Daržininkai nerimauja, ar svogūnai ir ateityje lengvai prisitaikys prie bet kokio klimato. Jie auga greitai ir lengvai, ši daržovė, tinkamai sandėliuojant, gali gana ilgai išsilaikyti. Šį sezoną svogūnai iš laukų į sandėlius keliavo dar ir rugsėjį.

Dalis paskendo

Joniškio rajono ūkininkas Vincentas Lataitis svogūnus augina 26 metus ir nežada jų atsisakyti. Šiemet svogūnus jis augino 90 ha. Vienas didžiausių svogūnų augintojų Lietuvoje V.Lataitis teigė, kad šiemet svogūnų laukai vasarą ir pas jį nukentėjo.

„Kai kurie laukai buvo ir patvinę, ir ledų krušos gavo. Per stichiją vieni svogūnai atsilaikė, kiti – ne. Buvo įvairių laukų, tai ne visur vienodai užaugo. Derlių iš visų laukų nespėjome paimti, dar imame“, – rugsėjo 17 dieną aiškino ūkininkas.

Ten, kur gamtos stichija nepaveikė, svogūnai užaugo neblogi. Anot ūkio šeimininko, savotiškai „kombinuoja“ – kuriuose laukuose derlius geras, jis atpirks tuos, kuriuose derlius paskendo. Tad tikisi, kad pasieks savo ūkio svogūnų derlingumo vidurkį. Jo skaičiavimais, iš 90 ha laukų derliaus negaus iš maždaug 15 ha. Jeigu derlius nenukenčia, 90 ha gali išauginti apie 3 tūkst. tonų svogūnų, o skaičiuojant „galvomis“ – nuima jų milijonus.

Svogūnų nuėmimo darbai ūkyje prasideda nuo jų iškasimo, po to, jeigu oras leidžia, dar kelias dienas palaiko ant dirvos suguldytus. Paskui, kai juos surenka kombainas, sukrauna į priekabas ir veža į sandėlį. Ten svogūnus nuvalo ir apie dvi savaites džiovina karštu oru. Tuomet patalpose palaipsniui sumažina temperatūrą ir vėsiai svogūnai laikomi per visą žiemą.

Ūkio savininkas teigė, kad jie galės sulaukti birželio mėnesio ir bus tinkami valgyti, išsaugoję maistines savybes. Tokias sąlygas svogūnų sandėlyje reguliuoja kompiuteriu valdoma klimato kontrolės sistema.

Simpatiška daržovė

V.Lataičio ūkis dabar specializuojasi vien svogūnų auginime, kitų daržovių auginti nesiima, nors yra ir tai išbandęs. Šis ūkis tradiciškai augina įvairių veislių vasarinius svogūnus, o vis populiarėjančių žieminių svogūnų auginti dar nesusigundė. Pastarąjį sezoną daugiausia vasarinius svogūnus išaugina iš sėklų, tik apie 5 proc. – iš sėjinukų. O kiekvienas kokybiškas svogūnas prasideda nuo sėklos.

Kaip minėjo ūkio šeimininkas, Joniškio krašte galbūt būtų palankios žemės visoms lietuviškoms daržovėms auginti, bet plėtrą apriboja turimi žemės plotai, sandėliavimo patalpos. Todėl turi pasirinkti, ką geriausia sekasi auginti.

„Renkiesi, ar daug visko auginti, plačiai užsiimti daržininkyste, ar ne. Bet auginti įvairias daržoves – visų po truputį, manau, sudėtinga. Galbūt, jeigu realizuoji jas iš karto, tai taip. Bet jeigu jas laikai beveik iki vasaros, tai labai sudėtinga. Tam reikia turėti atskirus specialius sandėlius, nes kiekvienai daržovei laikymo sąlygos yra skirtingos. Vienoms reikia drėgmės, kitoms atitinkamos temperatūros, trečioms – dar kitokių sąlygų. Daržovės skirtingos ir negali joms taikyti tuos pačius temperatūrinius parametrus“, – aiškino V.Lataitis, tikindamas, jog tai ir lėmė jo pasirinkimą auginti svogūnus.

Besikeičiantis klimatas svogūnų auginimui Lietuvoje irgi ne visada į naudą. Pagal mokslininkų rekomendacijas reikia nurodytu laiku sėti, juos nuimti.

Be to, buvo ir daugiau pliusų. „Ir šiaip svogūnas man tokia simpatiška ir rinkoje labai reikalinga daržovė“, – teigė jų augintojas iš Joniškio rajono.

Kol kas, anot V.Lataičio, Lietuva dar neužsiaugina pakankamai svogūnų, jų paprastai dar reikia atvežti ir iš užsienio. „Ko gero, mes dar neužauginame viso būtino Lietuvai kiekio“, – svarstė ūkininkas.

Daugiausia geltonieji

Per 26 metus V.Lataičio ūkis yra išbandęs auginti nemažai vasarinių veislių svogūnų. Jis nebijo eksperimentuoti. Šiemet šio ūkio laukuose augo ne mažiau 5 atsirinktų veislių, daugiausia geltonųjų atspalvių svogūnai. Bet augintojo tikslas nėra užauginti įvairių spalvų svogūnus. Jo tikslas – turėti ankstyvesnį ir vėlyvesnį, tinkamą laikymui, svogūnų derlių. Renkasi auginti derlingesnes veisles. Norėdamas to pasiekti, ūkininkas nelabai gali rinktis svogūnus pagal spalvą, nes būna tik tokia tam reikalui tinkama veislė ir ne kitokia.

„Nesirenkame pagal spalvą ir nesiekiame, kad augintume įvairių spalvų derlių. Dabar auginamų svogūnų spalvos nelabai skiriasi, bet skoniai pagal veisles tikrai skirtingi“, – apie auginamą produkciją pasakojo ūkininkas. Iš V.Lataičio ūkio išauginti svogūnai keliauja į Lietuvos prekybos tinklus, dalis lietuviškos produkcijos iškeliauja į užsienį, nes ir užsieniečių virtuvėse reikia svogūnų.

Svogūnų auginime šis ūkis specializuojasi nuo 1998 metų. Per netrumpą laikotarpį apsirūpino svogūnų nuėmimo, valymo, rūšiavimo, pakavimo technika. Nuimta produkcija laikoma sandėliuose, kuriuose įrengta ir džiovinimo, ir vėdinimo įranga. V.Lataičio ūkio produkcijai suteiktas tarptautinis GLOBALG.A.P. sertifikatas, liudijantis, kad šiame ūkyje svogūnai užauginti saugant gamtą, paisant darbuotojų sveikatos.

Mažina kiekius

Joniškio rajono daržininkas Saulius Zakas taip pat augina svogūnus, tačiau savame ūkyje jų apimtis mažina ir pirmenybę teikia antrajai lietuvių duonai – bulvėms. „Svogūnų šiemet, palyginus, auginome labai mažai – tik 1 ha. Daugiausia pas mus augo bulvės“, – sakė jis.

Ūkio šeimininkas šiemečiu svogūnų derliumi nesiskundžia. „Manau, kad šiemet pakankamai gerai svogūnai užaugo, gal tik orai nebuvo labai palankūs jų nuėmimui. Mes jau visus svogūnus nusiėmę, sutvarkę derlių. Dalį jo pasilikome prekybai, o kitus pardavėme“, – rugsėjo 18 dieną ūkio naujienomis dalijosi S.Zakas.

Jo teigimu, svogūnų labai mažai augino – iš sėjinukų, ne iš sėklyčių, tai geriau užaugo negu pernai. Yra anksčiau bandę auginti žiemojančius žieminius svogūnus, bet jų atsisakė. „Nusprendėme, kad svogūnus auginsime tik sau, mažmeninei prekybai. Nes svogūnai ir bulvės kartu nesandėliuojamos, tai gal dėl to daug svogūnų ir neauginame. 1 ha yra, bet ne tas kiekis, kad augintum didmenai. Reikia auginti bent 50 ha bet kurios kultūros, kad turėtum rinką, kur parduoti derlių“, – aiškino daržininkas.

Anot Sauliaus, kai užsiaugina kelis šimtus tonų, niekam nereikia, atsiranda realizacijos problema. Tuomet reikia nuolatinio tiekimo, nes 200 tonų – niekis, reikia didesnio kiekio. Jis svarstė, jeigu 10 ha užsiaugini po kelis šimtus skirtingų kultūrų derliaus, tada irgi blogai. „Reikia auginti mažiau kultūrų, bet didesnį plotą, kad būtų lengviau realizuoti. Dėl to ir neauginame daug svogūnų“, – kalbėjo ūkio šeimininkas.

Derliumi nesiskundžia

Alytaus rajono daržininkas Mindaugas Anušauskas augina tiek vasarinius, tiek žieminius svogūnus. Vasarinių svogūnų, išaugintų iš olandiškos veislės sėjinukų, derlių rugsėjo viduryje jau buvo nuėmęs ir laikė didmaišiuose. O iš sėklų augintus svogūnus Anušauskai buvo nusikasę ir džiovino laukuose, pradžiūvusius planavo surinkti iš lysvių ir vežti į sandėlį.

Anot daržininko, šį sezoną problemiškiau buvo išauginti svogūnus iš sėklų, nes pradžioje buvo sausa, sunkiai dygo, vėliau gavo gerą bangą lietaus, o rudenį augalus bandė stelbti piktžolės. „Šiaip neblogai ir jie užaugo, gal truputį per smulkūs, bet nieko. O iš ropyčių šiemet išauginti svogūnai iš viso idealūs. Kuriuos rudenį žiemojančius sodinau, jų derliumi esu labai patenkintas. Esame nuėmę 20 tonų svogūnų, man tai daug, bet kitam gal būtų mažai“, – VL sakė daržininkas.

Šiemet šis ūkis išaugino kelių rūšių geltonuosius bei vienos rūšies raudonuosius, salotinius svogūnus. Raudonųjų svogūnų nori restoranai. Juos mažai kas augina, todėl Mindaugas juos renkasi auginti jau ne vienus metus. Sakė, kad didžiulės jų paklausos gal nėra, bet keliolika tonų ir jų parduoda. Daugiau augina geltonųjų svogūnų, kuriuos perka masiškai. Bet šeimininkui labai gražu laukuose stebėti, kai raudonieji svogūnai būna pačiame augime, jau formuojasi galvos, tai jų laiškai būna labai įspūdingi.

„Išrauni, ryškiai raudona graži spalva. Laiškai gražūs. Jie gal net ir ligoms atsparesni, bet juos man labai sunku nurovus išdžiovinti. Ilgiausiai išlaikau iki Naujųjų Metų“, – patirtimi auginant svogūnus dalijosi ūkininkas.

Vėl pradeda nuo sėjos

Pokalbio dieną ūkininkas ruošė lauką žieminiams svogūnams, planavo skambinti, teirautis, ar jau atkeliavo sodinimui užsakyti svogūnėliai – sėjinukai. Šį rudenį žieminiams svogūnams auginti Mindaugas skirs apie 0,5 ha žemės. Lietuvos mastu jis save priskiria prie smulkiųjų augintojų.

Šiemet žieminiai svogūnai pasiteisino, nors ūkininkas neneigė, kad juos auginant būna visko. Yra buvę, kai rudenį pasodinus gausiai lyja. Jeigu pasitaiko itin šlapias ruduo, sodinukai ilgai mirksta vandenyje. Todėl ieškodamas vietos žieminių svogūnui laukui parenka pakalnę, žiūri, kad žemė būtų ir nelabai lengva, ir nelabai sunki.

„Čia būna kaip loterijoje. Šiemet truputį nuokalnėje, lengvesnėje žemėje gal bandysiu. Kartais ir pavasarį būna šlapia, be to, pasitaiko kieta žemė, todėl būna baimės, kad bedygdami nesupūtų, bet vis pavykdavo to išvengti“, – rudens sodinimo darbus planavo M.Anušauskas.

Išvežioja į valgyklas

Smulkus Anušauskų ūkis specializuojasi įvairių lietuviškų daržovių auginime. „Visi vaikai mokyti, tai vienas man patarė javus auginti, bet, jei rimtai, mūsų laukai nėra įspūdingi, kaip, pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone. Jeigu mes vien javais užsiimtume arba tik svogūnais, tikriausiai nieko neišeitų. O kada visko užauginame ir po nedaug, mums taip geriau.

Aišku, reikia nepamiršti, kad brangi technika. Auginame bulvių, morkų, burokėlių, kopūstų, svogūnų, tai vieną techniką visiems nelabai pritaikysi. Sodinamąsias bei kombainą nukasti derliui pritaikai tiek bulvėms, tiek svogūnams, tiek morkoms. Jeigu būtų stambus ūkis, tai gal kokią geresnę techniką pritaikyčiau. Tuomet gal mažiau būtų rankų darbo“, – svarstė Alytaus rajono daržininkas.

Nuimtas, nukastas daržoves Mindaugas rūšiuoja ir sudeda į didmaišius, po to dar ne kartą rūšiuoja ir taip išsaugo. Kai gerai atsirenka veisles, kai kurių daržovių, pavyzdžiui, morkų, turi iki gegužės pabaigos. „Svogūnams – ta pati „politika“. Dar pirmojo rūšiavimo neatlikome. Mačiau, kad yra papuvusių. Juos išrūšiuosime. Įdėjau skelbimą, kad parduodu. Dabar kaina – 40 ct/kg. Bet bijau, kad labai ilgai tokio kiekio svogūnų irgi neišlaikysiu“, – planavo daržininkas.

Iš šio ūkio daržoves šeimininkas tiekia mokyklų, ligoninės valgykloms, kavinėms, iš viso išauginęs šiemet pristato 10 maitinimo įstaigų, pernai jų turėjo 12. Mindaugo pastebėjimu, valgyklos nori kokybiškų daržovių, todėl reikia pasistengti. „Mes, ūkininkai, mandagūs žmonės, nepaliekame atvežę prie durų, sunešame daržoves į vidų, sudedame šeimininkėms į aruodukus pagal daržovių rūšį, dar paprašo, kad gražiai lauknešius sustatyčiau“, – pasakojo daržovių augintojas.

M.Anušausko pastebėjimu, kiek jam tenka domėtis, Lietuva niekada svogūnų neprisiaugina sočiai. Į Lietuvą atvežami kazachų, turkmėnų, pakistaniečių, lenkų, olandų ūkininkų išauginti svogūnai, jų net lukšto spalva kitokia – tamsesnė nei lietuviškų. „Mes, augintojai, labai aiškiai matome, kai prekybos centrų lentynose būna ne mūsų krašto svogūnai“, – tikino Mindaugas iš Alytaus rajono.

Besikeičiantis klimatas svogūnų auginimui Lietuvoje irgi ne visada į naudą. Pagal mokslininkų rekomendacijas reikia nurodytu laiku sėti, juos nuimti. Pasak M.Anušausko, gerai, jeigu pataikei momentą, bet jeigu pavasarį savaitę kitą uždžiovino, o kai reikia rudenį nuimti – per šlapia, jau tada daržininkas ima šlapią derlių. Blogiausia, kad klimatas nestabilus, o ūkininkui norisi, kad vienodai gražiai atšiltų ir vienodai gražiai užšaltų.

„Per kelias savaites rudenį ne visada „susisuki“, gali ateiti šalti orai. Ir dar turime sodinti, javus sėti. Stengiesi nuo grafiko neatsilikti, bet būna visko, – pastebėjo Mindaugas. – Arba pavasarį balandis idealus, bet nėra garantijos, kad netrukus negausi 5 laipsnių šalnos. Esu užfiksavęs pas mus birželio pradžioje 5 laipsnių šalnas, svogūnai ir tie susiraitė.“

Apie svogūnus

Česnakinių šeimos atstovas valgomasis svogūnas yra daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Vakarų Azijos. Jis užauga iki 30–40 cm aukščio: tiek išveši jo stačias stiebas ir tuščiaviduriai, vamzdiški, nusmailėjusiomis viršūnėmis lapai. Svogūno gan gražūs ir žiedai, suaugę į skėtinius žiedynus, kurie žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.

Kada svogūnai pradėti auginti Lietuvoje, sunku atsakyti. Kalbininkai teigia, kad žodis „svogūnas“ yra turkų kilmės, nes turkai, azerbaidžaniečiai šį augalą vadina sogan, balkarai – sohan. Kitas svogūno pavadinimas – cibulė, cibulis, čibulis – taip pat nėra lietuviškas. Jis kilęs iš lotynų kalbos „cepa“ ir pas mus atkeliavęs per vakarų slavų kalbas.

Svogūnai Lietuvoje greitai paplito. Be jų neįsivaizduojamas nė vienas daržas ar sodas. Šis augalas yra sunaudojamas visas – tiek stiebai, tiek gumbai.

Svogūnas pasižymi daugybe sveikatai naudingų savybių, nes jame gausu eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų, flavonoidų. Liaudies medicina teigia, kad svogūnas padeda nuo peršalimo, širdies negalavimų, diabeto, osteoporozės.

Svogūnų lukštų nuoviras yra puiki trąša, nes jame yra kalio, kalcio, magnio, geležies, mangano, vario, cinko, chromo, aliuminio, seleno, nikelio, švino, boro. Svogūnų lukštuose esantys dažai stabdo bakterijų vystymąsi, pagelbėja trąšų stokojantiems augalams ir juos apsaugo nuo kenkėjų, tokių kaip voratinklinė erkutė, amaras.