Lietuvoje sparčiai auga vynuogininkų gretos bei jų auginamų vynmedžių plotai. Jei prieš dešimtmetį jie būdavo skaičiuojami arais, tai pastaraisiais metais – hektarais. Šiemet 109 vynuogių augintojai deklaravo jas auginantys 47,82 ha plote, pernai deklaravusiųjų buvo mažiau – 89, o bendras vynuogynų plotas sudarė 35,36 ha.

Derliaus užteko viskam

Patyrusi vynuogininkė Rasa Šoliūnė Utenos rajone puoselėja vynmedžių sodą ir baigia skinti šiemetį jų derlių. Savo vynuogyne Rasa augina amerikietiškų, latviškų, rusiškų, ukrainietiškų, vengriškų, vokiškų, lietuviškų veislių vynmedžius. Augina nuo pačių ankstyviausių iki pačių vėlyviausių, todėl uogų įvairovė – didelė.

„Šiemet buvo labai ankstyvi metai, gera vasara. Viskas tiko, bet atsirado ir kliuvinys – tikroji miltligė. Tad ji šiek tiek derliaus nusinešė. Supratau, kad profilaktiniai purškimai būtini. Šiemet padariau klaidą – tik vieną kartą purškiau, o pagal orus reikėjo du, gal net ir trečią kartą purkšti“, – apie išbandymą pasakojo augintoja.

Per karščius moteris dieną negalėdavo dirbti lauke. Vakare neužtekdavo laiko, per keletą valandų nesuspėdavo padaryti tiek darbų, nes augina ne tik kelis šimtus vynmedžių, bet dar ir prižiūri sodą, daržą, rožyną, spygliuočius.

Baigdama doroti pagrindinį vynuogių derlių, Rasa pasakojo, kad daug užsiaugino desertinių, skirtų valgymui, taip pat vyninių, todėl uogų užteko uogienėms, sultims ir vynui. Pačios pirmosios desertinės vynuogės jos vynuogyne šiemet prinoko rugpjūčio pradžioje – šiemečio sezono uogos buvo itin saldžios.

Paprastai sezoną vynuogyne Rasa baigia spalio viduryje arba spaliui baigiantis. „Jeigu temperatūra palanki, nebūna didesnių atvėsimų, tai tas, kurios dar gali ilgai pabūti gamtoje, palieku kabėti ant šakų ir dar ilgai grožiuosiu vaizdu vynuogyne“, – pasakojo R.Šoliūnė.

Jauna moteris vynuoges augina ne pardavimui, o savo šeimos poreikiams, vaišina draugus, sodyboje priima ir nepažįstamus žmones, besidominčius vynmedžių auginimu. Taip gali jiems ne tik papasakoti apie jų auginimo subtilybes, bet ir parodyti gyvai, kaip skiriasi vynmedžiai, leisti paragauti skirtingų veislių uogų.

Jeigu nesuvalgo, tolesnis vynuogių panaudojimas, pasak Rasos, labai platus – galima jas marinuoti, rauginti. Tiesa, rauginti dar nepabandė, bet marinuotos vynuogyno šeimininkei labai patiko. Iš besėklių Rasa moka sudžiovinti razinas. Anot augintojos, kiek vynmedis per sezoną užaugins uogų, labai priklauso nuo to, kokį plotą jam skirsi, kokiame leisi pasireikšti. Gali užimti tik 1,5 m, bet gali ir 5 m išilginio ploto.

Kai užsikabina, įsitvirtina, jeigu nepateisina norų, tai ir numarinti sunku, net nupjauti prie žemės dar 3 metus vynmedžiai leidžia ūglius. „Aišku, jeigu apleisi, negenėsi, nepurkši, ligos gali „suvalgyti“ derlių, lapus, ūglius, bet vynmedis vis tiek kitais metais atsprogsta. Priežiūra būtina, svarbus genėjimas, geras augalo vėdinimas“, – kalbėjo R.Šoliūnė.

Apsaugo „palapinės“

„Vynuogių mes kažkiek užsiauginome, bet šiemet vynmedžių žiedai ir pumpurai nušalo. Mūsų vynmedžiai leido antrinius pumpurus, tai labai vėlavo uogų nokimas ir daug prastesnis derlius“, – VL prisipažino Kalvarijoje vynmedžius auginanti entuziastė Daiva Macijauskaitė.

Kaip pastebi R.Šoliūnė, pirmuosius šešis vynmedžius ji pasisodino prieš 21 metus, tuomet 2003 metais net pasiklausti patarimų nelabai buvo pas ką. Vėliau atsirado bendraminčių ir įvairiausių forumų. Rasa vis dar mokosi kovoti su gegužės mėnesio šalnomis, kurios yra įprastas reiškinys, pasikartojantis kiekvienais metais.

Jos teigimu, vynuogininkai tiesiog turi suprasti, kad jeigu nieko nedarysi, tai taip ir bus – vienais metais nušals, kitais, galbūt, pasiseks. Dėl to augintojai imasi išbandytų priemonių, o jų yra skirtingų. „Aš pavasarį, prieš šalnas, uždengiu vynmedžius agroplėvele, padarau tokią savotišką palapinę“, – pasakojo R.Šoliūnė.

Jos žiniomis, Lietuvos vynuogininkai žiemai vynmedžius dengia skirtingais metodais. Rasos vynuogyne mažiau atsparūs vynmedžiai dengiami ir žiemai, ir pavasariui, pasirenkant skirtingus uždengimo būdus. Žiemai dengia nuo šalčio, kai iškrinta sniegas, artėja minusinė temperatūra. Tie, kurie neatsparūs šalčiui, lapkritį–gruodį yra nugenimi, prilenkiami prie žemės ir uždengiami.

„Jeigu vynmedžiai dengiami žiemai, atėjus pavasariui, kai jau viskas žaliuoja, pradeda tekėti vynmedžių sultys, žieminę dangą reikia nuimti, nes po ja augalui bus per šilta. Svarbi taisyklė – iki pumpurų išsprogimo nudengti ir vynmedžio sumedėjusias šakas prilenkti, prisegti prie pirmųjų apatinių vielų, kaip jos augs visą sezoną. Būna balandžio pabaiga, būna ir balandžio pradžia, labai skirtingai, reikia stebėti orus gamtoje“, – mokė augintoja.

Šiemet Rasa po žiemos gana anksti nudengė vynmedžius, nes jau kovo pabaigoje maloniai atšilo. Ji patikino, kad jeigu desertinius arba vyninius neatsparius šalčiui vynmedžius per ilgai paliktų po žiemine danga, pradėtų sprogti pumpurai, o „pajudėję“ pumpurai labai trapūs. Todėl „nurengti“ vynmedį reikia iki pumpurų išsprogimo, prisegti-pririšti tvirtinimo gumytėmis prie pirmos apatinės vielos. „Man ne kartą yra buvę, kad pirštu prilietei prie pumpuro ir jis nulūžo“, – pamena Rasa.

Anot ūkininkės, prisegus prie apatinės vielos reikia toliau stebėti orus, nes po šilumos vėl staiga atslenka šalnos. Kai 0 ar 1 laipsnis šalčio, jeigu lapeliai išsprogę, jie gali nušalti, tuomet ir žiedai, ir pumpurai nušąla, vėluoja. Rasa apsidraudžia, kad to išvengtų.

„Pumpuriukai pajudėję, prognozuoja šalnas, kadangi vynmedžių sumedėjusios praėjusių metų šakos pririštos prie pirmos vielos, tai trikampio formos palapinę nuo šalnų statau per antrą vielą. Prieš kelis metus teko dengti net 3–4 storos agroplėvelės sluoksniais. Ir taip pavyksta apsaugoti“, – apie savo metodą aiškino Rasa.

Kitas gelbėjimo variantas – įsirengti vandens purkštukus ir pumpurus purkšti vandeniu. Augintoja aiškino, kad ūkininkai pradeda purkšti, kol dar būna 2 laipsniai šilumos. Nepertraukiamai purškia visą naktį, kol yra šalnų galimybė, o baigia purkšti ryte, kai vėl pakyla iki pliusinės temperatūros. Rasa skaičiavo, kad kainuoja elektra, vanduo, įranga. „Kaip kas moka, kaip kas gali, taip tas sukasi“, – pastebėjo ji.

Vyną ragaus pavasarį

Pagrindinis Rasos sodo akcentas – vynuogynas ir rožės. Taip siekia, kad ne tik būtų ką skanauti, bet ir suptų grožis. Kai ateina ruduo, jai pasidaro gaila skinti paskutines uogų kekes, nes jos puošia sodą. Tačiau kai vynui skinamos išaugintos vynuogės, šis metas jai kaip šventė.

Šeimininkei labai įdomu, kaip pasiseks naujo derliaus vynas. Pasak Rasos, tai kartu yra ir fizinis darbas – priskynus yra ką panešioti. Kai jau produktas paruoštas, norinčių degustuoti netrūksta. Vyno paragauti gali ir po mėnesio, bet bus dar netikras produktas. Geriausia vyno palaukti iki kovo–balandžio, kuomet vynas iki liepos išpilstomas į butelius.

Moteris patirties sėmėsi užsienyje, lankydamasi ūkiuose Gruzijoje, Portugalijoje, bet ten kitokios klimatinės sąlygos ir vynmedžiai kitokie, todėl nusprendė, kad reikia labiau orientuotis į mūsų kraštą. Žinių sukaupė skaitydama mokslinę literatūrą, knygas, straipsnius.

Ekologinis vynuogynas

Netoli Karklės ekologiškai vynmedžių sodą auginantis ūkininkas, pagal profesiją teisininkas, Evaldas Mikalajūnas skaičiuoja 24-ąjį sezoną. Jis teigė, kad Klaipėdos rajono vynuogininkams šie metai buvo dėkingi – derlius puikiai sunoko.

„Kai kurių veislių vynuogės pagal skynimo laiką jau galėtų konkuruoti ir su Vidurio Europos vynuogynais, nes pajūrio regione pasitaikė mažai lietingas sezonas, nuolat buvo šilta, papuolė daug saulėtų dienų. Žinoma, derliaus kokybę lėmė dar ir vynuogyno priežiūra“, – sakė jis.

Mikalajūnų šeima šiemet galėjo daugiau dėmesio skirti ekologinei vynuogininkystei, o dėl palankaus klimato uogos pačios gražiai sunoko. „Lyginant su 2023 metais, pajūryje, visoje Lietuvoje uogos jau „pamesdavo“ rūgštį, o pas mus tos rūgšties buvo ganėtinai gausiai, nes tų metų vasara pajūryje buvo ir lietinga, ir kiek šaltoka. Šiais metais niekuo negalėtume skųstis“, – patikino Lietuvos vynuogininkų asociacijos valdybos narys E.Mikalajūnas.

Jo duomenimis, šiam sektoriui sekasi vis geriau. Tą įrodo ir kaip gana sparčiai lietuviai sodina vynuogynus, ir kaip žymiai, gal jau dešimtimis kartų, didėja vynuogynų plotai. Evaldo pastebėjimu, jeigu pradžioje, prieš dešimtmetį, didėjo arais, tai dabar didėja hektarais.

Tiesa, dar ne visi tampa šios asociacijos nariais, bet vynuogininkai tarpusavyje glaudžiai bendrauja, keičiasi turima informacija. „Žinome, kad yra atsiradę keletas labai rimtų, po 3 ha ploto vynuogynų, kuriuose vynmedžiai skaičiuojami tūkstančiais“, – pasidžiaugė E.Mikalajūnas.

Pastaraisiais metais stebi ir asociacijos narių augimą. Sako, kad išaugo ir plečiasi besilankančių bei besidominčių vynuogynais žmonių ratas. „Anksčiau, kai pasisodinome vynuogyną, pas mus beveik neatklysdavo žmonių. Gyvenau tiesiog kaip ūkininkas, ūkininkavau. Šiandien mūsų jau ieško žmonės, jie noriai ateina pažiūrėti, pasidomėti, kaip atrodo vynuogynai. Vienas kitas lankytojas atėjęs nori ant suoliuko pasėdėti. Ši kultūra po truputėlį jau skverbiasi į Lietuvą“, – kaip skyrėsi požiūris anksčiau ir dabar atskleidė ūkininkas.

Mikalajūnų vynuogyne dabar auga apie 20 veislių vynmedžiai. Tačiau ūkio savininkas aiškino, kad jie labiau koncentruojasi ne į veislių gausumą, o į vynuogyno tankį, nes tam skirtas plotas nėra labai didelis. Gretimų žemių neturi, todėl tankina esamą. Pasak E.Mikalajūno, jeigu prieš keletą metų skaičiavo auginantys porą tūkstančių vynmedžių, tai šiais metais jau siekia apie 4 tūkst. jaunų ir senesnių vynmedžių. Iš jų turi 1,3–1,4 tūkst. jau derančių krūmų.

„Prancūziškų veislių vynmedžiai pas mus į molį lenda sunkiau, amerikietiški, vokiški, ukrainietiški – geriau prigyja, ir šaknų sistema jų stipresnė“, – pasakojo ūkininkas, vis dar atsirenkantis pajūrio klimatui tinkamiausias vynmedžių veisles.

Uogų pasiskina ir lapės

Šiemet lietuviškų vynuogių derliaus realizacijos problemos augintojai sako neturėję. Vis daugiau lietuvių entuziastų nori įsigyti vyninių veislių uogų ir patys namuose pasigaminti vynuogių vyno Kalėdų stalui. Bendraminčių bendruomenė auga ir „Facebook“ grupėse. Esą svarbiausia vynuogių priauginti ir sunokinti, o jau parduoti yra kam.

E.Mikalajūnui kartu su Lietuvos vynuogininkų asociacijos delegacijos nariais teko lankytis Italijoje. Šioje išvykoje sutiko gruzinų, lenkų, marokiečių. Po parodos vakare susėdo pasišnekėti. „Man patiko gruzinų mintis. Sako, jeigu nori, kad vynmedis duotų derlių, tai reikia bent 5 kartus tam vynmedžiui nusilenkti. Tame yra tiesos“, – svarstė E.Mikalajūnas.

Mat, žiemos metu reikia nugenėti, vėliau išlaužyti nederlingus pumpurus, paravėti, pritvirtinti ūglius. Svarbus darbas prieš žiemą, kaip meškoms einant miegoti, vynmedį prilenkti ir pridengti. Pramoninio dydžio vynuogynams kartais tai labai didelis iššūkis.

„Dar yra ir mechanizacija, bet jeigu per sezoną 5 nusilenkimus prie kiekvieno augalo spėji padaryti, turi tinkamą derlių. Rūpesčių daug, bet tai yra dalis filosofijos, kartu tai labai gražu. Kaip kviečių plyti laukai, taip ir vynuogynai skleidžia grožį“, – pasakojo ūkininkas iš pajūrio, teigdamas, kad ir lietuviai domisi techniškesnėmis vynmedžių veislėmis.

Nors vynuogininkui pavasarį pasodinti vynmedžių yra didelis malonumas, sodindamas žino, kad augalų lauks ir pavojai. Pasak E.Mikalajūno, jeigu žiemai pernelyg daug užklosi, tai „palapinėje“ bus šilčiau ir ten gali apsigyventi graužikai – pelėnai, pelės, o apsigyvenę jie pagraužia krūmus.

Vynuogynui būtina tvora, nes pavasarį, kai vynmedžių ūgliai sukaupia labai daug cukraus, jų užkąsti mėgsta užsukti stirnos. Kartą Mikalajūnai pavasarį atvykę nerado žalių ūglių, teko juos iš naujo auginti. Pavasarinė šalna pajūryje jiems mažiau aktuali, nes jūra po truputėlį atiduoda šilumą, pučia vakariniai vėjai.

E.Mikalajūno pastebėjimu, gamtoje yra ir daugiau pavojų – saldžiomis uogomis labai mėgsta smaguriauti alkani paukščiai ir net lapės. Šį sezoną pačiam Evaldui teko gyvai matyti lapę vynuogyne, tik nespėjo vaizdu užfiksuoti. Atėjusi kur pasiekė, žaidė su saldžiomis uogomis – lyg niekur nieko užkandžiavo.

Nori auginti – turi mokytis

Ramūnas Pilvelis, Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA) prezidentas

Oficialiai registruotų vynuogynų šiandien Lietuvoje yra apie 60 ha. Stebime augimo tendencijas, bet pilnos statistikos nėra, nes neprivaloma jų registruoti, o deklaruoja – kas nori. Esame paleidę registrą savo valia registruoti vynuogynus. Norinčių juos parodyti, kviestis svečius į degustacijas adresas yra internete.

Vynuogininkui visada rūpestis išmokti vynuoges auginti, įgyti praktikos. Kiekvieni metai turi iššūkių. Didžiausias iššūkis – pavasario šalnos. Kitas etapas – šiemet labai stipriai puolė miltligė, yra grybinių ligų grėsmė. Su jomis reikia mokėti tvarkytis ir dorotis. Kurie mokosi, to išmoksta. Akcentuoju mokymąsi, nes Lietuvoje tai – naujai besikurianti šaka. Patirties, praktikos nedaug. Ir mokyklų, universitetų, kuriuose mokytų, kaip Lietuvoje auginti vynuoges, nėra.

Visi, kurie pradeda auginti, mokosi iš savo ir kitų klaidų. Tų klaidų, matau ir girdžiu, pasitaiko. Svarbu, kiek žmonės būtų atkaklūs, nes kurie išliks, tie ir toliau augins. Jie neš gerą žinią, kad vynuogės Lietuvoje auga, o kad auga, tai tikrai. Tik klausimas, ar mokame su jomis tvarkytis. Mano vynuogynui 14 metų. Jis mažiukas, gal realiai nepavadinčiau vynuogynu, vynuogės auga 3 arų plote. Auginu tiek, kiek pats galiu prižiūrėti.