Sraigių auginimas – vis dar Lietuvoje besiplečiantis netradicinis kaimo verslas, tik jau mažai kuris iš augintojų gali tvirtinti, kad investicijos atsiperka per dvejus metus.

Plečia sraigyną

Šiemetėje akcijoje „Atviros dienos kaime“ dalyvavo 66 Lietuvos ūkiai ir sodybos, kurie gegužės 10–12 dienomis atvėrė vartus lankytojams. Tarp tokių ūkių buvo ir Pavuolio kaime (Kaišiadorių r.) beveik aštuonerius metus sraiges auginantys ūkininkai Daiva ir Ernestas Vaičiai. Jų ūkyje žmonės galėjo pajusti Prancūzijos dvelksmą: susipažinti su sraigių auginimo ypatumais, pasivaišinti židinyje keptomis sraigėmis. Viską paruošė patys šeimininkai.

Pasak E.Vaičiaus, sraigių augintojai sezoną pradeda sausio–vasario mėnesiais. Iš pradžių sraigės gyvena perykloje-inkubatoriuje. Vėliau jaunikliai perkeliami į šiltnamius. E.Vaičius pasakojo, kad pavasario orų išbandymai jų auginamoms sraigėms kol kas nepakenkė. Nepalankiausi sausi pavasario orai vynuoginių sraigių rinkėjams. Vaičių sraigyne įrengta automatizuota laistymo sistema, tačiau jeigu vasaros naktys būna vėsios, tada ir pramoniniu būdu auginamoms sraigėms nepatinka augti laukuose įrengtuose voljeruose-stovyklose.

Vaičių ūkyje šiemet numatyta praplėsti sraigių augyklas laukuose. Ūkio plėtros planuose – kitais metais padvigubinti ūkio apimtis. Iki šiol Kaišiadorių rajone esančiame ūkyje per metus būdavo išauginama apie 6 tonas sraigių, o nuo kitų metų norima jų kiekį padidinti iki 12 tonų. Šeimininkai tam ruošėsi ne vienus metus. Pasak jų, inkubatoriaus pajėgumai leidžia tai padaryti.

Pasak E.Vaičiaus, sraigių augintojai sezoną pradeda sausio–vasario mėnesiais.

Pačių įdirbis

Išplėtus asortimentą, jau atsirado ir nuolatinių pirkėjų. Dabar jiems siūloma ne tik pačių išaugintų sraigių, iš kurių populiariausios yra burgundiškai paruoštos sraigės su sviestu, bet ir ūkyje pagamintų sraigių produktų konservų. Visa tai parduodama Lietuvos rinkoje.

Ūkio šeimininkės D.Vaičiuvienės teigimu, vis daugiau žmonių susidomi sraigių produktais. Jie taip pagaminami, kad prieš ragaujant belieka pasišildyti orkaitėje arba ant žarijų gamtoje. „Turime įvairaus amžiaus klientų. Visi, kurie apsilankę pas mus paragauja sraigių, iškeliauja patenkinti“, – tikino ji.

Sraigių ūkis „Aspersa“ turi tik vieną rūpestį – norėjo pretenduoti į Europos Sąjungos fondų paramą ir atnaujinti ūkio bazę, bet, deja, jos negavo. Gauti paramą kaip smulkusis ūkis jie negali, nes, anot Daivos, yra per daug turtingi, o pretenduoti į paramą kaip ūkininkai irgi negali, nes sraigės priskirtos ne ūkiniams gyvūnams, o vėžiagyviams.

„Norime nusipirkti mažą traktoriuką. Jis mums reikalingas ūkyje. Reikėtų antro šiltnamio, bet viską turime planuoti vien savomis lėšomis, nes negauname ES paramos. Laistymo sistemą jau įsirengėme patys“, – iškylančius rūpesčius vardijo sraigių augintoja, neslėpdama dėl to šiokio tokio apmaudo. Mat ūkyje dirba dviese, kai reikia, pagelbėja tėvai.Vaičiai aktyvūs mugių dalyviai, savo ūkyje atvykstantiems lankytojams rengia edukacines ekskursijas.

Eksportuoja į Vakarus

Aukštelkų kaime (Radviliškio r.) beveik šešerius metus savame ūkyje sraiges auginantis Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonas, dabar ūkininkas Aivaras Pliatkus tvirtino įžvelgiąs sraigių verslo perspektyvą. Mat vyras surado rinką – išaugintas gyvas sraiges parduoda užsienyje, o Lietuvoje – labai mažą kiekį. Suradus nišą, jam nekyla problemų dėl produkcijos realizavimo. Iš Aivaro ūkio sraigės iškeliauja į Italiją, Prancūziją, kitas sraigių paklausą turinčias šalis.

Anot pašnekovo, dar per anksti kalbėti, koks sraigininkams bus šiemetis sezonas. Vėsios dienos ir šaltos naktys privertė A.Pliatkų sraiges auginti šiltnamiuose. „Šiltnamiuose joms lengviau atlaikyti pavasarinius išbandymus“, – aiškino A.Pliatkus.

Pasak jo, jeigu būtų Lietuvoje šilčiau, šiltnamių neprireiktų, kartu būtų mažiau papildomų verslo išlaidų. Deja, kol kas lietuviški pavasariai nenuspėjami, taigi be šiltnamių neįmanoma apsieiti. „Štai Lenkijos pietuose šiltnamių sraigėms jau nebereikia“, – lygino sraigininkas. Lietuviškas klimatas palankus šiems gyviams auginti, tačiau reikalauja daugiau išlaidų nei kituose, pavyzdžiui, pietiniuose Europos regionuose.

Per šešerius metus Aivaras dar nenusivylė sraigėmis. Tačiau vyras negyvena tik iš sraigių, turi papildomą verslą. Sraigių auginimo jis nevadina ir savo laisvalaikio pomėgiu, nes ketina sraigyną plėsti.

Kasmet šiame ūkyje išaugintos produkcijos kiekis skiriasi. Didžiausią įtaką jam turi oro sąlygos. Pernai buvo labai karšta, todėl dalis sraigių neišgyveno. Pasak augintojo, sraigės auga ant žemės, todėl 30 laipsnių karštis joms netinka.

A.Pliatkui taip pat nepavyko pasinaudoti ES parama kuriant savo ūkį. Jis pamena, kad norėjo startuoti kaip jaunasis ūkininkas. „Reikėjo įrodinėti, kad sraigė – ne žuvis. Nuėjau vargo kelius ir dar po to nesurinkau reikiamo balų skaičiaus. O vėliau jau pagal metus buvau nebe jaunasis ūkininkas“, – teigė jis.

Daugiau pretenduoti į ES paramą kaip sraigių augintojas Aivaras nesiryžo, bet neatmeta galimybės bandyti laimę ateityje. Ūkininkas domisi ES paramos reikalavimais, jam norisi, kad būtų palankus siūlomos paramos intensyvumas.

Ūkio šeimininkės D.Vaičiuvienės teigimu, vis daugiau žmonių susidomi sraigių produktais.

Liko tik prisiminimai

Dalis sraigių ūkių Lietuvoje likvidavo veiklą, nes ši jiems nebuvo pelninga. Lietuvos sraigių augintojų asociaciją įkūręs ir sraigių augintojų gretas suvienijęs Tomas Jacinkevičius pripažino, kad asociacija panaikinta, jokios veiklos nevykdo, o jis sraigių nebeaugina nuo 2012 metų. Pagrindinė priežastis – tai jam nedavė pelno, be to, būdavo labai sunku užaugintas sraiges realizuoti.

„Tik vienas kitas surado, kur realizuoti sraiges“, – apie dabartinius sraigių ūkius atsiliepė ir pridūrė, kad dauguma buvusių asociacijos narių jau atsisakė sraigininkystės.

Sraigių auginimu 2008 metais susidomėjęs ir jas pats kurį laiką auginęs ir kitus konsultavęs, kaip tai daryti, Mindaugas Giniotis iš Baisiogalos (Radviliškio r.) „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jau apie trejus metus sraigių nebeauginantis, tačiau su jomis galutinai dar neatsisveikinęs. Dabar M.Giniotis užsiima kitu verslu – superka sraiges iš kitų augintojų ir ieško, kur jas realizuoti. Kodėl pats nebeaugina? Anot M.Giniočio, paprasčiausiai dėl laiko stokos šio verslo atsisakė, nes ūkyje su jomis tikrai darbo pakakę.

Galimybių gauti ES paramą yra

Milda Jusienė, Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyr. specialistė

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje yra numatyta galimybė pasinaudoti ES parama sraigių augintojams. Parama teikiama pagal šias priemonių veiklos sritis:

1. Priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pagal veiklos sritį parama teikiama žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 000 Eur. Pareiškėjas žemės ūkio veiklą iki paramos paraiškos pateikimo turi vykdyti ne trumpiau kaip 12 mėnesių ir pajamos iš šios veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Paramos dydis projektui 2019 m. yra ne daugiau kaip 50 tūkst. Eur.
2. Priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Paramos gali kreiptis tik fiziniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą ir iki paramos paraiškos pateikimo bent paskutiniais metais deklaravę pasėlius ir (arba) registravę ūkinius gyvūnus. Pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 7 999 Eur. Parama skiriama verslo planui įgyvendinti ir mokama išmokos forma. Didžiausia išmokos suma – 15 000 Eur.

3. Priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Galimi pareiškėjai yra ūkininkai (fiziniai asmenys savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį); ne vyresni kaip 40 m. amžiaus (paraiškos pateikimo metu dar nesuėję 41 m.); turi pakankamai įgūdžių ir kompetencijos; pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip jų valdytojas.

Pareiškėjo valdos ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, potencialas turi būti didesnis kaip 8 000 Eur, bet ne didesnis kaip 70 000 Eur. Parama teikiama verslo planui įgyvendinti išmokos forma. Didžiausia išmokos suma – 40 000 Eur.

Atkreipiame dėmesį, kad parama pagal nurodytas veiklos sritis suteikiama tik tuo atveju, jei pareiškėjas atitinka visas atitinkamos veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus gauti paramą.