Ruduo – idealus laikas uogų augintojams įvertinti derlių ir ruošti uogynus artėjančiam sezonui. Nors derlius šiemet buvo nevienodas, visi augintojai it susitarę vardija pagrindines sektoriaus bėdas – uogų skynėjų trūkumą ir didėjantį spaudimą iš Lenkijos augintojų. Koks šiemet buvo šilauogių, sausmedžių, aviečių ir kitų uogų bei vaisių sezonas, VL pasiteiravo skirtingų šalies rajonų uogų augintojų.

Nuskina patys pirkėjai

Edvino Milinio ūkyje „Daumėnų uogos“, įsikūrusiame Panevėžio rajone, šiemet sirpo šilauogės. Maždaug 1 ha plote jis augina apie du tūkstančius šių uogakrūmių. Augintojas sako, kad pavasaris šilauogėms didelių bėdų nepadarė, buvo sunkesnis tik „išėjimas“ iš žiemos.

„Buvo labai dideli temperatūros svyravimai dieną ir naktį. Tai uogakrūmiams tikrai nepadėjo. Laimei, šalnų nebuvo, kai šilauogės žydėjo. Tiesa, derlius šią vasarą kelias savaites vėlavo, nes buvo gana vėsu“, – praėjusį uogų derėjimo sezoną prisimena E.Milinis, skaičiuodamas, kad šiemet priskynė 2,5 t uogų.

Pašnekovą džiugina tai, kad šią vasarą šilauogių papildomai laistyti reikėjo palyginti nedaug. Uogakrūmius papildomai pagirdė lašelinė liejimo sistema.

Beveik visos uogos surenkamos pačių klientų. Šie atvyksta į uogyną, prisiskina uogų, susimoka už pririnktą kiekį ir keliauja namo. Taip realizuojama didžioji dalis uogų. Išvengiami papildomi kaštai samdant skynėjus, nereikia mokėti už degalus ar gaišti laiko prekybos vietose. Šią vasarą už kilogramą paties prisiskintų šilauogių „Daumėnų uogų“ ūkyje reikėjo susimokėti 4 eurus.

„Turguje turėjo būti 6–7 Eur/kg. Jeigu auginčiau bent 2–5 ha šilauogių, tada galėčiau pasiūlyti konkurencingą kainą ir net nereikėtų konkuruoti su lenkais. Jie šią vasarą į Lietuvą atvežė uogas, kurių kaina siekė tik 3 Eur/kg. Jeigu būtų didesnis sodas, jau reikėtų ne turgeliuose stovėti su uogomis, o parduoti juos per didmeną. Tačiau dabar, manau, daug geriau leisti patiems žmonėms nusiskinti uogas, man susitaupo logistikos kaštai, nereikia važinėti po prekyvietes“, – pasirinktą verslo modelį argumentuoja E.Milinis.

Klastoja kilmę

Jis įsitikinęs, kad mūsų krašto uogininkams bene didžiausias iššūkis yra iš Lenkijos atkeliaujančios uogos, kurios visiškai iškraipo rinką. Lenkijoje uogų ūkiai gerokai didesni, modernizuoti, jų ūkininkai taip pat gali rinktis iš platesnio augalų apsaugos produktų sąrašo. Viską susumavus, jų darbo sąnaudos gerokai mažesnės, todėl ir lenkiškos uogos pas mus atvyksta gerokai pigesnės.

„Mes, palyginus su lenkais, šilauoges auginame praktiškai ekologiškai. Tačiau negalime užsikelti dvigubos kainos, nes niekas mums už tai nemokės. Praktiškai pusė turgaus prekeivių prisiperka lenkiškų uogų naktiniame turguje už 3 Eur/kg ir jas pardavinėja kaip lietuviškas. Kaip žmonėms, kurie uogas užaugino savo rankomis, sėkmingai konkuruoti su perdirbėjais?“ – iššūkių konkuruojant su nesąžiningais pardavėjais neslepia E.Milinis.

Jo ūkyje anksčiau buvo auginamos ir avietės, tačiau jų auginimo vyras atsisakė. Edvinas jaukiasi sakydamas, kad dar nėra sutikęs laimingo aviečių augintojo: „Nesu matęs laimingų žmonių, auginančių avietes. Auginau rudenines avietes. Įsivaizduokite, prie 4 laipsnių šilumos, rasoje reikia skinti uogas. Kol nėra šalnų, avietės vis dera, todėl jas skinti mažas malonumas. Aviečių visai nebeauginame.“

Aviečių atsisako

Dainius Jurgaitis iš Pakruojo rajono avietes augina jau šeštus metus. Jų jis augina maždaug 1,5 ha ir tikina, kad aviečių auginimo jau „atsikando“.

„Aviečių kitąmet jau neplanuoju auginti. Tai lėmė kelios priežastys. Pirmiausia, laukas jau šiek tiek paseno. Antra, niekaip nepavyksta pasiekti norimo derliaus rezultato. Trečia, metai iš metų vargstame nerasdami skynėjų. Mano laukeliui kasdien reikia apie dešimt žmonių. Tiek surinkti labai sunku. Svajojau, kad priskinsiu apie 5 t/ha aviečių. Jau net nekalbu apie sodinukų pardavėjus, kurie tikino, kad uogakrūmių potencialas – 10 t/ha. Vienais gerais metais pririnkau tik 3 t/ha, šiemet visai nekoks derlius“, – priežastis, paskatinusias atsisakyti aviečių auginimo, įvardija pašnekovas. Jis sako dažnai sulaukiantis klausimo, ką toliau darys su turima žeme. Kol kas uogų augintojas atsakymo neturi.

Pasilikti sektoriuje nemotyvuoja ir dosnios tiesioginės išmokos. Dainius skaičiuoja, kad už jo turimą uogyną jis gaudavo apie tūkstantį eurų. Šios pajamos padėjo šiek tiek amortizuoti patirtas išlaidas už smarkiai išaugusias trąšų ir augalų apsaugos produktų kainas. Bent jau šiųmetėmis aviečių kainomis vyriškis skųstis negali. Už kilogramą kvapniųjų uogų jis gavo 3,5–4,5 Eur.

Jurbarko krašte – aktinidijų giraitė

O štai Jurbarko rajone ūkininkaujantis Egidijus Marmakas nusiteikęs optimistiškai. Jo valdose vystomas aktinidijų – nepakeičiamo vitamino C šaltinio – ūkis. Šiemet šių uogų, savo išvaizda ir skoniu primenančių kivius, sodas išsiplėtė iki 3 ha. Čia auginamos dvi rūšys aktinidijų (smailialapės ir margalapės) ir daugiau nei dešimt įvairiausių jų veislių.

E.Milinis: „Mes, palyginus su lenkais, šilauoges auginame praktiškai ekologiškai. Tačiau negalime užsikelti dvigubos kainos, nes niekas mums už tai nemokės. Praktiškai pusė turgaus prekeivių prisiperka lenkiškų uogų naktiniame turguje už 3 Eur/kg ir jas pardavinėja kaip lietuviškas.“

„Aktinidijas auginti galima ir ekologiškai. Jos neturi daug ligų ar kenkėjų, todėl galima apsieiti be augalų apsaugos priemonių“, – entuziastingai nusiteikęs kalba E.Marmakas, pabrėždamas, kad kai tik sode ims sirpti derlius, jis pageidaus gauti ir ekologinio ūkio sertifikatą.

Pagrindinės investicijos plėtojant aktinidijų ūkį – žemės įdirbimas, sodinukai, atramos lapijai ir apsauga nuo šalnų. Tiesa, aktinidijos nebijo net didžiausio žiemos speigo. Anot Egidijaus, pačios neatspariausios aktinidijų veislės pakelia net 28 laipsnių šaltį.

„Prie mūsų sodybos yra 3 ha žemės, todėl galvojome, kaip būtų geriausia įdarbinti tą plotą, kad jis ir mums duotų naudos. Grūdų auginimas iškart atkrito, nes žemės per mažai. Daržovėms auginti mums būtų trūkę vandens. O štai uogynas pasirodė patraukliausia alternatyva“, – dėsto jaunasis ūkininkas.

Šiemet dera iš anksčiau pasodintų sodinukų derlius. Jis kol kas kuklus, todėl apie realizaciją kalbėti dar anksti. Tačiau augintojas turi ambicingų planų perdirbant uogas. Egidijus sako, kad dalį uogų šaldys, dalį panaudos uogienėms, taip pat šeima ruošiasi gaminti šokoladus su aktinidijomis, kas liks, bus parduodama supirkėjams.

Konkurencijos tarp aktinidijų augintojų nedaug. Pasak vyriškio, praėjusiais metais šalyje deklaruota viso labo 11 ha aktinidijų laukų. Šiandieną kiek daugiau nei trečdalį ploto užims būtent jo uogynas. „Sakyčiau, turime daugiau pažįstamų partnerių, nesame konkurentai“, – užtikrina jis.

Darbai dar nebaigti

Jau penktus metus sausmedžio uogos sirpsta Tado Alkimavičiaus sode. Vyriškis pasakoja apie sausmedžius sužinojęs per pažįstamus, kurie savo namuose augino sausmedžio uogas. Pasiryžti įveisti būtent sausmedžių uogyną padėjo nesudėtinga jų priežiūra. Šiandieną mėlynskruostės uogos derėjo net ant keturių tūkstančių krūmelių, 1,5 ha plote.

„Šiemet derlių skynėme, tačiau galiausiai tikslaus derliaus taip ir nesuskaičiavome. Mano preliminariais skaičiavimais, priskynėme apie 700 kg uogų. Mes samdome skynėjus, o paskui uogas išvežame supirkėjams arba prekiaujame mugėse. Vieną kartą bandėme prekiauti turguje, bet tai mums nepasiteisino. Reikia suprasti, kad sausmedžio uogos gana brangios, o turguje žmonės išlaidauti nenori. Šiemet sausmedžio uogos kainavo vidutiniškai 10 Eur/kg“, – pasakoja Tadas.

Pasak jo, maždaug trečdalis pirkėjų vis dar nepažįsta sausmedžio uogų ir dažnai jas painioja su šilauogėmis. Dėl to tenka ne tik prekiauti, bet dar ir pasakoti, kokios tai uogos, kodėl jos dvigubai brangesnės.

Jis, kaip ir kiti uogų augintojai, įvardija bene didžiausią iššūkį uogų derėjimo laiku – skynėjų trūkumą. Jo ūkis įsikūręs netoli Kauno, bet net ir iš didmiesčio prisikviesti papildomų rankų labai sunku. Nors jiems siūloma pavežėjimo paslauga, norinčiųjų anksti keltis ir pradėti skinti uogas auštant – labai mažai.

„Uogų per karščius, vidudienį, niekas skinti nenori. Bet niekas nenori ir anksti keltis, todėl rasti sezoninių darbuotojų labai sunku“, – neslepia sausmedžių augintojas. Nors derlius jau nuskintas ir parduotas, darbų sode netrūksta: reikia ne tik pjauti tarpueilius, bet ir prieš žiemą išravėti, atlikti rudeninį tręšimą.

Plėtros planų neturi

Socialiniuose tinkluose žaismingai prisistatantis „Vitaminų ūkio“ šeimininkas Rolandas Lančickas sode augina kuo įvairiausių vaismedžių. Pradedant vyšniomis, trešnėmis, slyvomis ir baigiant gervuogėmis, avietėmis, šilauogėmis, medlievomis.

„Mano ūkis įsikūręs Anykščių rajone. Čia yra daug pramogų turistams: viešbučiai, restoranai, kavinės, todėl norėjau jiems pasiūlyti kuo įvairesnį asortimentą viso sezono metu. Visos kavinės nori turėti išskirtinį meniu, o vietos augintojai tikrai gali pasirūpinti kokybiška ir šviežia produkcija“, – savo pasirinkimą veisti įvairų, o ne specializuotą sodą grindžia Rolandas.

Daugiausia ploto užima avietės – 26 arai, šilauogių ir gervuogių yra 12 arų, vyšnių, trešnių, slyvų – 10 arų. „Aviečių šiemet priskynėme gerokai daugiau nei pernai, tačiau vis tiek nepasiekiau 2020 metų derliaus, kai buvau priskynęs 450 kg uogų. Šiemet derlius perpus mažesnis. O pernai aviečių buvo tik 50 kg. Su gervuogėmis iki šiol kankinuosi, nes man jos vis nušąla. Galbūt joms netinka augavietė... Jau svarstau, kad jas reikės persodinti į kitą vietą. Tas pats ir su trešnėmis. Jos man vis nušąla. Sakyčiau, kad šiemet yra tikri slyvų metai. Jų gausiai užderėjo tiek vasarą, tiek dabar. Net šakos lūžta nuo vaisių“, – mišraus uogų ūkio realijas pristatė pašnekovas. Tiesa, nors slyvų daug, jas realizuoti nėra paprasta. Žmonės savo soduose jas patys dažnai užsiaugina, todėl nėra didelės šių vaisių paklausos.

Turimo ūkio Rolandas plėsti neplanuoja. Pirmiausia tam trūksta žemės, ne mažiau svarbu ir tai, kad uogas auginti ir uždirbti kasmet darosi vis sunkiau. „Degalai, elektra brangsta, o šilauogės pinga. Net nebeapsimoka jų auginti. Šilauogių ūkių tikrai daug. Jeigu uogos kainuoja tik 3 Eur/kg, tai kiek tau lieka nuo jų auginimo? Išskaičiavus šienavimo kaštus, skynėjų uždarbį ir kitas sąnaudas, supranti, kad nelabai kas lieka“, – plėtros planų nepuoselėja R.Lančickas.