Užsitęsusį šaltą pavasarį vainikavusios stiprios šalnos ir iškritęs sniegas iš peties smogė žemdirbiams. Sodininkai ir uogų augintojai jau aprauda dideles netektis. Vartotojams teks ilgėliau palaukti ir ankstyvųjų daržovių. O grūdininkai susirūpinę, kad javų derlius daug kur gali būti ženkliai menkesnis. Sinoptikai pateikia gąsdinančias ilgalaikes prognozes, kad dabartinė šalnų banga gali būti dar nepaskutinė.

Nušalo trešnės ir vyšnios

Šiemet anksti pasidžiaugę gerai peržiemojusiais pasėliais ūkininkai jau ima būgštauti, kad šalčiai su kaupu bus atsigriebę gegužę. Iš tikrųjų šalnos tokiu metu – jokia naujiena. Tačiau šiųmetinis gegužės mėnuo dovanojo ir sniego, o naktinės šalnos buvo piktesnės ir užtruko ilgiau. Sinoptikai prognozavo, kad vietomis šalnos dirvos paviršiuje galėjo siekti iki 8 laipsnių.

„Tęsiasi žiema. Žmonėms dar reikia kailinių, o kaip apsaugoti augalus? Sodų neuždengsi ir nepašildysi. Neprisimenu, kad gegužės 10-ąją laukai būtų padengti sniego sluoksniu. Tvenkinys ryte buvo ledu apsitraukęs, termometras rodė 5 laipsnius šalčio. Graudu žiūrėti į žydinčias trešnes ir vyšnias“, – krimtosi Feliksas Šlėvė, vienas stambiausių uogų augintojų ir sodininkų Lietuvoje.

Feliksas Šlėvė

Radviliškio rajono ūkininkas neabejojo, kad derliaus nuostolių nebus išvengta. Bet kol kas nesiėmė prognozuoti jų masto. „Trešnių žiedlapiai jau ruduoja, vadinasi, jų jau nebus. Gali būti pažeisti ir dar nepražydę sodo augalų bei serbentynų krūmų pumpurai. Greičiausiai neatsilaikė ir žydėti pradėjusios braškės. Jos uždengtos agroplėvele, tačiau esant tokioms šalnoms tai jau nebegelbės. Žiedai bus pajuodę ir vaisių neduos“, – pirmąsias netektis vardijo F.Šlėvė.

Kliuvo uždengtoms braškėms

Šalnų nusiaubtą sodą jau aprauda ir Šiaulių rajono sodininkas bei braškių augintojas Dainius Serva. „Jau atsisveikinome su trešnėmis. Tų, kurios jau buvo pražydusios, nebus net sau paragauti. Visi sodai dar nežydi, tad gal smarkiai nenukentės. Priklausys, koks šaltis naktimis dar spustels ir kiek jis truks. Šiąnakt buvo 5 laipsniai“, – praėjusį trečiadienį apie pirmuosius nuostolius su širdgėla kalbėjo ūkininkas.

D.Serva gąsčiojo ir dėl braškių. Pražydusios braškės uždengtos agroplėvele, tačiau nuo didesnių šalnų ji neapsaugos. „Priklausys, kiek bus šalčio – 2, 5 ar dar daugiau laipsnių. Bėda ta, kad sinoptikai šalnas prognozuoja iki sekmadienio. Bijome, kad nuostoliai gali būti dideli“, –  jaudinosi sodininkas ir uogų augintojas.

Aštuoniolika metų ūkininkaujantis šiaulietis neprisiminė kito tokio nepalankaus pavasario, kaip šiųmetinis. „Yra buvę šalnų ir nemažų, bet šiemet dar ir sniegas užklupo, ir šalnos ilgai trunka. Apskritai visas pavasaris šaltas. Visada sakau, kad derliumi nėra ko džiaugtis, kol jo nelaikai rankose. Gamta bet kada gali pateikti staigmenų“, – kalbėjo D.Serva.

Obelys dar nežydi

Pasvalio rajono „ Naradavos“ bendrovės vadovas Aloyzas Grygalis vylėsi, kad didesnė bėda galbūt aplenks obelis, kurios dar nežydi. Tačiau trešnių ir vyšnių gali mažai belikti.

„Soduose žiema. Va ir dabar dienos metu nori snyguriuoti. Visą balandį augalai buvo susirietę, neaugo, net paukščiukai buvo pritilę“, – apie žemdirbiams nepalankų pavasarį kalbėjo sodininkystės ūkio vadovas.

Aloyzas Grygalis

Anot sodininko, šalnų padariniai aiškiau matysis, kai sodai baigs žydėti ir pradės megzti vaisius. Bet ir užmegzti vaisiai gali būti nevisaverčiai, deformuoti, tad šalnų pasekmės dar išlįs vėliau.

Sodininkui į atmintį įkrito metai, kai šalnos pražudė kone didžiąją sodų derliaus dalį. Jis mena ir tuos metus, kai tikras pavasaris prasidėjo birželį. „2005-ųjų pavasarį 7 laipsnių šalnos užklupo sodą per patį žydėjimą. Tąkart netekome daugiausia derliaus. Labai vėsus pavasaris buvo 1987 metais, tada sodai žydėti pradėjo gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Dėl pavėlavusios vegetacijos obuoliai buvo mažesni. Tiesa, tai metais šiluma atsigriebė rugsėjį ir spalį“, – prisiminė A.Grygalis.

Anot „Naradavos“ bendrovės vadovo, šiemet gero derliaus, matyt, nesitiki niekas: nei grūdininkai, nei daržininkai, nei sodininkai. „Kiek matau aplinkui neauga ir javai, vėluos daržovės. Jeigu paskui dar užkepins saulė, bus visai prastai“, – sakė A.Grygalis.

Daržovės vėluos

Šakių rajono daržininkas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sakė, kad vėsus pavasaris ir šalnos erzina ankstyvųjų daržovių ir bulvių augintojus. Nuostolius jau skaičiuoja daržovių daigų augintojai. Bus nušalusios ankstyvosios bulvės, o šalčiams atsparesnės daržovės nebus labai derlingos. Temperatūros svyravimas turės įtakos ir daržovių kokybei.

„Apskirtai daržovių sėja vėluoja dvi tris savaites, tad ir rinkoje lietuviškos daržovės pasirodys žymiai vėliau. Daug kas priklausys nuo tolesnių orų, o juos prognozuoti sudėtinga“, – teigė M.Laukaitis.

Sėja nesibaigė

Grūdininkai juokauja, kad jiems viskas gerai, tik sėją stabdo sniegas. „Mes dar nebaigiame sėjos, kai kur trukdo drėgmės perteklius, dabar darbus pristabdė šalnos ir sniegas“, – sakė ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus vadovas Sigutis Jundulas.

Anot Šilalės rajono ūkininko Algirdo Tarozos, žemaičiai negali lenktyniauti su suvalkiečiais, nes šie yra piečiau, jų žemės geresnės. „Žemaitijoje visada dviem savaitėmis vėluoja sėja ir sodai vėliau žydi. Mačiau, suvalkiečių žiemkenčiai labiau paaugę“, – pastebėjo LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas.

Ekologinio ūkio savininkas sakė, kad pats neskubėjo sėti į šaltą žemę, nes lėčiau dygstant sėkloms dirvą greičiau okupuoja piktžolės. Pernai viską spėjo pasėti iki gegužės 1 dienos, o šiemet darbai dar nebaigti.

Pavojus žydintiems rapsams

Po žiemos suvalkiečiai džiaugėsi, kad nereikės atsėti žiemkenčių, kaip teko pernai. Tačiau dabar sunerimo, kad nemažos gegužės šalnos daugiau ar mažiau atsilieps javų derlingumui. Ūkininkai džiaugėsi, kad žieminių rapsų laukuose sužydėjo tik pavieniai augalai. Jei būtų pražydę visi, augintojai jau aimanuotų.

Apskritai, anot S.Jundulo, išskirtinai vėsus pavasaris sujaukė žemdirbių planus ir darbus. „Balandžio pradžioje buvo šiltų dienų, tad kai kurie žemdirbiai suskubo sėti. Tačiau vėliau atšalo ir sėklos nedygo. Tos, kurios pateko į šlapią sunkią dirvą, galėjo ir sugęsti. Jeigu ir sudygs, nebus reikiamo tankumo“, – teigė Suvalkijos ūkininkas.

Nenaudingas gali būti ir ankstyvas gausus pasėlių tręšimas. Augalai greičiausia nepasisavino maistingųjų medžiagų. „Gamta nelepina, bet ir patys ūkininkai daro klaidas. Jie suskubo anksti tręšti žiemkenčius, nepagailėjo azotinių trąšų, bet augalai jų nesugebėjo įsisavinti“, – aiškino S.Jundulas.

Javų augintojai dabar sunerimę dėl pateikiamų ilgalaikių orų prognozių. Sinoptikai numato, kad antra gegužės pusė ir birželio pradžia gali būti sausa. Jeigu tokios prognozės pasitvirtins, šalnas iškentėję augalai patirs dar vieną smūgį.

„Jeigu vasarą toliau bus normali, išgyvensime. Po šalčio streso augalus galima įvairiomis priemonėmis atgaivinti. Jų dabar yra pakankamas pasirinkimas. Žinoma, tai didina gamybos savikainą“, – sakė ūkininkas.

Užuot padėję gali pakenkti

Giedrė Masliukovienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus augalininkystės specialistė

Seniai Lietuvoje bebuvo, kad tokiu metu taip ilgai užsitęstų temperatūros svyravimai. Šalnos būna gegužės mėnesį, bet tokie stiprūs temperatūros svyravimai ir dar sniegas šiam metui tikrai netipiški. Dėl to neramu, kad tokie orai gali daugiau ar mažiau paveikti derlių.

Aišku, augalai bus skirtingai nukentėję nuo šalnų. Šis poveikis priklausys nuo augalų išsivystymo, šalnos stiprumo ir trukmės, taip pat nuo vietovės, kurioje jie auga, drėgmės kiekio.

Kuo augalas mažesnis, tuo jam mažiau kenkia tokios stiprios šalnos. Jos pavojingiausios žydintiems augalams. Žydėjimo metu kritinė yra jau 1 ar 2 laipsnių minusinė temperatūra. Jeigu augalai tik pradeda vegetuoti, jie gali ištverti 6-8 laipsnius šalčio.

Mes neužfiksavime, kad Lietuvoje ištisai žydėtų žieminiai rapsai. Prieš šalnas buvo prasiskleidę tik pavieniai augalai. Gerai, kad daugumos rapsų žiedynus dar gaubė lapeliai. Kiek šaltis bus paveikęs žiedų užuomazgas, bus matyti po kokios savaitės. Galėjo nukentėti ir žieminiai kviečiai, kurie dabar krūmijasi, formuojasi būsimo derliaus užuomazgos. Gavę šalnų jie gali sukrauti menkesnį derlių. Neturėtų labiau nukentėti ankštinės kultūros. Jos tik pradeda vegetuoti, kai kurios yra vos išdygusios, tad tokie augalai galėtų ištverti didesnes šalnas.

Šalčio stresą patyrusius pasėlius galima atgaivinti pamaitinus mikroelementais. Tačiau svarbu nepaskubėti ir palaukti, kad augalai išeitų iš stresinės būsenos. Jeigu naktį dar šąla, o dieną temperatūra neįšyla iki 10 laipsnių, purkšti neverta, nes augalai negebės įsisavinti maisto medžiagų. Užuot padėję ūkininkai gali tik pakenkti pasėliams.

Tvyro nerimas

Audrius Sasnauskas, Sodininkystės ir daržininkystės instituto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo, direktorius

Šalnos dar nesibaigė. Jeigu, kaip prognozuojama, jos paspaus iki 8 laipsnių, augalai neatlaikys ir  nepadės jokios priemonės. Kol kas Vidurio Lietuvoje buvo iki 2–3 laipsnių šalčio, šiauriau labiau šalo. Obelys kol kas nežydi, tad jos dar laikosi. Kaulavaisiai jau apšaldyti, tik dar nežinia, koks bus jų pažeidimų mastas. Bet jau dabar aišku, kad derlius bus mažesnis. Labai prastai agrastams ir serbentynams, nes šie uogynai žydi. Šiemet tikrai išskirtinis pavasaris, nes be šalnų dar turime ir sniego. Nežinome, kaip augalus paveiks sniego danga.

Bėda ta, kad tokiu metu temperatūrai nukritus žemiau 5 laipsnių, pažeidžiami ūgliai. Tada  atsiranda dar daugiau problemų. Maža to, visus gąsdina prognozės, numatančios šalnas birželio mėnesį. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje buvo užfiksuotos birželio šalnos.

Nerimo apimti kone visos Europos ūkininkai, sodininkai. Šveicarai, prancūzai ypač bėdoja dėl prarasto vynuogių derliaus.