Rinkoje laikantis gana neaukštoms grūdų kainoms, rapsai išlieka vieni pelningiausių ir patraukliausių ūkiams augalų. Dauguma augintojų pirmenybę teikia žieminiams rapsams, nors kasmet kyla rizika, kad dalis ar net visi pasėliai iššals, jeigu pasitaikys itin speiguota žiema. Vasariniams rapsams žiemojimo veiksnys neaktualus, tačiau jų patrauklumą menkina mažesnis derlingumas, sudėtingesnė pasėlių apsauga nuo kenkėjų. Vis dėlto, kaip rodo ilgametė kai kurių ūkių patirtis, vasarinius rapsus auginti taip pat verta.

Mažėjo kartais

Prieš 5–7 metus vasarinių rapsų pasėlių plotai mūsų šalyje viršydavo 150 tūkst. ha. Pastaraisiais metais jie sumenko kelis kartus – iki 30 tūkst. ha. Daugiau nei vasarinių rapsų šalyje pasėjama vasarinių pašarinių miežių, vasarinių kvietrugių ir avižų. Tačiau vertinant pagal derliaus supirkimo kainas, rapsai gerokai lenkia visus minėtus javus. Jeigu skaičiuotume rapsų supirkimo vidutinę kainą apie 400 eurų už t^-1, ji būtų iki 3 kartų didesnė nei miežių, kvietrugių ar avižų. Taigi, 1,5 t ha^-1 vasarinių rapsų derlingumas verte prilygsta 4–5 t miglinių javų pašarinių grūdų. Tokio lygio derlingumas gaunamas, kai vasariniai rapsai auginami arba pagal tausojančią technologiją, arba net pagal ekstensyvią, priklausomai nuo lauko dirvožemių našumo. Taikant vidutinio intensyvumo vasarinių rapsų auginimo technologijas, vidutinis derlingumas ūkiuose ar žemės ūkio bendrovėse paprastai siekia 2,8–3,2 t ha^-1.

Dirvonams atgaivinti

Ūkių patirtis rodo, kad vasariniai rapsai turi pranašumų, auginant juos pajūrio zonoje, kurioje yra didesnė nei kituose Lietuvos regionuose žieminių rapsų žiemojimo rizika. Be to, vasariniai rapsai ypač tinka, kai norima atgaivinti užleistus dirvonus ir kitas ilgesnį laiką nedirbtas žemes. Klaipėdos rajono ūkininkas Romas Orenius pernai būtent į buvusią ganyklą, kurią išdirbo jau vėlyvą pavasarį, pasėjo Fenja veislės vasarinių rapsų. Ilgai nedirbta žemė kviečiams netiko, o vasariniai rapsai pūdymų nebijo. Vėlyvos sėjos pasėliai buvo kelis kartus tręšti per lapus, naudojant Microfert ir kitas trąšas. Taip pat purkšta insekticidais nuo kenkėjų. Pasėliams buvo palanki antroji vasaros pusė, mat laikėsi saikinga šiluma ir iškrito pakankamai kritulių. Rugsėjui įpusėjus ūkininkas rapsus nukūlė ir gauto derlingumo – 2,5 t iš ha^-1 – per daug nepeikia, turėdamas galvoje, kad kultūra auginta anksčiau nedirbtoje dirvoje.

Kitas Klaipėdos rajono ūkininkas vasarinius rapsus augina kasmet. Sėja po 200–250 ha. Tai sudaro apie penktadalį bendro pasėlių ploto ūkyje. Įdomu, kad vasariniai rapsai sėjami paskutiniai. Tačiau pasėliams skiriamos maksimalios rekomenduojamos trąšų normos, pasėjus purškiami herbicidai, o augalų žydėjimui įpusėjus – fungicidai. Pasėliai nuo labiausiai išplintančių kenkėjų – žiedinukų ūkyje purškiami moderniu purkštuvu su GPS sistema. Per sezoną insekticidais paprastai tenka purkšti iki 4 kartų. Kadangi vėlyva sėja, vėlai nuimamas ir derlius, tačiau ūkiui tai paranku, nes pratęsiamas kombainų darbo laikas. Rapsai paprastai pradedam kulti rugsėjo viduryje. Praėjusių metų vidutinis derlingumas kombaino bunkeryje buvo 2,5 t iš ha^-1. Ūkininkas augina hibridinę Jacomo veislę, kurią vertina kaip labai gają ir derlingą.

Iki 3 t iš ha

Plungės rajone įsikūrusiame Tomo Skieraus ūkyje vasariniai rapsai irgi auginami. Kiek ir kuriais metais jų pasėti, lemia gamta, padėtis rinkoje ir ūkio tikslai. Pasak ūkio agronomo Benedikto Petrikausko, vienais metais vasariniai rapsai užderėjo net geriau (3 t iš ha^-1) negu žieminiai, kurių derlių tąkart labai sumažino vėlyvos pavasarinės šalnos, užklupusios augalų žydėjimo metu. Pasak agronomo, tiek žieminiai, tiek vasariniai rapsai labai svarbūs sėjomainai ir yra vieni geriausių kviečių priešsėlių. Šį pavasarį ūkis planuoja pasėti apie 120 ha vasarinių rapsų, pasirinko veislę Majong.

Dabartinės vasarinių rapsų veislės yra pajėgios išauginti 2,5–3,0 t iš ha^-1 derlių žemesnio našumo dirvose ir 3,5–4,5 t iš ha^-1 – vidutinio ar aukštesnio našumo žemėse. Prof. Albino Šiuliausko nuomone, keičiant pasėlius vasarinius rapsus reikėtų perkelti į žemesnio našumo žemėse sudarytas rotacijas, kuriose nebeliktų konkurencijos tarp vasarinių rapsų ir ankštinių augalų. Šiose sėjomainose vasarinių rapsų „kolegos“ būtų žieminiai ir vasariniai kvietrugiai, vasariniai pašariniai miežiai, grikiai, bulvės bei įvairūs žolynai. Tokiose žemesnio našumo žemėse (<35 boniteto balų, tačiau dirvožemių pH turi būti didesnis kaip 5,0) galima tikėtis išauginti 2,0–2,5 t iš ha^-1 vasarinių rapsų derlių. Tada tarp minėtų augalų rūšių jie tikrai pirmaus pagal gaunamo pelno kiekį. Siekiant įkurti vasarinius rapsus ir miežius šiose sėjomainose, tikriausiai kai kurių laukų dirvožemį teks pakalkinti, kad jų reakcija būtų ne žemesnė kaip pH 5,0–5,5.

AB „Linas Agro“ informacija