Ateina laikas, kai uogų augintojai galės įvertinti, kaip peržiemojo jų puoselėjami uogienojai – tereikia sulaukti augalų vegetacijos. Tačiau ūkininkai kol kas santūrios nuotaikos. Vieniems dar iš rudens uogynus niokojo laukiniai žvėrys, kitų laukus žiemos pabaigoje ėmė skandinti perteklinė drėgmė.

Kalta drėgna žiema ir senas drenažas

„Sveikučiai, noriu jums parodyti šios žiemos aktualijas. Esame ne „Kauno uogose“, o „Ežerų uogose“, – vasarį į savo sekėjus socialiniame tinkle kreipėsi braškių augintojas Audrius Jurevičius, rodydamas po vandeniu atsidūrusį braškių lauką. Į jo įrašą sureagavo šimtai sekėjų iš visos Lietuvos, komentaruose nuotraukomis iš savo apsemtų braškynų dalijosi augintojai tiek iš Žemaitijos, tiek iš Aukštaitijos.

Nors praėjo mėnuo po Audriaus pasidalinto įrašo, vanduo gertis į žemę neskuba. Šiandieną jo braškyne vis dar stovi vanduo, laukai džiūva tik labai iš lėto. „Pas mus, Kauno rajone, buvo du stiprūs atlydžiai. Turėjome nemažą sluoksnį sniego, tačiau paprastai prieš atšylant būna stiprus vėjas ir sniegą šiek tiek papusto. Tačiau to nebuvo. Stojo staigi šiluma ir visą naktį lijo. Toks buvo pirmas atlydys, o paskui taip pat buvo labai daug kritulių, žemė nespėja sugerti visos drėgmės“, – apgailestauja A.Jurevičius.

Pašnekovo manymu, kalta ne tik lietinga žiemos pabaiga, bet ir susidėvėjusi drenažo sistema. Jis neatmeta galimybės, kad vasarį, kai kelias buvo pažliugęs, drenažo vamzdynus galėjo pažeisti ar net sulaužyti keliu važinėjanti sunkiasvorė technika. Remontuoti drenažą jis ruošiasi savo lėšomis, paramos iš valstybės nesitiki, o ir kiti, gretimuose laukuose žemę dirbantys ūkininkai vargu ar norės prisidėti, nes jų laukuose tokios prasto būklės nėra, drenažo vamzdis išeina iš Audriaus lauko.

Siurbs vandenį iš lauko

Kol laukai permirkę, taisyti vamzdynus dar anksti, todėl pirmiausia ūkininkas skuba gelbėti skęstančius braškių daigus. „Vandenį bandysiu išsiurbti galingu siurbliu. Po vandeniu dabar yra 60–70 arų laukas. Labiausiai nukentėjo vienas laukas, maždaug 80 proc. jo – po vandeniu. Manau 30–40 proc. augalų jau žuvo. Kiti daigai ne taip stipriai buvo apsemti, be to, buvo žiema, ramybės periodas, tai tikiuosi, kad braškės išgyvens. Koks tikrasis žalos mastas, bus matyti tik labiau pavasarėjant“, – pridūrė jis.

Kad ir kiek bus prarasta daigų, visus juos Audrius žada atsodinti atšilus orams. Daigus jis užsiaugino savo ūkyje, todėl ieškoti jų kituose ūkiuose gali ir neprireikti.

Šalies melioracijos įrenginių nusidėvėjimas kai kuriose šalies vietovėse siekia 70 proc. ir daugiau. Mūsų žemdirbiams melioracija yra labai svarbi – jos būklė turi įtakos žemės ūkio veiklos produktyvumui. Susidėvėjusios sistemos nesugeba surinkti vandens, semiami ne tik ūkininkų laukai, bet ir kai kurios kaimo sodybos.

A.Jurevičius braškes, avietes augina jau aštuntą sezoną. Į uogininkystę jis pasuko iš tradicinės žemdirbystės. Jis turi agronomo diplomą, po Žemės ūkio akademijos baigimo ne vienus metus dirbo samdomu agronomu kitose žemės ūkio bendrovėse, ūkiuose. Bet ilgainiui jis panoro dirbti jau nebe kitiems, o sau.

Kadangi daug dirbamos žemės neturėjo, patraukliausia alternatyva jam pasirodė braškių auginimas. Būtent jų plotai užima beveik 3,5 ha, šalia braškių pasodinta ir šiek tiek aviečių. Ūkininkas dėl užmirkusių laukų rankų nenuleidžia ir tikisi, kad šiemet pirkėjams vėl galės pasiūlyti kvapių raudonskruosčių uogų.

Vargsta dėl stirnų

O štai netoli Meškuičių (Šiaulių r.) Rito Kvietkaus po žiemos išvargusios braškės laukia atšilimo. Tiesa, daigai nustekenti ne dėl perteklinių kritulių, o dėl gardesnio kąsnio ištroškusių stirnų. Būtent miško žvėreliai į neviltį varo braškių augintoją. Rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjį stirnų vizitai braškių lauke tampa kone reguliarūs.

Pasak Rito, priežastis labai paprasta – rudeniop medžių ir krūmų lapeliai jau nebe tokie sultingi ir maistingi, todėl kanopiniams kur kas maloniau smaguriauti braškių lapais. „Šiuo laikotarpiu stirnų medžioti negalima, todėl medžiotojai man niekuo padėti negali. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje atžėlę braškių lapai yra labai sultingi, jie vilioja stirnas“, – atsidūsta R.Kvietkus.

Jis iš medžiotojų, kurie keliauja žvejoti į netoliese esantį tvenkinį, prieš kelerius metus gavo patarimą – 1,5 ha braškyną užtverti tvora arba elektriniu piemeniu. Medžiotojai rekomendavo įtaisyti dvi apsaugines juostas, vieną – 130 cm, o kitą – 70 cm aukštyje. Tačiau net ir elektrinis piemuo stirnų nesulaiko, jos randa būdų, kaip patekti į taip geidžiamą braškių plantaciją.

„Dabar net stirnos pasidarė išmanios, jos išmoko apeiti piemenį. Jos tikrina kiekvieną kuoliuką ir puikiausiai išmoksta pasidaryti praėjimą. Net esu radęs stirnų guliavietes prie lauko, kuris jau buvo visas jų nuskabytas“, – stebisi pašnekovas.

Žalos nefiksuoja

Ūkininkas sako, kad dėl stirnų daromos žalos jis paliktas likimo valiai. Kiek anksčiau buvo kreipęsis į savivaldybę dėl žalos atlyginimo, tačiau liko tuščiomis. Anot pašnekovo, jo krašte patvirtinta žalos apskaičiavimo metodika jam nepalanki – žalą galima fiksuoti ir atlyginti, jeigu augalai visiškai sunaikinti, pavyzdžiui, jei šernai iškniso lauką ir pan.

„Nugraužtas augalas būna silpnas, jis ne taip gerai pasiruošęs peržiemoti. Tačiau į tai niekas neatsižvelgia. Jei stirnų nuėsti daigai neišgyvena per žiemą, paaiškinimas vienas – kalta žiema, o ne gyvūnai, nors jie ir pablogino žiemojimo sąlygas“, – apmaudo neslepia braškių augintojas.

Koks žalos mastas šiemet – įvertinti sunku. Tai Ritas planuoja daryti tik kovo mėnesio pabaigoje, prasidėjus augalų vegetacijai.

Paukščius baidys lazeriais

Rytų Lietuvoje sausmedžius auginantis Nerijus Lukošiūnas sako, kad šiemet jo uogyne nėra nieko, ko jis nebūtų matęs anksčiau. Vietomis yra įdubų, sausmedžiai stovi vandenyje, tačiau tai kasmetinė pavasarinio atlydžio realija. Ūkininkas neslepia, kad prasidėjus derliaus derėjimo metui daugiausia žalos padaro paukščiai.

„Jeigu nuo jų nesisaugotume, galėtume net neskinti uogų, nes derliaus visai neturėtume. Dabar taikome lazerinę apsaugą, t.y. mėlynos spalvos lazeris vaikšto po lauką ir baido sparnuočius. Šie lazeriai populiarėja uogynuose, naudą pastebi nemažai augintojų. Lazeris veikia maždaug 15 minučių, o paskui išsijungia. Kai lazerio nebelieka, vėl juodas paukščių būrys nutupia ant uogakrūmių. Šiemet pirkau dar du lazerius ir šiemet paukščius baidysiu iš viso keturiais lazeriais. Jų šiemet bandysiu neišjunginėti, tebūnie lazeriai sudega, bet tai man bus mažesnis nuostolis, nei netekti derliaus“, – sako inovatyvia paukščių baidymo technologija patenkintas N.Lukošiūnas.

A.Jurevičius: „Vandenį bandysiu išsiurbti galingu siurbliu. Po vandeniu dabar yra 60–70 arų laukas. Labiausiai nukentėjo vienas laukas, maždaug 80 proc. jo – po vandeniu. Manau 30–40 proc. augalų jau žuvo.“

Sugraužė laistymo sistemą

Kiek anksčiau Nerijus augino ne tik sausmedžius, gervuoges, bet ir braškes. Tačiau šių uogų teko atsisakyti dėl kanopinių žvėrių daromų nuostolių. Pasak uogų augintojo, į braškyną užsukusios stirnos, danieliai ne tik vaišinosi ir skabė braškių sodinukus, bet ir apkramtė laistymo sistemą, ūkininkas rasdavo pragraužtus vamzdelius.

„Tai vienoje, tai kitoje vietoje rasdavau apkramtytus laistymo vamzdelius. Jie tiesiog bando paragauti, suprasti, ar tai valgoma. Bet vamzdynas jau sugadintas, reikėjo nemažą dalį laistymo sistemos atnaujinti“, – guodėsi ūkininkas.

Melioracija optimizmo nekelia

Ūkio „Radailių uogos“ šeimininkė Vitalija Zakarevičė sako, kad įsigijus sklypą, į kurį žadėjo sodinti braškių daigus, iškart pastebėjo, jog tas laukas užmirksta, todėl ten nieko nesodino, kol nebuvo sutvarkyta melioracija.

„Iškart pateikėme paraišką Klaipėdos rajono savivaldybei, kad būtų sutvarkyta melioracija. Įtikinti savivaldybę buvo nesunku, nes tuo metu buvo užlietas tikrai didelis plotas“, – sako sutvarkyta melioracija braškių laukuose patenkinta Vitalija.

Vis dėlto didesnė ūkininkų dalis pasidžiaugti sutvarkyta melioracija kol kas negali, bendra melioracijos sistema daug optimizmo nekelia. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyr. specialisto Rimanto Dambrausko, susidomėjimas parama kaimo melioracijos sistemų atnaujinimu, jos rekonstrukcija yra tikrai didelis, nes Lietuva tapo permainingų orų kraštu.

Šalies melioracijos įrenginių nusidėvėjimas kai kuriose šalies vietovėse siekia 70 proc. ir daugiau. Mūsų žemdirbiams melioracija yra labai svarbi – jos būklė turi įtakos žemės ūkio veiklos produktyvumui. Susidėvėjusios sistemos nesugeba surinkti vandens, semiami ne tik ūkininkų laukai, bet ir kai kurios kaimo sodybos.