Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) paskelbus, jog šį pavasarį pieninių veislių buliukų augintojus dar pasieks išmokos, „Valstiečių laikraštis“ sulaukė skaitytojos ūkininkės nuostabos, kad dar visai neseniai buvo kalbama, esą jokių išmokų už pieninius bulius nebus, o dabar jau atsirado. Tad nebeaišku, jei išmokos bus mokamos šiemet, ar jų galima tikėtis ir kitais metais. Be to, neaišku, ką tokių bulių augintojams daryti – pieninėms karvėms juk neįsakysi neatsivesti pieninių buliukų.

Atsidūrė kryžkelėje

Pasak VL skambinusios Utenos rajono ūkininkės, kuri nenorėjo viešai skelbti savo pavardės, ji kalbėjosi ir su ŽŪM, ir su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistais. Tačiau moteriai jie esą taip paaiškino, kad viskas dar labiau supynė ir beveik neliko jokio aiškumo. „Gyvuliai auga, juos reikia šerti. Žemės ūkio ministras yra minėjęs, kad šiemet išmokų už pieninių veislių galvijus nebus. Bet dabar paskelbė, kad bus. Tad norime tiksliai žinoti, ar išmokos bus, ar nebus, tada mes galėtume planuoti, kaip elgtis toliau“, – teigė Utenos krašto ūkininkė.

Anot jos, jai pačiai ir jos mamai bei, ko gero, ir kitiems, auginantiems pieninių veislių buliukus, labai svarbu žinoti, ar tikėtis išmokų ir kitais metais, o gal apie jas nė nesvajoti. „Ūkyje laikome mišrūnų gyvulių ir pieninių buliukų. Todėl mums išmokos yra aktualios – vertiname kiekvieną centą, nes gyvenimas kaime yra ne iš lengvųjų. Ir pašarai brangūs, ir degalai, ir pačiam ūkininkui, kaip žmogui, kažko juk reikia. Tad tie keli šimtai į kišenę įkrentančių eurų – nėra menkniekis. Todėl norime žinoti, ar mums dar verta auginti pieninius buliukus“, – tikino uteniškė.

Nors imk šautuvą

Pavabalkšnio kaimo (Plutiškių sen., Kazlų Rūdos sav.) ūkininkė Dalia Kairaitienė buvo atvira – panaikinus išmokas už pieninius buliukus, situacija bus nepavydėtina. „Mes vis dar juos parduodame supirkėjams, kurie buliukus išveža į užsienį. O jeigu nebus kur dėti, tai, kaip aš sakau, reikės prašyti leidimo juos šaudyti“, – apie beviltišką situaciją, kai ūkininkams tiesiog nebeliko kitos išeities, su nuoskauda balse prasitarė šeimos ūkio savininkė. – Žinokit, toks pasakymas, niekam nejuokingas, nes nėra ką daryti.“

Ūkininkė D.Kairaitienė pasakojo apie situaciją – išmokas už pieninius bulius juos auginusiems ūkininkams panaikino, bet juk kaimo žmonės buliukus tikrai augino ir dar augina. „Išmokas paliko tik už užaugintus mėsinius bulius. Tad kur ūkininkams tuos pieninius buliukus dėti? Juk jį užauginti kainuoja tiek pat, kaip ir mėsinį? Be to, reikia jų ar nereikia, niekas neklausia – karvės kažkiek buliukų atsiveda, ne vien tik telyčiukes, kurias mes patys auginam.“

Kairaičių šeima verčiasi pienininkyste, tad visada savo fermose turi ir pieninių buliukų. Anot ūkio šeimininkės, karvės jų nuolatos atsiveda. „Dabar mes juos neva parduodame, tačiau iš tikrųjų – atiduodame supirkėjams už dyką. Nes jau būname daugiau į tą buliuką įdėję, negu pardavę už jį gauname. Pieno miltai, mineralai, miltai yra brangūs. Net ir ūkio karvių pienas brangus. Juk gerą pieną veršeliams girdai, o ne blogą. Tokiu būdu remiame tarpininkus ir užsienio supirkėjus, kurie iš to daro verslą“, – D.Kairaitienė stebėjosi keista, ne augintojo naudai susiklosčiusia situacija.

Kairaičiai pieninius buliukus pardavimui būtinai turi paauginti bent dvi savaites, bet ir to kai kada neužtenka. Prieš Kalėdas supirkėjai net neėmė buliukų, kurie nesvėrė 60 kg. O užauginti iki tokio svorio, pasak D.Kairaitienės, užtrunka ir reikalauja nemenkų investicijų. „Jei žįstų karvę, svorio priaugtų greičiau, bet kai atskiriame nuo karvės, taip greitai neauga. Jeigu į vis girdytume, būtų gerai, bet kur rasi žmogų, kuris norės ateiti ir visą dieną būti prie veršelių. Dažniausiai ateina pagirdyti ryte ir vakare“, – kalbėjo ūkininkė Dalia.

Ji palygino ir kiek karvės jų šeimos ūkyje atsiveda telyčaičių bei buliukų. Anot pienininkystės ūkio savininkės, grubiai skaičiuojant, natūraliai būna po 50 proc. ir vienų, ir kitų. „Kai karvių apsėklinimui naudojama seksuota sperma, tuomet buliukai sudaro gal apie 40 proc. visų atsivedamų veršelių. Bet ir tai nėra mažai“, – teigė ūkininkė, pastebėdama, jog ne visas karves pavyksta apsėklinti seksuota sperma.     

Daugiau bėdos nei naudos

Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas Gintautas Gumauskas VL teigė, kad nuo praėjusių metų, kai pradėta kalbėti, kad už pieninius bulius nebus išmokų, jie buliukų jau nebeaugina. Bendrovė mažus, maždaug iki 1 mėnesio amžiaus prakutusius buliukus parduoda. Juos nuperka tarpininkai ir išveža į Izraelį, Olandiją, kitas šalis, kur jie arba toliau auginami, arba skerdžiami. G.Gumauskas neslėpė – Padovinio ŽŪB darbuotojai gailisi, kad nebelieka išmokų už pieninių veislių bulius.

„Jeigu valdžia priima tokius sprendimus, tai tuoj pat sprendimą turi priimti ir bendrovė, nes kitaip liksi už borto. Pavyzdžiui, kai auginome mėsinius bulius, metams pasibaigus suskaičiuodavome, kad „į minusą“ pradirbome apie 400–700 tūkst. eurų. Ir taip vos ne kasmet. Tad ar verta juos auginti“, – retoriškai klausė bendrovės vadovas.

Jis tvirtino, jog auginti pieninių veislių bulius yra ne tik nuostolinga, bet ir gana pavojinga – reikalinga speciali, daugiau dėmesio reikalaujanti priežiūra. „Jie viską, net ir gardus sulaužo. Be to, reikia užauginti iki 600 kilogramų per mažiau nei dvejus metus. Tad turi būti intensyviai šeriamas, reikia ir koncentruotų pašarų, o jie – brangūs. Anksčiau buliams atiduodavome tai, kas likdavo nuo karvių, dabar sušeriame veislei auginamoms telyčioms. Jas auginti yra kur kas pelningiau nei bulius mėsai“, – atvirai paaiškino G.Gumauskas.   

Paskutiniai metai

Šiais metais bus mokamos išmokos už 12 mėnesių mėsai auginamus pieninių veislių bulius, 2022 metais valdoje išlaikytus nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų. Vadovaujantis 2021–2022 m. susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklėmis, VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) šiuo metu vertina Ūkinių gyvūnų registre ir kituose registruose registruotus tinkamus paramai gauti 12 mėnesių amžiaus pieninių veislių bulius, nepertraukiamai 30 d. išlaikytus valdoje nuo 2022 m. nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. ir atitikusius visus taisyklių reikalavimus. Iki sausio 20 d. ŽŪDC turėjo pateikti ministerijai išmokos dydį už pieninės veislės bulių (žinoma, ir už mėsinį galviją, už pieninę ožką ir mėsinę avį) ir tinkamų paramai gyvulių skaičių pagal kiekvieną paramos schemą atskirai.  

Ministerija, gavusi iš ŽŪDC šią informaciją, planuoja skubiai – iki vasario 1 d. – žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti tikslius išmokų dydžius. Kadangi tinkamus paramai gyvulius ŽŪDC gali pradėti vertinti tik nuo sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, įkainius planuojame tvirtinti vasario 1 d. Todėl šiuo metu neturime galimybės įvardyti, koks išmokos dydis bus už pienininės veislės bulių.

Išmokas valdytojams už pieninių veislių bulius NMA turėtų mokėti nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kaip nustatyta taisyklėse.

2023–2027 m. laikotarpiu parama už pieninių veislių bulius nebus teikiama, nes siūloma remti aukštesnės kokybės mėsinių ir mišriųjų veislių galvijų augintojus. Tuo tarpu pieninių veislių buliams skirtą lėšų dalis, kuri buvo mokama 2015–2022 m., perkeliama pienininių veislių (melžiamų) karvių augintojams (daugiau nei 70 proc. šių ūkių augina ir pieninius bulius), taip labiau specializuojant kryptį ir ūkinę veiklą.

Didžiausias planuojamas išmokos dydis už pieninę karvę (nuo 51–150 karvių) 2023 m. gali siekti iki 300 eurų. Toks pasirinkimas priimtas ir dėl to, kad primelžto pieno kiekis, o ypač karvių skaičius, kasmet stipriai mažėja, o žaliavinio pieno poreikis (vartojimui ir perdirbimui) yra nepakankamas ir apie 30 proc. žaliavinio pieno yra įvežama iš kaimyninių valstybių.

Be to, Lietuvos apsirūpinimas galvijiena 3 kartus viršija poreikį, nes ji nelabai populiari dėl nepakankamos kokybės ir kulinarinių tradicijų, o aukštos kokybės mėsinių veislių galvijienos nepakanka.

Susietosios paramos pieniniams buliams nauda šių galvijų augintojams nėra akivaizdi. Nors susietosios paramos dydis auga, pieninių bulių skaičius bei jų laikytojų skaičius stabiliai mažėja: per pastaruosius 5 metus pieninių bulių laikytojų skaičius sumažėjo 36 proc., bulių skaičius – 17 proc., tuo tarpu išmoka padidėjo 44 proc. Pastaruosius 3 metus apsirūpinimas jautiena didėja, nepaisant mažėjančio pieninių bulių skaičiaus.

Pastarąjį dešimtmetį apie 60 proc. visų Lietuvos įmonėse atliktų skerdenų sudarė karvių ir telyčių skerdenos. Jaunų bulių ir buliukų skerdimai sudaro apie 35 proc. ir ši dalis per dešimtmetį išliko stabili, nepaisant mokamos susietosios paramos už bulius ir nepaisant to, kad per šį dešimtmetį pieninių bulių skaičius išaugo daugiau nei 2,5 karto (lyginant 2010 ir 2020 m., nors pastaruosius kelerius metus bulių skaičius ir mažėjo).

Todėl laikantiems gyvulius rekomenduojame planuoti galvijų veislininkystę, naudojant aukštos veislinės vertės seksuotą bulių spermą. Padidinta pieninių karvių išmoka turi atsverti buvusią bulių išmoką ir tai labiausiai prisidės prie didesnių pajamų gavimo ūkininkui primelžiant daugiau pieno.

ŽŪM informacija