais metais.

Derlingose suvalkietiškose žemėse beveik kasmet vietos ūkininkai tikisi paties geriausio derlingumo. Tačiau šiemet ne tik pas Bekampius derlius kuklesnis. Patyręs javų augintojas J.Bekampis įžvelgia, kad šiemet koją suvalkiečiams pakišo ir įnoringi orai.

„Mano ūkio žieminiai rapsai atrodė labai gražūs. Mūsų žieminiai kviečiai irgi buvo tokie. Bet, matyt, užkepinta, nes tiek rapsų, tiek žieminių kviečių sėklos smulkesnės. Ir dar įdomu tai, kad pati varpos viršūnė net neišsikulia. Reiškia, ji pridžiovinta. Tai yra pridžiovintas lukštas prie grūdo“, – tokią išvadą darė J.Bekampis.

Jaučiasi palikti vieni

Suvalkijos krašto ūkininkas J.Bekampis VL sakė, kad nieko nelaukia: grūdus tik nukulia ir veža parduoti. Yra kas perka, bet, anot J.Bekampio, yra ir problemų su pardavimais. Jie nuvežė priduoti į elevatorių, tai transporto priemonė su grūdais 8 valandas išstovėjo vos ne kilometrinėje eilėje, kol juos priėmė.

„Ten, žinokit, kažkoks absurdas, bet nežinau, kodėl. Mes manome, kad derliaus supirkėjai praktiškai nepasiruošę priimti derliaus iš ūkininkų. Todėl vežame visur, kur tik kas prižada paimti. Grūdų išvežimui transporto priemones užsakome iš anksto, bet ne visada sulaukiame tiek, kiek užsakėme. Pavyzdžiui, liepos 26 d. į Klaipėdos uostą pakrovėme vieną siuntą, nors žadėjo atsiųsti daugiau transporto, gavome tik vieną, kitą žada po pietų. Bet, žinot, pažadėsi, o gal neištesėsi, dėl to „nesugriešysi“, nes visur darbymetis“, – pasakojo javų augintojas J.Bekampis. Ūkininkas pridūrė, kad jam susidaro įspūdis, jog žemdirbiai per didžiausią darbymetį paliekami likimo valiai.

Šią savaitę kombainus į laukus išvairavęs kitas Marijampolės krašto ūkininkas Darius Gabrielaitis sakė, kad ir jo ūkyje javų derlingumas prastesnis, lyginant su pernykščiu derliumi. Konkrečių skaičių minėti ūkininkas net nenorėjo. „Tikrai prasčiau negu buvo pernai“, – tepasakė.

VL kalbinti ūkininkai neslėpė, kad lemiamą reikšmę šiemetiniam derliui turėjo krituliai ir aukšta liepos mėnesio oro temperatūra. Bet ši beveik vienoda buvo visoje šalyje, o lietaus vienur sulaukta labai gausaus, kitur – nė lašo. Taip nutiko net tos pačios žemės ūkio bendrovės laukuose – vienuose smarkiai lijo, bet už kilometro spigino saulė.

Vos nukūlęs rapsus, D.Gabrielaitis pervažiavo į žieminių kviečių lauką. Darius nenorėjo prognozuoti, kiek iš hektaro prikuls žieminių kviečių, sakė, kad darysiąs išvadas, kai darbai eis į pabaigą. Šis Suvalkijos ūkininkas taip pat guodėsi, jog susidarančios didelės eilės prie elevatoriaus, esančio netoli Marijampolės, jam nuotaikos nepakelia. Grūdus priduoda pats, todėl yra buvę, kad D.Gabrielaitis eilėje ties elevatoriumi stovėjo 10 valandų ir dar ilgiau.

Lėmė gamta

VL kalbinti ūkininkai neslėpė, kad lemiamą reikšmę šiemetiniam derliui turėjo krituliai ir aukšta liepos mėnesio oro temperatūra. Bet ši beveik vienoda buvo visoje šalyje, o lietaus vienur sulaukta labai gausaus, kitur – nė lašo. Taip nutiko net tos pačios žemės ūkio bendrovės laukuose – vienuose smarkiai lijo, bet už kilometro spigino saulė. Ir taip fragmentuota yra visa Lietuva.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos turimais duomenimis, laukuose, ko gero, labiausiai gali būti nukentėjusios ankštinės kultūros. Asociacijos administracija sulaukė pranešimo iš Žemaitijos: Kretingalės ŽŪB laukuose nuo karščio beveik išdegė pupos ir žirniai. Nebeliko net ką kulti.

Žemaičiai nepražus

Antanas Šakys iš Trimėsėdžio kaimo (Nevarėnų sen., Telšių r.) javapjūtę pradėjo liepos 25 dieną ir pirmiausia išsikūlė žieminius rapsus. Ūkininkas tikėjosi, kad rapsų derlingumas sieks 3 tonas iš ha. Jis palygino, kad pernai buvo 3,6 tonos iš ha rapsų. „Gal pasieksime šiek tiek daugiau, bet dabar tiek nesiekia. Nors dar labai sunku prognozuoti“, – dosnesnių metų vylėsi A.Šakys.

A.Šakys pasakojo, kad jo laukuose žieminiai kviečiai šiemet labai gerai augo, bet subrandino kuklesnį derlių, nei tikėjosi žemaičiai. A.Šakys neturi vilčių, kad derlius bus kaip 2020 metais. Mat jam pakenkė šios vasaros klimatas – kažkiek uždžiovino. Gal todėl ūkininkai stebi, kad ir patys grūdai yra kur kas smulkesni. Atsimena, kad tam tikru metu Telšių rajone labai trūko lietaus, bet buvo ir atvirkščiai.

„Buvo tokių tarpų, kai labai trūko lietaus, bet pasitaikė ir smarkių liūčių, skandinusių laukus. Yra ir išguldytų vietų. Paguldytų procentas nėra didelis, bet ir tai turi įtakos derliui“, – kalbėjo ūkininkas A.Šakys.

Jis aiškino, kad turi skubėti nukulti sukritusį lauką, kad neužkluptų smarkus lietus. Net ir suguldytus kažkiek iškulia, bet ne viską. „Kažkiek paimsime, bet 100 procentų jau tikrai ne“, – apie liūčių išguldytas varpas kalbėjo ūkininkas A.Šakys.

Jis pasakojo, kad vėtra buvusi stipri, net stogo šiferį pajudino ir sugadino, kliuvo ir laukams. A.Šakio ir kitų Nevarėnų krašto ūkininkų laukai pateko į nepalankią zoną. „Bado tikrai nebus, išgyvensime. Nuotaikos neblogos, tik dabar turime labai daug darbų. Reikia kulti ir skubėti parduoti“, – noriai pasakojo javų augintojas A.Šakys.

Vertina kaip vidutinius

Ričardas Miščinskas, ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ generalinis direktorius

Iš gautų laboratorijos duomenų galiu pasakyti, kad šiemečio derliaus kokybė neypatinga. Derlius yra prastesnis, jis smulkesnis dėl karščio, kiti parametrai blogesni. Ypač rapsai – aliejus geras, bet grūdų masė maža. Lygiai tas pats ir su kviečiais, kuriuos mums atveža šiame regione, jie tikrai yra prastesni. Jie nėra blogi, bet vieni parametrai geri, o kiti visiškai „pro šoną“. Metai nėra kažkokie išskirtiniai: nėra nei blogai, nei labai gerai. Sukasi apie viduriuką.

Derliaus supirkimo tvarka niekam niekur nesikeitė. Viskas liko tas pats, kaip būdavo. Kainos yra įvairios. Yra, kas veža grūdus pagal išankstines sutartis, ir yra, kas veža be jų. Aišku, kainos šiandien yra didesnės – rapsų kainos ženkliai didesnės, kviečių kaina irgi truputėlį didesnė. Šiuo metu augintojams kainos palankesnės, bet tos kainos yra kelių rūšių. Buvo sudaromos išankstinės sutartys, o jos buvo sudarytos galbūt sausį, galbūt pernai gruodį. Per tą laiką drastiškai iškilo trąšų kainos, jos brango dvigubai, eilinį kartą pabrango degalai. Kurie susidarinėjo sutartis iš anksto, žinoma, yra nusivylę. Niekas praeitų metų pabaigoje, šių pradžioje nesitikėjo, kad viskas taip stipriai pabrangs – kainos šoks į viršų.

Suskaičiuos, kai bus pilni aruodai

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius

Derliaus kokybė yra prastesnė, grūdas smulkesnis, o tiek rapsų, tiek javų derlingumai yra ženkliai, maždaug nuo 2 iki 1,5 tonos iš ha, mažesni. Labai priklauso nuo to, kur kiek palijo. Jeigu lietaus buvo, tai derlius ten nukentėjo mažiau. O supirkimo kainos šiek tiek padidėjo. Kol kas pasakyti rezultatą, ar šiemet yra gerai, ar blogai, dar labai anksti. Yra toks posakis: „neperšokęs per griovį, nesakyk op“. Kai jau bus sandėlyje, tikrai bus galima sudėlioti galutinius skaičiukus ir matyti aiškią kokybę. Dabar būna, kad iš vieno lauko atveža ekstra klasės, iš kito – II klasės, o kitur būna ir labai prasti, eina tik kaip pašariniai. Tad dabar per drąsu daryti išvadas, koks šiemetis derlius, palyginus su praeitais metais. Žinoma, jis bus mažesnis. Panašiai vertinu ir rapsų, ir kviečių derlių, nes jų proporcija yra vienoda.

Kol kas negalime sakyti, kad grūdų supirkimo kainos liūdintų. Kaip bus toliau, dar sunku pasakyti. Žinoma, sudėtinga tiems, kurie sudarę išankstinius kontraktus pagal pernykščias kainas. Kaip sakoma, čia kiekvienas rizikuoja pats ir kiekvienam lieka atsakomybė. Tačiau mūsų rekomendacijos buvo neparduoti viso derliaus tokiomis išankstinėmis kainomis, nes gali atsirasti kitų problemų. Dažnai būna taip, ypač pas ūkininkus, kad sudera, susirašo sutartis vienomis kainomis ir kiekiais, o po to derliaus nėra, negali pristatyti tiek, kiek pažadėjo, ir tada prasideda teismai. Labai rizikinga sudaryti sutartis visam derliui, kiek prikulsi, pagal kažkokias prognozes – ar esamų, ar net buvusių metų. Tokių atvejų, kai nepavyksta, bus visą laiką.