Rudenį buvo nuogąstaujama, kad žiemai baigiantis Lietuvoje gali pritrūkti bulvių, kitų daržovių, nes derlius buvo menkesnis. Tačiau baimėms pasitvirtint kol kas pagrindo nelabai yra – augintojų sandėliuose daugelio įprastų daržovių dar yra tiek, kad vartotojams jų dar ilgam turėtų užtekti. Mat daržovėmis vis dar prekiaujantys ūkininkai pastebi, jog labai krito daržovių paklausa – ir pirkėjų mažiau, ir perka po mažiau.

Prekyboje – štilis 

Daug metų daržininkyste užsiimantis Miroslavo (Alytaus r.) daržininkas Eimantas Bakšys sakė, kad jų ūkyje daržovių derlius buvo nevienodas. Pernai rudenį Bakšių laukuose vienos daržovės derėjo gausiau, kitos – prasčiau. „Pavyzdžiui, bulvių ne kažkiek užaugo, jų jau mažai ir turime, o morkų prisiauginome daug, jų net neturėsime kur dėti. Kopūstai, kai buvo potvyniai, laukuose buvo labai užsemti, tai dalis jų prigėrė, nereikėjo nei nuimti. Tad kopūstų derliaus praradome labai daug“, – pasakojo Alytaus rajono daržininkas.

Bet jis nepamena ir tokio prasto žiemos prekybos sezono, koks yra šis. Dėl to daržininkams iškilęs didžiausias rūpestis. „Kiek metų mes ūkininkaujame, tai pirma žiema, kai taip ramu. Anksčiau žmonės pirkdavo visokių daržovių ir dideliais kiekiais, maišais nešėsi. Pirmi tokie metai, pirma tokia prekyba, kai žmonės labai taupo ir neperka. Jeigu perka, tai tik po truputį. Ne taip, kaip seniau, kai užsipirkdavo žiemai po maišą ar kelis, kad iš karto turėtų kuo daugiau daržovių atsargų“, – šiemetę situaciją nusakė daržininkas.

Alytaus turguje su žmonėmis daug bendraudamas daržininkas stebi, kad taupyti maisto sąskaita žmones verčia pabrangęs šildymas, dujos, dar vis neaiški, bet ūgtelėjusi elektros kaina. Todėl dzūkai labai skaičiuoja išlaidas, visi prieš pirkdami labai pagalvoja, ar reikia ir kiek reikia. Net prieššventinė prekyba, metams baigiantis, buvo kitokia – ne taip gausiai žmonės pirko ir nešė į namus. Tokia pati situacija visoje Lietuvoje.

Daržovių kainos, anot E.Bakšio, nelabai džiugina, nes morkas net pigiau pardavinėja nei ankstesniais sezonais. Jo teigimu, gal tik žmonėms toks įspūdis, kad daržovių kainos augo, bet ne pas visus daržininkus. Bakšiai palikę tokias, kaip pernai. Morkų kilogramas kainuoja 80 centų, o kai daugiau perka, kaina dar mažėja – nuo 60 iki 40 centų pagal kiekį.

Sausiui baigiantis Bakšių ūkio aruoduose dar buvo visų tradicinių lietuviškų daržovių, tik bulvių pardavimui skirtos atsargos ėjo į pabaigą. Jų ir derlius rudenį buvo beveik prasčiausias. Bakšiai dar siūlo iš jų ūkio pirkti sėklinių bulvių. Tikimasi, kad jos žmonėms bus reikalingos, nes pas daug ką Dzūkijoje pernai bulvės neužaugo. Pas Bakšius buvo tokių laukų, kur tik sėklinių kitam sezonui prisikasė. Bet kai kurie laukai atseikėjo gausiai. Mat bulves sodina skirtingose vietose.

E.Bakšys neslėpė – jau pradėjo galvoti, ką reikės daryti, jeigu neišparduos visų morkų, kurių derlius buvo geras ir jos savo pirkėjo vis dar laukia. „Gali būti ir toks atvejis, kad morkų liks pavasariui. Jeigu iki naujo derliaus niekas nepirks, tuomet jos keliaus žvėreliams – jiems bus pašaro. Bet dar sunku prognozuoti. Vienu momentu jau atrodo, kad žmonės lyg ir perka, lyg atsigauna ir prekyba, o prieš šventes ir sausį – viskas sustojo, ramybė“, – susirūpinęs kalbėjo E.Bakšys.

Pavasarį jis pradės šiltnamyje auginti ankstyvąsias žalumynines daržoves – salotas, ridikėlius, svogūnų laiškus. Kai pradeda tiekti į turgų, senasis derlius pasidaro neaktualus. Gal tik kol atsiranda pirmosios šviežios morkos, tai morkų dar reikia, bet vėliau senų morkų kokybė prastėja. Nors ūkininkas tikisi morkas ir toliau išlaikyti geros kokybės, nes turi įsirengęs geras saugyklas, pasistatęs sandėlį daržovėms. Pavasarį jungti kondicionierių, kad morkas išsaugotų kokybiškas, neketina, nes tai finansiškai neapsimoka – per daug išbrangusi elektra.

Pirkimai sustojo, rūpinasi bulvių sėkla

Daržininkas iš Seirijų (Lazdijų r.) Arūnas Žėkas, auginantis 20 ha bulvių, atkreipė dėmesį į daržovių kainų svyravimus parduotuvėse, kur nuolatos vyksta akcijos. Jo nuomone, jeigu pigina produkciją, tai reiškia, kad bulvių, kitų daržovių atsargų Lietuvoje dar yra.

A.Žėko saugyklose dar yra bulvių, skirtų valgymui, tik, anot ūkininko, prekyba pastaruoju metu sustojo, pavieniai pirkėjai iš ūkio beveik neperka, o firma, kuriai stabiliai tiekė bulves, o ši – kelioms parduotuvėms, perdavė ūkininkui, kad jo bulvės jiems per brangios, nes yra parduodančių pigiau. Seirijietis domėjosi ir sakė, kad tie, kas dabar parduoda pigiau, siūlo jų po 26 ct/kg. Pats ūkininkas, perkant bulves tiesiai iš ūkio, sausio mėnesį už bulvių kilogramą prašė 40 centų. „Daug bulvių parduoti jau neturiu, bet ir tų nelabai kam dabar reikia“, – guodėsi bulvių augintojas.

Į tokią situaciją patekęs daržininkas nesieja sustojusios daržovių prekybos su tuo, jog supirkėjams ar pirkėjams pasibaigė pinigai. „Kada lietuviai neturėjo pinigų? Visą laiką jų turi. Mano nuomone, gal Lietuvoje atsirado bulvių perteklius, gal kažkas ne visai kokybiškų bulvių turi ir jas gali parduoti pigiau. Nežinau. Stabiliai pirkdavo, o dabar nebereikia, iš kitur – pigiau. Aš siūlau kokybiškas bulves ir negaliu labai pigiai parduoti produkcijos“, – aiškino A.Žėkas iš Seirijų.

Jis minėjo, kad rudenį daugelis nuogąstavo, kad kopūstų trūks, bet įvyko atvirkščiai – vis pasižiūri ir palygina daržovių kainas. Jo teigimu, rudenį lietuviškų kopūstų kaina svyravo tarp 40–50 ct/kg, o dabar siūloma po 20–30 ct/kg. „Visi „verkė“, kad užsėmė vanduo ir kopūstai nuskendo, jų trūks, bet pagal kainas galima spręsti, kad atsirado kopūstų perteklius. Tik neaišku, dėl ko. Gal kopūstų šią žiemą mažai perka, gal dėl kitokių priežasčių“, – svarstė jis.

Sausio pabaigoje A.Žėkas jau rūpinosi sertifikuotų bulvių sėklos paieškomis būsimam jų sodinimui. Važinėjo pas pardavėjus ir apžiūrinėjo siūlomas pirkti jų veisles. Anksčiau bulvių sėklą jis vežėsi iš Škotijos, bet iš ten dabar sėklinių bulvių atsivežti negalima, tai ieškojo Lenkijoje, Olandijoje. Apytiksliais skaičiavimais, A kategorijos sertifikuota bulvių sėkla gali kainuoti apie 60 ct/kg, o gal ir kiek brangiau. Kasmet savame ūkyje naujam sezonui pasilieka savo išaugintos bulvių sėklos ir nemažai dar nusiperka.

Situacija – svarbu išgyventi 

Daržininkė Kristina Valaitienė iš Pabalių kaimo (Alytaus r.) sakė, kad ir jos ūkyje bulvių derlius buvo mažesnis, bet saugyklose jo atsargų dar yra. „Bulvių kaina šiemet yra nebloga“, – kainos nepeikė dzūkė, savame daržininkystės ūkyje auginanti per 13 ha bulvių.  

Butrimonių krašto (Alytaus r.) daržininkas Mindaugas Anušauskas VL sakė, kad pagal Suvalkijos daržininkus, jo ūkis smulkus, bet jis dar augina ir javų, turi pievų ir augina gyvulių. „Baimių, jog bulvių, kitų daržovių šiemet trūks, nedidelė. Pernai Dzūkijoje daug plotų buvo užlieta vandeniu, tai kiek daržovių išgyveno, tiek jų daržininkai ir nuėmė. Dėl gamtos sąlygų gal kiek nukentėjo kai kurių kokybė,  – sakė jis – Bet mes, daržininkai, visada randame išeitį – prastesnės kokybės daržoves anksčiau realizuojame, kad sandėliuose nesupūtų, o pavasario pardavimams laikome geresnes. Galvoju, kad daržovių stygiaus ir problemų dėl to neturėtų kilti, šiemet iki pavasario mes turėsime visko.“

Jis prisiminė, kad karantinų metais kopūstai, bulvės kainavo tik 12 ct/kg, nedirbo ir viešojo maitinimo įstaigos, todėl nemažai daržovių kai kam teko ir išmesti. Anušauskai be daržininkystės, laiko ir raguočių, tad prastesnes ar pavasario sulaukusias daržoves sušeria jiems. Darbštus ūkininkas dar pasodina žieminių svogūnų bei česnakų, turi šiltnamį, kartu su vaikais augina apie 100 ha javų, kaip pats sako, visko po truputį.  

Pernai Anušauskų šeima priaugino bulvių, morkų, svogūnų, kopūstų, burokėlių. Anot ūkio šeimininko, ne po tiek daug augina, bet užtenka. Iš šio ūkio daržovės tiekiamos keletui viešojo maitinimo įstaigų. Kitą dalį produkcijos parduoda tiesiai vartotojams. „Sandėliuose svogūnų jau mažėja, juos jau reikia gal šiek tiek taupyti. Mes kainų nekeliame, negalime to daryti, nes svogūnų pasiūla rinkoje yra didelė. Kopūstų dar turiu sočiai. Morkos geros kokybės, gražios, dar labai daug jų turiu pardavimui. Bulvėmis jau gal reikia labai „nepiktnaudžiauti“, prilaikyti, neleisti pigiai, laikome tą pačią kainą. Viešajam maitinimui parduodame po 50 ct/kg, o vartotojui – po 70–80 ct/kg. Burokėliai jau ne vieną kartą perrinkti, jų kiekiai mažėja, bet iki pavasario dar turėtų užtekti. Pagrindinis jų vartotojas – viešasis maitinimas. Dabar burokėlių, kopūstų, morkų didesniais kiekiais vartotojui vargu ar parduosi. Keliauja į viešojo maitinimo įstaigas – žinome, kiek daržovių per savaitę joms reikia“, – pasakojo daržininkas.

Jo teigimu, gal parduotuvėse daržovių kainos labiau linkusios šokinėti – daržovės tai papinga, tai – pabrangsta, o Alytaus rajono daržininkai kainų taip kaitalioti nelinkę. M.Anušausko ūkyje taikoma taisyklė – visos daržovės (bulvės, morkos, burokėliai, svogūnai, kopūstai) mažmena grubiai parduodamos panašia kaina – nuo 70 iki 80 ct/kg. Taip patogiau ir pačiam ūkininkui, o gal ir perkančiam žmogui. Jis įsigijo ir viena kaina viską paskaičiavo. Nuo rudens, kai nustatė tokią kainą, ji ir nesikeičia, daržovės atpigs nebent tik jau pavasarį.

„Mums, ūkininkams, irgi viskas brangsta. Išaugo mokesčiai už sveikatos draudimą, Sodrai, daugiau pinigų išleidžiame degalams, kurui, elektrai. Mokam už viską brangiau kaip visi gyventojai, o ūkio produkcijos kainų nekeliam“, – tvirtino M.Anušauskas.

Anot jo, nesvarbu – daržovės pigios ar brangios, jas ūkininkai vis vien augins. Nustos nebent, jei sveikata neleis ilgiau dirbti. Tiesa, Anušauskų šeimai kol kas tai negresia – užaugino penkis sūnus, kurie dabar tėčiui darbuose padeda. M.Anušausko, tikinimu, auginant bulves, kitas daržoves, reikia stiprios fizinės sveikatos ir jėgos kilnoti po 25 kg sveriančius maišus – juos svarstyti, nunešti, užkelti ant palečių. „Jai nebus kam padėti, o vienam jau bus per sunku, gal ir man reikės baigti ūkininkavimą. Kažkada Butrimonių kraštas garsėjo daržininkais, visi laikė gyvulių, o dabar jų nebelikę. Greitai vaikai nežinos, kaip kopūstas atrodo“, – kalbėjo vien iš žemės ūkio išgyvenantis ūkininkas.

Trūkti neturėtų

Pagrindiniai produkcijos pirkėjai su ūkininkais yra preliminariai aptarę reikalingus kiekius, tai manome, kad bent jau prekybos tinklams lietuviškų daržovių užteks, išskyrus gūžinių kopūstų.

Šiuo metu daržovių rinkoje, galime sakyti, jaučiamas rinkos nestabilumas. Olandai savo daržovių plotus sumažino apie 15 proc., jų vietoje auginami grūdai, nes praėjusiais metais grūdų kainos buvo rekordinės ir dalis daržovių augintojų tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, perėjo prie lengvesnio ūkininkavimo – grūdų auginimo.

To priežastys yra kelios: buvusi rekordinė grūdų kaina, lengvesnis ūkininkavimas, mažiau rankų darbo, grūdai nėra jautrūs energetikos kainų šuoliams. Lenkijoje ne tik mažesni daržovių plotai, bet ir prastesnė jų kokybė. Tad ūkininkai jaučia padidėjusį eksportuotojų susidomėjimą jų auginama produkcija.