Dėl didelio kritulių kiekio 5-iose Kretingos rajono seniūnijose buvo paskelbta ekstremali situacija: kai kur paplūdo gyvenamosios sodybos, bet ežerai tyvuliuoja ir ne vieno žemdirbio laukuose. Pasak Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, užteks, kad žieminės kultūros apsemtos pabus savaitę, – derliaus tose vietose nelauk.

Patarė riziką įsivertinti iš anksto „Mano paties laukuose, arčiau kanalų, situacija bloga, – apie 20 procentų pasėlių garantuotai bus žuvę, išretėję“, – neabejojo R. Paulikas.

Jo nuomone, sprendimus iš anksto turi prisiimti patys ūkininkai: arba tokiuose laukuose žieminių kultūrų nesėti, arba prisiimti riziką, kad gali tekti dalyje plotų atsėti iš naujo. O kai žemė dukart įdirbama, dukart sėjama, atsiliepia derliaus savikainai. Pirmininko teigimu, lengviausia yra skųstis, kaltinti, kad neveikia drenažo sistema, dar kas nors. „Bet būkim realistai, iš anksto žiūrėkim, kokioje vietoje ūkininkaujam, kokioje vietoje plėtojam savo verslą, pagaliau – kur statomės namus. Daugeliui ir miesto žmonių dėl gražaus vaizdo norisi gyventi prie upės, bet gal pirmiau susitvarkykim drenažą? Ta pati taisyklė – įsivertinti riziką – galioja visiems“, – sakė R. Paulikas.

Nuostoliai paaiškės pavasarį

 Karteniškis Gintaras Žiobakas sakė, kad jo laukuose, kuriuose auga žieminiai kviečiai ir rapsai, liūdnas vaizdas. Apie būsimus nuostolius ūkininkas kol kas nešneka, bet įsivaizduoja, kad jie bus dideli. Tiksliau suskaičiuosiąs pavasarį, kai dirvos pradžius. G. Žiobakas teigė ne vieną prašymą sutvarkyti užsikimšusius valstybei priklausančius melioracijos įrenginius rajono Žemės ūkio skyriui pateikęs – atsakymas būdavo vienas: nėra pinigų. „Ir mano dalis kviečiais ir rapsais apsėtų plotų atsidūrė po vandeniu“, – teigė Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras. Bėda – neveikiantys pagrindiniai rinktuvai, medžiais apžėlę netvarkomi kanalai. Anot pašnekovo, laukuose ežerai susidaro net ir dėl menkesnio lietaus. Nors į drenažo remontą ūkininkas pats kasmet investuoja iki 10 tūkstančių eurų, dėl nesutvarkytų valstybei priklausančių rinktuvų nuostolių patiria kasmet, derlių praranda maždaug 10-yje ar15-oje hektarų.

Apie planuojamą Melioracijos fondą – skeptiškai

 Ne pirmus metus Lietuvoje planuojama įsteigti Melioracijos fondą, Žemės ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuriuo norima reglamentuoti, kad valstybei priklausančių melioracijos statinių, pirmiausia, magistralinių griovių, remontą ar rekonstrukcijas finansuotų žemės savininkai. Bet kai kurie šio fondo nauda abejoja, sako, kad iš sukauptų lėšų būtų tvarkomas valstybės turtas, o dar dalis pinigų nuplauktų fondo administracijai. „Žemdirbiams naudos tas fondas neduos, kadangi bus bendras – iš tų pačių lėšų bus sausinami ir miškai, ir miestai, keliai, ir elektros infrastruktūra“, – kalbėjo rūdaitiškis. 

Pašnekovo nuomone, modelis galėtų būti kitoks: kiekviename rajone ūkininkai į savivaldybių biudžetus mokėtų fiksuotas įmokas – nustatytą procentą nuo hektaro, o savivaldybės įsteigtų po atskirą padalinį, kuris rūpintųsi tvarkyti rinktuvus, valyti kanalus, upių žiotis ir t. t. Arba, jeigu steigti padalinių savivaldybės nenori, biudžete sukauptos lėšos galėtų būti tiesiog paskirstomos patiems ūkininkams, kurie ir susiorganizuotų atlikti melioracijos darbus gal net už keliskart mažesnę kainą. 

Per potvynius – ne panacėja Buvusio Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto teigimu, Melioracijos fondo steigimas išties yra įstrigęs, tebesvarstoma, kas, be ūkininkų, jame turėtų dalyvauti – valstybė, perdirbėjai, kelininkai ir t. t. – juk įrenginių sistema, kaip ir pastebėjo S. Sandaras, naudojasi visi. Tačiau, pašnekovo nuomone, galima mosuoti rankomis, kiek tik nori, prisigalvoti, ko nori, – fondas neturės „vaistų“ stichinei nelaimei suvaldyti, kai per trumpą laiką iškrenta toks didelis kiekis lietaus, kaip Kretingos rajone atsitiko praėjusią savaitę. Kai nedaug kritulių, drėgna, melioracija nuo žemės plotų, kur nėra normalaus nutekėjimo, ypač kur luomos, leidžia vandenį nutraukti skubiau, kad po žiemos, pavasarį, ūkininkai greičiau įeitų į laukus ir pasėtų derlių.

Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, pernai iš Žemės ūkio ministerijos melioracijai buvo skirta 201 tūkst. Eur, tiesiogiai melioracijos griovių ir drenažo, žiočių, pralaidų ir kitiems darbams panaudota 147 tūkst. Eur, likusi suma atiteko projektavimo, techninės priežiūros, hidrotechnikos statinių priežiūros, apskaitos darbams. Už 147 tūkst. sutvarkyta 10,3 km griovių, 140 drenažo žiočių, 8 pralaidos, 5 kontroliniai šuliniai ir kt. Savivaldybės skiriamos lėšos – 15 tūkst. 826 Eur – buvo panaudotos Juodupėnų polderio siurblinės rekonstrukcijos techniniam projektui parengti ir prisidėti prie europinių projektų – Tūbausių bei Darbėnų tvenkinių hidrotechninių statinių rekonstrukcijos.