Europos aplinkos agentūros duomenimis, biologinės įvairovės būklė žemyne blogėja – dėl žmogaus veiklos nyksta vis daugiau augalų ir gyvūnų rūšių. Per pastaruosius 40 metų laukinės gyvūnijos populiacija sumažėjo 60%, beveik milijonas rūšių balansuoja ties išnykimo riba. Keisti susidariusią situaciją ir padėti išsaugoti buveines, kraštovaizdžius suinteresuoti žemdirbiai, nes dėl nykstančios bioįvairovės mažėja ir derlingumas. Už pastangas tvarkant apleistas natūralias pievas bei šlapynes, ūkininkai gali gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano  (SP) intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.

Bioįvairovės išsaugojimas – svarbi užduotis

Paraiškos pagal šią priemonę bus priimamos nuo rugsėjo 2 iki spalio 31 d. Priemonei visam 2023-2027 m. laikotarpiui skirta beveik 4 mln. Eur paramos lėšų.

Lietuvoje ariami plotai siekia daugiau kaip 2,89 ha, o natūralios ar kultūrinės pievos – 554 tūkst. ha. Kasmet jų plotai vis mažėja, kai tuo metu vis didesnius plotus užima monokultūromis užsėti laukai, nebelieka didelių vientisų miško masyvų, kuriuose miško rūšys nebūtų trikdomos, toliau degraduoja numelioruotos pelkės, nyksta natūralios pievų buveinės.

Bioįvairovės išsaugojimas – strateginė ne tik mūsų šalies, bet visos Europos užduotis ir įsipareigojimas.

„SP numatyta intervencinė priemonė ir dotacijos negamybinėms investicijoms, kuriomis siekiama paskatinti ūkininkus, užsiimančius žemės ūkio veikla, tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (t. y. teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta), atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti“, – sako Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė.

Pasak specialistės, pagrindinis šios priemonės tikslas – padėti atkurti ir išsaugoti meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvioauksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžiolinlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingosbuveines ir Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines – miškapieves, kadagynus, medžiais apaugusias ganyklas ir kt.

Paraiškas pagal šią priemonę galės teikti savo vardu žemės ūkio valdą kaimo vietovėje įregistravę tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 m. Tvarkomos teritorijos plotas turi siekti ne mažiau kaip 0,5 ha plotą, patenkantį į saugomų rūšių buveinių žemėlapį, kurį galima rasti adresu:  http://zuikvc.maps.arcgis.com/home/index.html

Be to, parama gali būti skiriama tik plotams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo nebuvo deklaruojami paramai gauti pagal SP ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, ir kuriuose identifikuotos EB svarbos natūralios buveinės arba saugomų rūšių buveinės, kurioms gresia išnykimas.

Parama ir įsipareigojimai

Kartu su paraiška ūkininkai turės pateikti ir gamtotvarkos darbų poreikio aprašymą, parengtą pagal šios priemonės taisyklių priede nustatytą formą (gamtotvarkos darbų poreikio aprašymo rengėju gali būti pats pareiškėjas). Kaip pažymi R. Smilgaitytė, gamtotvarkos darbų poreikio aprašymas taip pat turi būti suderintas su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas sutvarkyti plotas.

Paraiškoje numatytus darbus ūkininkai turės atlikti per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Užbaigęs projekto įgyvendinimą  pareiškėjas įsipareigoja 2 metus su tais pačiais plotais dalyvauti SP ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“.

Didžiausia paramos suma, kuri gali būti skirta vieno projekto įgyvendinimui – 70 tūkst. eurų. Paramos lėšomis gali būti kompensuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamomis pripažįstamos šios išlaidos: sumedėjusios augalijos ir žolinės augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo, sutvarkymo bei jos išvežimo darbai, kelmų frezavimas, ganyklų tvorų  įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, arba ganyklų statiniai yra sunykę, elektrinio  piemens ir jo komponentų įsigijimo išlaidos; naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas.

Paramos lėšomis negalima finansuoti statinių statybos, technikos įsigijimo, gilių kūdrų kasimo ir kt. veiklų.

Ūkininkai – neabejingi biologinės įvairovės išsaugojimui

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas teigia, kad jo vadovaujamos bendruomenės žemdirbiai atsakingai rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu, nes jų ūkiai įsikūrę paukščių rojumi vadinamoje teritorijoje.

„Mūsų ūkininkų žemės – išskirtiniame Lietuvos regione, daugelio žemdirbių laukai patenka į saugomo Nemuno deltos parko teritoriją. Mūsų krašte ūkininkams įprasta saugoti ne tik nendrines meldinukes, bet ir visą supančią gyvąją gamtą. Mūsų krašte yra virš 3000 ūkininkų, iš jų – apie 2000 vykdo aktyvią veiklą. Ūkininkams priklauso apie 65 tūkst. ha žemės. Maždaug pusė ūkininkų užsiima gyvulininkyste, likusi dalis – augalininkyste“, – pasakoja K. Andrijauskas.

Šilutės krašte ūkininkams tenka prisitaikyti prie ne itin ūkininkavimui palankų sąlygų – čia žemės nėra derlingos, o dalis teritorijų apsemiamos potvynių. Tačiau  žemdirbiai, pasak K. Andrijausko, prisitaiko ir dirba gamtos ritmu.

„Mūsų ūkininkai puikiai supranta biologinės įvairovės svarbą, tad ir darbus planuoja gamtos ritmu ir laikydamiesi žemės ūkio darbams taikomų reikalavimų. Laukų purškimus ūkininkai atlieka vakare, kai bitės miega, šienauja pievas kai išskrenda juose perėję paukščiai, nors dėl to ir prarandama pašaro kokybė. Dalis ūkininkų laukų patenka į Nemuno deltos nacionalinio parko teritoriją, kurioje jie negali net laukų suarti. Tačiau žemdirbiai prie to prisitaikė – užsiima gyvulininkyste, nors ir ši veikla reikalauja daug pastangų, nes prasidėjus potvyniams su savo gyvuliais tenka persikelti iš apsemiamų ganyklų į aukštesnes teritorijas  Mūsų krašto ūkininkai iš tiesų domisi aplinkos išsaugojimu, o galimybė gauti paramą biologinės įvairovės projektų įgyvendinimui jiems labai aktuali. Todėl svarbu, kad mūsų krašto ūkininkus pasiektų informacija apie paramą ir jie spėtų laiku paruošti projektus“, – sako Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.