Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkai: nežinome, ką sėjame, ką pjauname ir kokius grūdus parduodame

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA) jau ne pirmus metus kelia klausimą – ūkininkai turėtų deklaruoti, kokias javų veisles jie sėja.

Nežinant sėjamos veislės, sudėtinga kalbėti apie žemės ūkio naudmenų geros agrarinės būklės reikalavimų laikymąsi, neaišku, kokias veisles sėjame, kiek konkrečių javų veislių užauginame. Esant tokiai situacijai, sudėtinga Lietuvoje užaugintais grūdais sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose, rašoma pranešime. Vėl artėja terminas, kai ūkininkams reikės pildyti pasėlių deklaracijas. Tad būtų pats laikas atkreipti dėmesį į šią temą, ir dar papildomai priminti, kad sėjantiems sertifikuotas sėklas yra mokamos papildomos išmokos.

 Deklaruota tik pusės sėjamų kviečių veislės

 „Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija jau kelerius metus iš eilės kalba apie būtinybę pasėlių deklaracijose nurodyti javų veisles.

 Žemės ūkio ministras prieš porą metų buvo viešai kalbėjęs, kad atsiras efektyvesnė prievolė į ateinančių metų pasėlių deklaracijas įtraukti javų veislių pavadinimus. Pernai apie tai diskutavome su Žemės ūkio ministerijos atstovais, šiemet vėl Žemės ūkio ministerijai priminėme šią temą, bet klausimas vis dar nėra išspręstas“, – apgailestauja LGPPA prezidentas Karolis Šimas.

 Pasak pašnekovo, daug kalbama apie gerąją agrarinę praktiką, tausų augalų apsaugos priemonių bei trąšų naudojimą, tačiau pamirštama apie pamatinį dalyką – kokios sėklos sėjamos.

 „Veislės deklaravimas yra labai aktualus kviečiams, nes jų daugiausiai auginama maistui. Esant tokiai situacijai sudėtinga ne tik Lietuvos grūdų perdirbėjams atsirinkti stabilios kokybės grūdus, bet ir konkuruoti su lietuviškų kviečių kokybe eksporto rinkose“, – kalba LGPPA prezidentas.

2022 metais žieminiai kviečiai užėmė 843,9 pasėlių plotą, remiantis deklaracijomis, daugiau kaip pusė šio ploto užsėta nežinomos veislės sėkla. „Viskas yra gerokai paprasčiau – dalis ūkininkų tiesiog nenurodo, kokią veislę sėja, kad nereikėtų už jas mokėti veislės selekcijos mokesčio – 2,6 eurų už vieną hektarą javų pasėlių“, – komentuoja situaciją K. Šimas.

Nebus deklaracijų, nebus naujų veislių

 „Rezultatai? Selekcininkai gali tiesiog nuspręsti ir netiekti naujai sukurtų veislių į Lietuvą. Skaičiuojama, kad selekcijos įtaka derliaus didėjimui yra apie 1-2 proc. hektarui į metus, tad turėtume stengtis, kad mus pasiektų naujos augalų veislės. Tačiau koks bus selekcininkų suinteresuotumas, jei jie mato, kad javų veislės nedeklaruojamos“, – sako Sigitas Augas, „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas.

Lėšos, surinktos iš selekcijos užmokesčio, padalinamos pagal deklaruotų veislių užsėtus plotus veislių selekcininkams, pervedamos per juos atstovaujančias kompanijas, kurios tas veisles platina.

Lietuvos veislių kūrėjams lėšos išmokamos tiesiogiai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui. Taigi, jei naujai sukurta veislė nedeklaruojama arba deklaruojamas nedidelis jos procentas, tai tiesiog ateityje mokslininkai nematys Lietuvos, kaip perspektyvios šalies, ir galimai nenorės su mumis bendradarbiauti.

Na, ir dar etinis – moralinis aspektas, kai nedeklaruojant veislės, mokslininkai tiesiog apgaunami ir apvagiami.

„Naujai sukurtos veislės tiriamos konkrečios šalies sąlygomis, jei jos geresnės už standartines, įtraukiamos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Naujos veislės paprastai būna ne tik derlingesnės, bet ir atsparesnės augalų ligoms. Paprastas pavyzdys – rapsų šaknies gumbas – nėra jokios cheminės priemonės, kurios galėtų įveikti šią ligą.

 Tik selekcija sprendžia šią problemą“, – pavyzdžiais iliustruoja savo teiginius pašnekovas.

 Noras sutaupyti šiandien, gali atsiliepti po metų ar kelių

Dar viena šiuo laiku aktuali tema – sertifikuotų sėklų naudojimas. Tokiomis sėklomis apsėjama apie 20 proc. Lietuvos laukų, Europos Sąjungos vidurkis – apie 40 proc., o Skandinavijos šalyse šis skaičius siekia 60-80 proc. pasėlių.

Sėjant sertifikuotą sėklą vėliau reikia naudoti mažiau pesticidų, nes ji užtikrina daug didesnį derlingumą ir natūralų augalo atsparumą ligoms. Priežastis, kodėl atsisakoma sertifikuotos sėklos, ta pati, kuri stabdo ir veislių deklaravimą – noras sutaupyti, nes ūkininkams pigiau patiems pasiruošti sėklą. Ar tikrai?

„Esu paskaičiavęs – apsėjant vieną hektarą žemės, skirtumas tarp savo ruoštos ir sertifikuotos sėklos išeina apie 10-20 eurų brangiau“, – sako S. Augas.

Pateikdamas tokius skaičius, pašnekovas siūlo įvertinti pačių užaugintos sėklos kainą, beicą, įdėtą darbą, veislių licencinį užmokestį (sėjant sertifikuotas sėklas jo mokėti jau nereikia) bei gaunamas išmokas.

Pavyzdžiui, nuo šių metų parama sertifikuotoms sėkloms, skiriama pagal kompleksinės ekoschemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiksmingumo ir efektyvumo metodiką, yra 16 eurų už hektarą arba 80 eurų sertifikuotos sėklos tonai, 2023 metais šioms išmokoms numatyti 6,2 mln. eurų.

 Taigi, sertifikuotos sėklos gali padėti ne padidinti, bet sumažinti investicijas derliui užauginti, o tuo pačiu – užtikrinti vartotojui kokybiškesnį grynesnį produktą, prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.


Pranešimas spaudai


Rekomenduojami video