Kiekvienas augintojas turi žinoti, kad norint užauginti sveikas ir kokybiškas bulves būtina laikytis agrotechnikos reikalavimų.

Sertifikuotų sėklinių bulvių pasėliams keliami reikalavimai:

·  sodinti į neužkrėstą auksiniais ar blyškiaisiais bulviniais nematodais dirvą,

· auginti ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo kitų bulvių ir kitų bulvinių šeimos augalų pasėlių,

·  į tą patį lauką sodinti praėjus mažiausiai 4 metams,

·  tinkamu laiku pasėlius purkšti insekticidais, naikinti piktžoles, po bulviakasio iš lauko pašalinti bulvienojus ir atlikti kitus priežiūros darbus, kad būtų kuo mažesnė užsikrėtimo amarų pernešamais virusais rizika,

· jei viename lauke auginama daugiau nei vienos veislės ir klasės bulvės, būtina tarp jų palikti saugų izoliacinį atstumą (maždaug dvi vageles),

· sėklinių bulvių pasėlius apdoroti tik Lietuvos Respublikoje registruotais augalų apsaugos produktais,

·  naudoti atskirą žemės ūkio techniką, įrankius arba juos, panaudojus kitiems darbams, valyti, dezinfekuoti.

Jei augindami bulves išvardytų patarimų ir reikalavimų laikysitės bent iš dalies, rudenį turėsite, kuo pasidžiaugti – reikia tik pabandyti.

Vis dėlto kartais ir prižiūrimame bulvių pasėlyje gali atsirasti įvairių ligų. Kad išsiaiškintume, kokia liga bulvės susirgo, reikia žinoti tam tikroms ligoms būdingus požymius. Taigi susipažinkime su vienomis pavojingiausiomis sėklinių bulvių ligomis.

Bulvių lapų susisukimo virusas (PLRV000)

Požymiai. Pirmieji bulvių lapų susisukimo požymiai pasimato ant viršūninių lapelių. Jie įgauna blyškiai gelsvą arba net rausvą atspalvį, jų pagrindas susisuka aukštyn, auga vertikalia kryptimi. Antriniai požymiai, kurie atsiranda pasėliuose pasodinus užkrėstus gumbus, kur kas ryškesni: viršūniniai lapai gelsvai išblyškę ir statūs, apatiniai – su nekrotiškais dryželiais pakraščiuose ir susisukę aukštyn. Jautresnių veislių augalai labai susmulkėja. Ligos požymiai gali skirtis, o tai lemia viruso kamienas ir bulvių veislė.

Palankios plisti sąlygos. Virusas nepersiduoda mechaniškai. Jį platina amarai. Pagrindiniai viruso platintojai – persikiniai ir kiti amarai. Lapų susisukimo virusas neplinta sėklomis arba žiedadulkėmis.

Bulvių Y virusas (PVY000)

Požymiai. Ant lapų dažniausiai būna mozaikiškas margumas arba nekrotiškas gyslų šlakuotumas. Ligos požymiai labai priklauso nuo ją sukėlusio viruso kamieno ir bulvių veislės.

 Palankios plisti sąlygos. Virusą platina amarai – dažniausiai persikiniai, pupiniai, bulviniai didieji, šunobeliniai, bulviniai. Virusas plinta ir kontaktiniu būdu per mechaninius pažeidimus.

Candidatus Liberibacter solanacearum (LIBEPS)

Požymiai. Bulvės, sergančios Candidatus Liberibacter solanacearum (sutrumpintai Ca. L. solanacearum) turi sutrumpėjusį tarpubamblį, padidėjusius bamblius, todėl augalai būna mažesni nei įprastai. Užsikrėtusiems augalams būdinga chlorozė, jų stiebai sukasi zigzagu, vystosi šoniniai pumpurai, formuojasi oriniai gumbai. Užsikrėtusių šia bakterija bulvių lapeliai rausvėja, gelsta ir sukasi į viršų link lapo gyslos, galiausiai paruduoja, o viršūnės atrodo kaip nudegusios. Jeigu bakterija plinta su vabzdžiais platintojais, ligos požymiai pasėlyje išryškėja po žydėjimo. Jei bakterija buvo bulvės gumbe, požymiai ant augalo gali pasirodyti ir iki žydėjimo.

Rizoktoniozė (baltoji kojelė, šašai) (RHIZSO)

Požymiai. Ši liga pažeidžia gumbus, daigus, žemutinę stiebo dalį, šaknis, stolonus, kartais – ir lapus. Rizoktonioze bulvių daigai užsikrečia dygdami. Pažeistų stiebų žemutinėje dalyje, kartais ir ant lapų, susiformuoja pilkšvai balta grybo veja. Dalis pažeistų stiebų žūsta. Likę stiebai būna silpni. Užkrėstų augalų viršutiniai lapai sukasi. Vegetacijos metu lapų pažastyse susidaro maži oriniai gumbai. Ligotas pasėlis – netolygus, dygstančios bulvės išsilanksto. Labai pažeisti bulvių kerai blogai vystosi, išaugina smulkius gumbus.

Ant pažeistų gumbų, dažniausiai prie akučių, susiformuoja plokšti, juodi, smulkūs (1–3 mm skersmens), prie lupenos prikibę skleročiai. Jie gali būti išsibarstę po visą gumbą arba susitelkę vienoje vietoje. Kartais jų būna labai daug, atrodo taip, tarsi prie lupenos būtų prikibę šašai. Susilieję ant gumbo, vietomis jie sudaro juodą kietą plutelę, kuri nenusiplauna vandeniu.

Palankios plisti sąlygos. Šia liga bulvės labiau užsikrečia rūgščiose, šlapiose, mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Daigai labiau pažeidžiami, kai dygimo metu būna vėsūs orai ir drėgna, dirvos temperatūra siekia +13–16 °C. Liga intensyviausiai vystosi, kai dirvos temperatūra yra apie +18 °C. Orui šylant, ligos vystymasis lėtėja. Nuo ligos labiau nukenčia lėtai augantys augalai.

Pavojingos bulvių ligos plinta ir didesniuose ūkiuose

Kenksmingais organizmais bulvės ar kiti bulvinių šeimos augalai gali būti užkrėsti ne tik mažuose, bet ir didesniuose ūkiuose, kurie prekiauja sėkla. Labai svarbu, kad pastebėję naujų ar neįprastų kenksmingų organizmų apie tai nedelsdami praneštumėte Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT)  regioniniam skyriui. Augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje (skyriuje) atliekami tyrimai, kuriais nustatoma, ar bulvėse yra ligas sukeliančių bakterijų, grybų, virusų ir nematodų.

Parengta pagal VAT