Rugpjūtį darbymetis prasidėjo ir išretėjusiuose Lietuvos sraigių ūkiuose. Viena atkakliausių Trakiškio kaimo (Panevėžio r.) sraigių augintoja Janina Krikštaponienė šių metų nepeikia. Nors ir teko augintinėms sušerti apie 2 tonas sausų kombinuotųjų pašarų, bet sraigių prisiaugino tiek, kad jų surinkimo bei paruošimo sezonas ūkyje užtruks ne vieną mėnesį.  

Gamtos stichija nekliudė  

Sraigių surinkimo sezoną pradėjęs J.Krikštaponienės ūkis pastebi, kad praūžusios liūtys sraigėms nepakenkė. Šeimininkai lengviau gali atsikvėpti, nes galėjo nutikti visko. „Pas mus nieko baisaus nenutiko, tik labai smarkiai lijo, bet, ačiū Dievui, nekrito pusės kumščio dydžio ledai“, – kalbėjo sraigių augintoja.

Jeigu stichija būtų nepagailėjusi ledų, tai kas žino, gal ir sraigių rinkti jau nebūtų reikėję. Anot ūkininkės verslininkės, jų ūkyje dabar užaugusių sraigių yra labai daug. Labiausiai tuo įsitikina, kai lyja – tuomet jų gausiai išlenda iš po lentelių. „Tai būtų garantuotai tik košė ten buvusi“, – svarstė ūkio šeimininkė galimas pasekmes, jeigu škvalas su ledais būtų užėjęs ir ant jų ūkio.

Trakiškio kaime įsikūrusi Janinos šeimos sodyba pritaikyta lankytojams, ūkis organizuoja atvirų durų dienas, rengia ekskursijas, degustacijas, tad nemažai pastatų, pritaikytų erdvių svečiams. Janina turi dar ir kitą silpnybę – kasmet aplinkai papuošti sukuria mielų puošybos elementų. „Audra praslinko pro Panevėžio miestą. Mes kaip tik tuo metu buvome Panevėžyje. Kur neišsigąsi, tokie didžiuliai ledai krito. Paskambinau į mūsų parduotuvę ir paklausiau, kaip pas mus kaime? Pasakė, kad tik vėjas galingas ir tik lyja. Mes esame labai netoli miesto, bet ir ne visame Panevėžyje ledai krito. Kitur sudaužė šiltnamius ir daugiau žalos pridarė. O pas mus kaime – nieko“, – pasakojo Janina.

Dėl dydžio nėra problemų

Verslas šiemet, anot J.Krikštaponienės, jiems neblogai sekasi – nuo rugpjūčio antrosios savaitės pamažu pradėjo naujojo derliaus sraigių rinkimo sezoną. Nemažai yra jau pakankamai užaugusių, todėl nieko nelaukia, nes prieš akis dar daug darbų. Aukštaitijos krašto ūkininkė tvirtai apsisprendusi išaugintų sraigių niekam neparduoti, – viską, ką surinks, naudos kaip žaliavą perdirbimui. 

„Planuojame veiklą, kaip ir pernai. Šiemet sraigės auga labai neblogai. Ankstesniais metais pastebėdavome, kad kažkiek jų išgaišdavo – sudžiūdavo, būdavo rasdavome jų ant tvorų, o šiemet, man atrodo, kad beveik visos gyvena. Kai paleidau daugiau kaip 200 tūkstančių sraigių, taip jos ir auga. Turėjau priauginimui šiek tiek mažesnių iš ankstesnių metų, tai ir tos augumu vejasi. Labai nedaug buvo mažų, labai gražiai pernai visos išaugo“, – to paties tikėdamasi apie šiųmečius lūkesčius pasakojo sraigių augintoja.

Ūkininkė neneigė, kad šiemet truputėlį koją kišo gamta – sausra ir šiluma stabdė augimą. Tad kai kurios sraigės gali subręsti kiek mažesnės, bet tai neturės didelės įtakos verslui. Mat pirmosios, kurias renka šį mėnesį, J.Krikštaponienės teigimu, yra nemenkos ir labai gražios.

„Vis tiek mes patys jas perdirbame. Tai jų dydis mums nėra labai svarbus. Mes vis tiek ir troškinius su sraigėmis troškiname, ir spurgas su sraigių mėsa ruošiame, taip pat maišome sraigių mėsą su pievagrybiais, todėl mums reikės ir mažesnių gabaliukų“, – panaudojimą planavo J.Krikštaponienė.

Nors visos sraigės išsirita vos ne per vieną dieną, o šiemet ritimasis buvo ypač sklandus, jų bet kasmet užauga ir didesnių, ir mažesnių.

Šėrimo racionas įvairus 

Ūkininkė rami – maisto šiemet sraigėms nepritrūko, nes patys šeimininkai tuo pasirūpino. Pas Janiną ūkio aptvaruose, vadinamose sraigių vasaros stovyklose, žolės beveik jau nėra. Tam, kad sraigės gerai augtų, jas šeria sausais pašarais. Šiemet jų sušėrė jau 2 tonas. Nors mažutės, bet reikia solidžių kiekių pašarų. Reikia visko – iš daržų sraigėms keliauja perraugusios supjaustytos daržovės, iš sodo – pjaustyti obuoliai, iš laukų – suskinti susmulkinti krienų lapai. „Viską dabar mes joms atiduodame, kas tik tinka joms šerti, keliauja jų virtuvei“, – kalbėjo Janina.

Kai prasideda derliaus rinkimo metas, pradžioje porą savaičių renka nedidelius jų kiekius, o vėliau prasideda didysis darbymetis. Rugsėjo ir lapkričio mėnesiais darbų netrūks. Šis laikotarpis bus labai darbingas, nes sraigės rūšiuojamos, įvertinamos ir atrenkamos pagal panaudojimą. Motininę bandą neš migdymui. Kitos keliaus perdirbimui – iš jų pasiruoš mėsą. Ūkininkė sakė, kad labai svarbu, jog neužkluptų ankstyvosios rudens šalnos, nes tada turės dar labiau skubėti, dar sparčiau dirbti.

Kol šilta, nemažėja ir į ūkį atvykstančiųjų srautai, ypač daug lankytojų sulaukia savaitgaliais. Šeimininkei smagu, kad lankytojai mėgsta jos šeimos ūkį. Sako, kad vis dar atvažiuoja daugiausia žemaičiai. Užsisako ekskursijas, domisi sraigių gyvenimu. Sraigių augintojų Lietuvoje nedaug belikę, o atveriančių duris – vienetai. Unikalus ūkis Trakiškyje išsiskiria tuo, kad jame triūsia patys šeimininkai – patys sraiges augina, patys perdirba jas iki galutinio produkto. Iš savo patirties, praktikos gali labai daug papasakoti žmonėms. „Galiu nebijodama sakyti, kad apie sraigių auginimą jau nemažai žinau“, – patikino Janina.

Jos šeima ūkyje dirba ne vien tik iš entuziazmo, čia kartu ir jų verslas, tačiau būta nelengvų periodų. „Iš pradžių labai daug investavome į ūkį, o iš ūkio dar negavome jokios grąžos. Ne vienus metus iš šios veiklos sulaukdavome vien tik nuostolių. Bet kai nemetėme, dabar, kada jau einame iki galo – turime perdirbimo cechelį, rengiame ekskursijas, dabar po truputėlį pinigėliai pradeda sugrįžti. Manau, kad kada nors sugrįš. Šiek tiek, aišku, jau prisideda ir prie pragyvenimo“, – kalbėjo sraigių augintoja.

Pirmenybę teikia kokybei  

Dešimtmetį sraiges auginantys Čepuliškių viensėdžio (Zarasų r., Imbrado sen.) ūkininkai Donatas ir Julija Adomavičiai sako, kad pagrindinis jų sraigių ūkio tikslas – kokybė, kuri garantuoja sėkmę ir pelną.

Apie sraigių auginimą Adomavičiai pradėjo mąstyti 2012 metų rudenį. Tam turėjo geras sąlygas – sraigių ūkį įkūrė greta tėvų gėlininkystės ūkio. Sraigynui labai pasitarnavo nuolat šildomas sandėlis bei šiltnamis, nemažas žemės plotas lauko aptvarams įsirengti bei turimas vandens gręžinys. Jauna šeima įsileido auginti afrikines Helix Aspersa Maxima sraiges. Pradžioje jiems teko daug mokytis iš kitų augintojų, sunkiai ir kruopščiai dirbti, kol visko išmoko. Pripažįsta, kad jų sėkmės paslaptis yra tai, kad jie netaupė ten, kur negalima taupyti.

„Mes tebeauginame sraiges. Mūsų ūkyje jos išlieka“, – VL sakė ūkio šeimininkas D.Adomavičius.

Šių metų liepos 1 dienos Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje sraiges augino 6 ūkininkai, kurie deklaravo jų laikantys 0,61 mln. vnt., taip pat 10 laikytojų deklaravo laikantys sraigių bandas, kurios užima 3,42 ha.

Prieš metus buvo 12 sraigių laikytojų, kurie deklaravo auginantys 2,879 mln. vnt. sraigių, ir 11 laikytojų deklaravo jas auginantys 10,9 ha plotuose. 2018 metais tuo pačiu metu – liepos 1 dieną – 25 augintojai augino 9,535 mln. vnt. sraigių, 9 augintojai jas augino 4,19 ha plotuose.