Praėjusią savaitę Stakliškių seniūnijos (Prienų r.) gyventojus pribloškė netikėtas radinys bei kraupokas vaizdas Alšininkų kaime esančiame miške. Grybautojai prie medžio rado pririšto ūkinio gyvulio yrantį skeletą, o prie kaukolės – ausų įsagus su identifikaciniais numeriais.

Pagal juos vietos ūkininkai nustatė, kad gyvulys priklausė vienai garbaus amžiaus ūkininkei, kuri jau kurį laiką kėlė rūpesčių tiek vietos gyventojams, tiek veterinarijos specialistams, nes laikydama visą būrį gyvulių, tinkamai jais pasirūpinti nesugebėjo.

Aptiko atsitiktinai

Kraupoka žinia, kad miške rastas negyvas, pririštas, kančioms paliktas naminis gyvulys, netrukus pasklido po kaimus ir pasiekė Stakliškių seniūnijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus specialistus, dirbančius Prienų rajone.

Ūkinio gyvūno nykstantį kūną Alšininkų kaimo miške aptiko atsitiktinai ten vaikščioję vietos grybautojai ir uogautojai. Jie ne tik apžiūrėjo detales, bet ir viską nufotografavo, kad būtų akivaizdus vaizdinis įrodymas. Pasak Stakliškių seniūnijos ūkininko Gintauto Sodaičio, jis ir pats negalėjo patikėti vaizdais, pamatytais nuotraukose, todėl nieko nelaukdamas pats nuvyko į nurodytą vietą, kad įsitikintų, jog tai tiesa, nustatytų tikslesnes vietos koordinates.

Per trumpą laiką per seniūnijos kaimus nuvilnijo susirūpinusių vietos gyventojų pirminė versija, jog esą tai galėtų būti gyvulys iš Stakliškių seniūnijos netinkamai gyvulius prižiūrinčios senolės M.Š. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) ūkio. Vienas arklys šiemet iš jos ūkio jau buvo perduotas globoti tvarkingo ūkininko šeimai. Tad žmonės pradėjo kalbėti, kad vieniša, per 80 metų perkopusi senolė galėjo į mišką išvesti ir karvę, ją pririšti prie medžio ir palikti ten nugaišti, kad tik gyvulio nepaimtų veterinarijos inspektoriai.

VL žurnalistei apie šį įvykį pranešę vietos gyventojai apgailestaudami pasakojo, kad tarnybos galbūt žinojo apie iš senolės ūkio pradingusį gyvulį, bet jo iš karto neieškojo. Apie itin skurdų senolės gyvenimą, iškilusias problemas su laikomais gyvuliais esą gerai buvo žinoma ir Stakliškių seniūnijai. Todėl vietos žmonės svarstė, kad toks atvejis galėtų būti ir aplaidus Stakliškių seniūnijos, VMVT specialistų darbas, kuris esą dabar bado akis. Galbūt ir teisėsaugos pareigūnai šiuose įvykiuose matytų pažeidimų – ne tik žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir aplaidų institucijų darbą.

Bendravo daugiau kaip mėnesį

Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė VL patvirtino, kad per 80 metų perkopusi seniūnijos gyventoja, kuri dar ir dabar ūkininkauja, jiems gerai žinoma. Daug kartų pati seniūnė yra lankiusi jos sodybą, vykdavo ir tada, kai ten lankydavosi VMVT specialistai.

„Nuotraukas, kuriose užfiksuoti miške likę griaučiai, man liepos 8 dieną taip pat atsiuntė. Kitą dieną paskambinau veterinarijos specialistams, bet šie buvo išvažiavę į kitą įvykį, tai susitarėme susitikti dar kitą dieną“, – dar abejodama, ar rastas suiręs gyvulio kūnas galėtų būti iš garbaus amžiaus ūkininkės gyvulių bandos, kalbėjo Stakliškių seniūnė.

Pasak N.Ivanovienės, VMVT pareigūnai į šios moters ūkį buvo ne kartą atvažiavę, viską žiūrėjo ir tikrino, bandė gyvulius identifikuoti pagal registracijos numerius. „Aš dar nesu įsitikinusi, kad nuotraukose užfiksuoti karvės ar kokio kito gyvulio griaučiai. Gal visai ne ūkinio gyvūno, o miško žvėries. Sunku pasakyti, reikės klausti specialistų“, – teigė VL pakalbinta seniūnė.

Vienišos ir garbaus amžiaus ūkininkės problemos N.Ivanovienei gerai žinomos, kaip ir atvejis, kuomet ji netinkamai laikė arklį, todėl veterinarijos specialistai gyvulį iš ūkio šeimininkės paėmė ir perdavė globoti tvarkingų žmonių ūkiui.

„Arklį perdavė vienam mūsų gyventojui ir jis iki dabar jį prižiūri, juo rūpinasi. Situacija bus narpliojama teisme, nes arklį prižiūrinčiam ūkininkui turi būti padengiamos išlaidos už arklio priežiūrą arba turi būti numatytas koks nors kompensavimo mechanizmas. Kiek žinau, iš garbaus amžiaus ūkininkės buvo paimtas tik vienas gyvulys, o visi kiti pasiliko šeimininkės ūkyje“, – situaciją paaiškino Stakliškių seniūnė, pridūrusi, kad kitais gyvuliais senolė esą rūpinosi tinkamai – specialistai nepastebėjo jokių sužalojimų.

N.Ivanovienė pasakojo, jog tuo metu, kai kilo įtarimų dėl netinkamo elgesio su gyvuliais, senolės ūkyje buvo laikoma iš viso 11 gyvulių. Po to, kai buvo paimtas arklys, ūkininkė lyg ir susitvarkė – dalį gyvulių realizavo, bet dar pas ją, seniūnės duomenimis, buvo likę penki gyvuliai. „VMVT specialistai gal apie pusantro mėnesio važinėjo pas ją. Ir aš dalyvaudavau visuose patikrinimuose“, – teigė seniūnė N.Ivanovienė.

Jos tikinimu, toks šios moters gyvenimo būdas – ji gyvulius glosto, prižiūri kaip vaikus. „Yra tokių žmonių – ji ne pirma ir ne paskutinė. Labai prisirišusi prie ūkinių gyvūnų. Šiuo metu ūkyje tikrai jokios tragiškos situacijos nėra“, – svarstė seniūnė.

Ji atkreipė dėmesį, jog seniūnijos teritorijoje daug miškų, todėl Alšininkų kaimo miške grybautojų rasti palaikai gali būti ir žvėries, nebūtinai karvės, juolab kad ten visur aplinkui plyti vien miškingos teritorijos. Tiesa, anksčiau seniūnei vietos gyventojai yra užsiminę, kad senolė galėjo kažkur pradanginti savo karvę, tačiau tai buvę daugiau tik kalbos.

„Dabar žmonės grybaudami rado griaučius ir galvoja, kad galimai tas gyvulys yra jos. Bet tai dar reikia nustatyti. Gal VMVT specialistai galės tai padaryti. Kai jos ūkio gyvulius VMVT tikrino mano akivaizdoje, buvo visi“, – mena seniūnė.

Tiesa, VL kalbinti VMVT specialistai prisipažino, jog paskutinio patikrinimo metu pastebėjo, kad ūkyje trūksta vieno gyvulio.

Prie skurdo ribos

Nenorėję viešintis Stakliškių seniūnijos gyventojai VL pasakojo, kad vis dar ūkininkaujanti garbaus amžiaus sulaukusi M.Š. gyvena viena, o jos buitis, gyvenimo sąlygos, kiek jiems teko matyti, primena socialiai apleisto žmogaus gyvenimo sąlygas. Anot jų, senolė „žiauriai apleista“. Iš pokalbio su ūkininke sužinojo, kad ji turi seserį Vilniuje, kitų artimųjų neturi.

Net matydami skurdžią buitį, VMVT inspektoriai į vidų neidavo, aktus rašydavo tarnybiniame automobilyje. Moteris esą neturi telefono, todėl jai niekas negali paskambinti. Su ja bendravusiems žmonėms neatrodė, kad ūkininkė nesuvoktų, apie ką su ja kalbama, tačiau kartais mėgindavo apgauti.

Beje, vietos gyventojai, apsilankę Alšininkų kaimo miške, prie gyvulio griaučių rado gyvulio ausų įsagus su identifikaciniais numeriais, pagal kuriuos Ūkinių gyvūnų registre buvo nesunku nustatyti, kad į mišką atvestas ir prie medžio virve pririštas gyvulys – beveik dviejų metų telyčia – priklausė būtent ūkininkei M.Š. Ar ji pati telyčią nuvedė į mišką ir paliko pražūčiai, ar kas jai padėjo, kol kas niekas iš VL pašnekovų pasakyti negalėjo. Anot jų, tai turėtų nustatyti vykstantis tyrimas, kurį atlieka VMVT pareigūnai.

Tyrimą tęsia

Gavę informaciją, inspektoriai pagal gyvulio įsagus nustatė jo savininką, jis VMVT yra žinomas. Savininkas pateikė paaiškinimą, kad gyvūnas buvo pavogtas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į policiją ar kitas institucijas. Todėl VMVT priėmė sprendimą įpareigoti savininką sutvarkyti gaišeną, o specialistai stebės, ar tai bus įvykdyta. Šiuo metu taip pat sprendžiama dėl sankcijų taikymo. Tyrimas tęsiamas.

Šis laikytojas turi ir kitų gyvūnų savo teritorijoje, kurie buvo patikrinti. Patikrinimo metu sveikatos ar gerovės pažeidimų nenustatyta.

Savininkui tenka pagrindinė atsakomybė už gyvūno gerovę ir sveikatą, įskaitant ir tinkamą gaišenų tvarkymą. Tai rodo, koks svarbus visuomenės informuotumas ir požiūris į gyvūnų priežiūrą. Mūsų pastangos nukreiptos į tai, kad šis požiūris keistųsi nuolat šviečiant, skelbiant pranešimus ir vykdant kontrolę. Visuomet konsultuojame gyvūnų savininkus, tiek kontrolės, tiek ne kontrolės metu, apie tinkamą gyvūno laikymą ir visais kitais susijusiais dalykais. Tikimės ir visuomenės įsitraukimo, nepakantumo matant tokius atvejus, aktyvaus informavimo apie juos VMVT, kad galėtume tinkamai sureaguoti.