Avių augintojai apie probleminių vilkų keliamas problemas kalba nuolat. Tačiau dalis jų ne tik piktinasi, bet ir teikia savo siūlymus, ką būtų galima padaryti, kad situacija keistųsi. Lazdijų krašto ūkininkas Mantas Jančiukas atsakingoms institucijoms išsiuntė laišką su konkrečiais pasiūlymais ką daryti, kad vilkų išpuoliai ūkiuose baigtųsi.

Žala tūkstantinė

Tuo, kad vilkai nesibaimina įsiveržti į kaimo viduryje esantį tvartą, apsuptą elektrifikuotu tinklu, spėjo įsitikinti 14 metų avininkyste besiverčiantis ūkininkas M.Jančiukas. Šių metų balandžio 5 d. vilkas peršoko 1,23 m aukščio tinklą ir, nesibaimindamas lauke ir tvarte degančios šviesos, avis draskė kelias valandas. Kruvinos puotos rezultatas – keturios avys paskerstos, tiek pat sunkiai sužeistos, kitos atsipirko išgąsčiu ir sužalojimais.

Sužeistas ir jų veislinis avinas reproduktorius. Vilkas sužalojo jo sėklides. Ūkininkas sako, kad trimečio avino vertė – maždaug 1 tūkst. eurų ir nėra aišku, ar reproduktorius dar galės toliau dalyvauti veisime. Minėtą dieną, Manto žiniomis, buvo užpulti ir netoli Stebulių įsikūrusių gyventojų auginami šunys.

Daug kalbama, kad dabar galiojantys teisės aktai neveikia ir probleminiai vilkai iš gamtos išimami tik labai retais atvejais. M.Jančiukas oficialiu raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM), Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA), aiškiai nurodydamas esamas teisės aktų spragas.

„Kadangi esame atsakingi gyvulių augintojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kreipėmės į Lazdijų rajono savivaldybę ir kitas institucijas, kad inicijuotų leidimo paimti vilką iš gamtos išėmimą. Nors nukentėjo du ūkininkai, leidimas nebuvo išduotas. Reikia džiaugtis arba apgailestauti, tačiau po kelių dienų vilkas vėl užpuolė toje pačioje seniūnijoje esančius gyvulius ir Lazdijų rajono savivaldybė pakartotinai kreipėsi dėl leidimo išdavimo“, – rašte dėstė M.Jančiukas ir pridūrė, kad leidimas sumedžioti žalą darantį vilką buvo išduotas tik po mėnesio ir 5 dienų nepaisant to, kad jis buvo užpuolęs jau kelis ūkius. Šis vilkas iki šiol nesumedžiotas.

Avių augintojas pateikė savo idėjas, kaip būtų galima spręsti probleminių vilkų problemas. Jis pirmiausia pasiūlė leidimus išimti probleminį vilką iš gamtos išduoti iš karto po įvykio, kai būna užfiksuota žala. Jeigu tai nėra padaroma, vilkas už savaitės ar už mėnesio jau gali būti visai kitame rajone.

Per daug suvaržymų

Jo manymu, toks delsimas išduoti leidimą yra nelogiškas, nes po tiek laiko vilko pėdos jau būna ataušusios. Jis taip pat pažymėjo, kad sumedžioti vilką priskirtas vienas medžiotojų būrelis, o medžiojant neleidžiama naudoti šviesos šaltinio, negalima vilioti vilko nei elektroniniais prietaisais, nei kritusių gyvulių likučiais. Pasak ūkininko, medžiotojai budėti gali tik šviesiu paros metu, tačiau vilkai tokiu laiku prie ūkių nesiartina.

„Sumedžioti vilką nėra taip paprasta, medžiotojų būrelis turi įdėti daug pastangų ir, žinoma, norėti sumedžioti probleminį vilką. O tas noras dingsta, kai sumedžiojus vilką dar reikia atlikti daug formalumų, pavyzdžiui, išimti vilkės gimdą ir siųsti mokslininkams“, – valdininkams be užuolankų situaciją apibūdino M.Jančiukas.

Jis AM, ŽŪM ir AAA darbuotojų klausė, kaip, jų nuomone, turėtų veikti probleminio vilko išėmimas iš gamtos, tačiau nuo gegužės 27 d. jis atsakymo dar nesulaukė.

Pateikė savo siūlymus

Tam, kad kreipimasis į atsakingas institucijas būtų paremtas siūlymais, avių augintojas pateikė savo idėjas, kaip būtų galima spręsti probleminių vilkų problemas. Jis pirmiausia pasiūlė leidimus išimti probleminį vilką iš gamtos išduoti iš karto po įvykio, kai būna užfiksuota žala. Jeigu tai nėra padaroma, vilkas už savaitės ar už mėnesio jau gali būti visai kitame rajone.

Ūkininkas valdininkus taip pat ragino kurti darbo grupę, kurioje būtų diskutuojama dėl greito reagavimo medžiotojų grupės steigimo. Tokia grupė, gavusi informaciją apie vilkų daromą žalą, galėtų iškart gavus leidimą atvykti į vietą ir budėti. Tokiam medžiotojų būreliui turėtų būti leidžiama medžioti pasišviečiant, o laukuose vilko paskersti gyvuliai turėtų būti palikti kaip jaukas, nes probleminiai vilkai yra linkę grįžti į tą patį ūkį antrą kartą.

Mantas įsitikinęs, kad greito reagavimo medžiotojų būreliui tūrėtų būti sukurtas ir kompensacinis modelis. „Reikia nepamiršti medžiotojams ar sukurtai specialiai medžiotojų grupei kompensuoti už probleminio vilko medžiojimą ir atliktą darbą, nes tai nėra paprasta medžioklė, reikia ir žinių, ir pastangų budint“, – pabrėžė ūkininkas.

„Jeigu būtų atsižvelgta į šiuos siūlymus, manau, taip medžiojant būtų vėl gražinama baimė vilkams artintis prie gyvenviečių ir ūkinių gyvūnų, nes dabar nustatytas bendras limitas nebuvo išnaudotas, o iš genetinių tyrimų matome, kiek yra pagausėjusi vilkų populiacija. Dabar net neišmedžiotas skaičiuojamas metinis prieaugis. Vilkai turi maitintis laukiniais gyvūnais ir stengtis juos medžioti, o ne rinktis lengvą grobį, ūkinius gyvulius. Kodėl negalima visiems sutarti dėl tinkamo ir efektyvaus probleminių vilkų medžiojimo?“ – klausė ūkininkas.

Nuo kalbų neinama prie darbų

M.Jančiukas jau ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas, tačiau sulauktas atsakymas – neįkvepiantis. Nuo žodžių niekaip nepavyksta pereiti prie darbų. Anot avių augintojo, jokių veiksmų nebuvo imtasi, ir toliau problemos dėl vilkų nėra sprendžiamos.

Naują raštą išsiuntęs pašnekovas baiminasi, kad ir vėl gaus šabloninį atsakymą su siūlymu naktį uždaryti gyvulius tvarte arba netgi apsaugoti avis kitais būdais, kuriuos jis jau išbandęs ūkyje.

„Noriu pažymėti, kad esu vienas iš pirmųjų pasinaudojęs galimybėmis apsisaugoti nuo vilkų, tačiau kaip matote iš mano rašto, ši apsauga nepadėjo. Prašau nelikti abejingais ir svarstyti teisės aktų pakeitimus, nes visi aiškiai matome, kad šiuo metu yra didelės problemos dėl vilkų daromos žalos“, – rašte į valdininkus kreipėsi ūkininkas.