Prieš daugiau kaip pusę amžiaus į Lietuvą atvežti Sosnovskio barščiai taip įsigalėjo, kad kova su jais jau trunka ne vieną dešimtmetį, tačiau šio invazinio augalo vis niekaip nepavyksta išnaikinti. Jei iš dirbamų laukų jį dar pavyko šiaip ne taip iškrapštyti, tai iš pakelių, pagriovių ir kitų nedirbamų žemės plotų – sekasi sunkiai.

Naikina 70 ha

Marijampolės savivaldybės administracija su viena privačia bendrove pasirašė Sosnovskio barščio naikinimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje paslaugų teikimo sutartį. Sosnovskio barštis naikinamas visuose Marijampolės savivaldybės seniūnijose esančiuose valstybiniuose ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Sosnovskio barščių augimvietės Marijampolės savivaldybės teritorijoje naikinamos jau ne vienus metus iš eilės, nes invaziniai augalai – „kietas riešutėlis“.

„Šiemet vėl pasamdyta įmonė, kuri visus Sosnovskio barščiais užvešėjusius plotus purškė cheminėmis šį augalą naikinančiomis medžiagomis. Kur negalėjo purkšti, ten invazinius augalus pjovė. Igliaukos seniūnijoje jų palyginus nedaug – tiktai iki 0,5 ha, bet Šunskų seniūnijoje Sosnovskio barščiais užėję plotai viršija 30 ha“, – pasakojo šiuo metu abiem šioms seniūnijoms vadovaujantis seniūnas Saulius Burbulis.

„Lyderiauja“ didžiausius Sosnovkio barščių plotus turinti Marijampolės seniūnija, kurios teritorijoje pavojingais invaziniais augalais užžėlusi teritorija maždaug 5 ha didesnė negu Šunskų seniūnijoje. Apytiksliais skaičiavimais, Šunskų seniūnijoje priskaičiuojama apie 32 ha, o Marijampolės seniūnijoje – beveik 37 ha įvairiose vietose išsimėčiusių Sosnovskio barščių augimviečių.

Su Sosnovskio barščiais kovojančių abiejų seniūnijų rūpesčiai apimtimis – beveik panašūs. Anot S.Burbulio, šiose trijose seniūnijose augantys invaziniai augalai ir sudaro didžiausią Sosnovskio barščio populiacijos arealą.

„Daugiausia rūpesčių kelia Sosnovskio barščiai, augantys prie melioracijos kanalų. Ten jų daug. Įsitvirtinę nenaudojamuose žemės plotuose, jų labai daug pamiškėse ir net miškuose. Nežinome, ar miškininkai juos naikina, nors deklaruoja, kad naikina. Tačiau tenka susidurti, kad pamiškėse ir miškuose Sosnovskio augalai veši“, – pastebėjo S.Burbulis.

Pačių ūkininkų rūpestis

Marijampolės savivaldybėje, kaip, ko gero, ir visoje Lietuvoje, galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja visus žemės savininkus, nuomininkus ar valdytojus nuolatos naikinti Sosnovskio barščius, kad jie sparčiai neplistų ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei gamtinei aplinkai.

Kai kurių ūkininkų valdose seniūnai mato per mažai pačių žemdirbių atsakomybės. Pravažiuodamas pro laukus seniūnas mato, kad ten, kur intensyviai dirbama žemė, kaip ir viskas tvarkoje, bet jeigu dirbamoje žemėje yra elektros stulpas, tai aplink jį želia Sosnovskio barščiai. Tai neleidžia stabdyti jų plitimo – Sosnovskio barščių subrendusios sėklos išsiberia, jeigu atsiduria pievoje, jos sudygsta, iš jų išauga jauni invaziniai augalai ir taip plinta toliau.

S.Jundulas: „Dabartiniu pasėlių ir naudmenų deklaravimo laikotarpiu kaip tik populiaru, kad būtų kuo daugiau apleistų pievų. Vieną kartą per metus nušienauji iki spalio 1 d., ir labai gerai. To užtenka, dar ir išmokų gauni. Siekiame natūralumo, norime gamtinio arealo, tai natūralų procesą ir turime.“

Šiemet ūkininkai invazinius augalus turi naikinti savo lėšomis, nes anksčiau taikytos programos, kuriose buvo numatytas mechanizmas kompensuoti patirtas išlaidas, jau pasibaigusios.

„Imtis priemonių prieš Sosnovskio barščius ūkininkus ragina seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai. Žemės savininkai, ūkininkai turi tvarkytis savo lėšomis – kiekvienas prisižiūri savo žemę. Kaip savivaldybės administracija jai priklausančius plotus prižiūri – iš savo lėšų už viską moka, taip ir ūkininkai turi iš savo, ir gyventojai, jeigu į sklypus įeina kanalai“, – aiškino S.Burbulis.

Jis atkreipė dėmesį, jog prie melioracijos griovių negalima naikinti purškiant chemines medžiagas, ten gali būti taikomi tik du naikinimo būdai – reikia arba pjauti, arba iškasti. Anot seniūno, pats efektyviausias būdas yra purškimas, pjovimas – ilgiau trunkantis procesas. „Prie melioracijos griovių, pakrantėse prie upeliukų 1 m atstumu nuo vandens negalima purkšti, tai tas vietas reikia išpjauti arba iškasti“, – priminė reikalavimus S.Burbulis.

Neleidžia krauti žiedų

Pats palankiausias laikas imtis kovos darbų su Sosnovskio barščiais, anot seniūno, buvo gegužės mėnuo. Tuo metu jie išlenda iš žemės ir pradeda krauti žiedus. Iki žiedų, kol jie jauni, efektyviausiai veikia cheminės medžiagos, jos neleidžia sunokinti žiedų bei paplisti.

Kasmet naikinant, Marijampolės savivaldybės seniūnijose Sosnovskio barščių augimviečių plotus pavyko sumažinti. Per porą pastarųjų metų, nors tai nedidelis laiko tarpas, rezultatai pasimatė. Ten, kur buvo jų dideli plotai, dabar stipriai apmažėjo. Anot seniūno, negalėtų pasakyti tiksliai, kiek hektarų augimviečių jau sumažėjo: vienose vietose jau buvo kaip ir išnykę, kitose vėl atsirado, bet kitur – jau nesirodo, tik neaišku, ar ilgai taip bus.

„Sosnovskio barščiai tokie ištvermingi ir gajūs, kad jų sėklos žemėje gali išbūti gyvybingos iki 15 metų. Todėl tas vietas, kur vešėjo Sosnovskio barščiai, dar ir toliau prižiūrime, jeigu atsiranda – vėl naikiname“, – apie kovą su išplitusiu invaziniu augalu pasakojo Igliaukos bei Šunskų seniūnas.

Žiūrint į ateitį, jo nuomone, derlingoje Suvalkijoje Sosnovskio barščiais atsikratyti įmanoma, jeigu visi drauge sąžiningai dirbtų, visi kartu naikintų, nes sumažinus jo populiaciją, kai tampa kontroliuojamas, kuo toliau, tuo mažiau jo žmonės mato.

Svarbu pinigus panaudoti tikslingai

Obelinės kaime (Šunskų sen.) Gediminas ir Vilija Flėderiai puoselėja mišrų šeimos ūkį. Jiems talkina trys sūnūs – Leonardas, Linas ir Gediminas. „Ten, kur mes gyvename ir ūkininkaujame, mūsų žemėse tokių dalykų kaip Sosnovskio barščiai tikrai nėra“, – apie tai, kad invazinių augalų neįsileido, pakalbintas VL pasakojo sūnus Linas Flėderis, neneigęs, kad Sosnovskio barščiai plačiai augo prie kelių, vedančių į Marijampolę, prie „Via Baltica“ automagistralės, bet ir ten jau juos išnaikino. Dabar svarbiausia jų neįsileisti.

Ūkininkas Linas neatmetė tikimybės, jog Sosnovskio barščio sėklų vėjas ar gyvūnai gali atnešti bet kur. „Mes visai kitoje miško pusėje, tai nebent paukščiai prineštų. Bet mūsų krašte – nei Obelinėje, nei Tursučiuose – dar nesu matęs šių nuodingų augalų augimviečių“, – pasakojo Linas. Jam teko girdėti gerą pavyzdį – Grybinės kaimo ūkininkas pavertė dirbama žeme prie „Via Baltica“ kelio nemenką plotą, kur anksčiau vešėjo Sosnovskio barščiai. Darbštus ūkininkas ne vienus metus naikino invazinius augalus, neleido jiems augti, ir dabar tuose plotuose augina javus.

Šunskų krašto ūkininkas Jonas Matulaitis teigė, kad Sosnovskio barščiai – dar sovietinių laikų palikimas. Niekas nekreipė dėmesio, kad jie auga. Jų buvo itin gausiai užsilikę Mokolų kaimo prieigose ir prie „Via Baltica“ kelio, prie senų fermų. „Visi ūkininkai, kurie pradėjo dirbti laukus, juose šiuos augalus išnaikino. Ir jie jau nėra problema ūkiuose. Mūsų apylinkėse aš tikrai niekur jų nematau – ši problema jau neegzistuoja“, – aiškino pernai „Metų ūkio“ konkurse Marijampolėje trečią vietą laimėjęs ūkininkas.

J.Matulaitis VL teigė, kad tai buvo iš sovietinių laikų paveldėta problema, kurios anksčiau niekas nesureikšmindavo, nors tai buvo invaziniai ir tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai pavojingi augalai, kurių buvo priaugusios pilnos pakelės.

„Negali žinoti, ar koks vaikas nesusigalvos čiuptelėti už tokio augalo žiedo, lapų. Gali stipriai apdeginti. Manau, jau atėjo supratimas apie šiuos augalus“, – palankiai vertindamas valdžios nusiteikimą išnaikinti Sosnovskio barščius, mintimis dalijosi šunskietis ūkininkas.

Jo pastebėjimu, jei jau šių augalų naikinimui yra leidžiami visų mokesčių mokėtojų pinigai, tai pageidautina, kad lėšos būtų naudojamos sąžiningai pagal paskirtį, o pats Sosnovskio barščių naikinimas būtų išties efektyvus.

Reikalaus ir laiko, ir lėšų

Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Inesos Mažėtienės, ūkininkai nuolat dirba žemę ir susitvarko, jei kur Sosnovskio barščių vis išdygsta. Savivaldybės administracijos lėšomis invaziniai augalai intensyviai naikinami ne ūkininkų žemėje.

„Negaliu tiksliai pasakyti, bet tikrai dar gana ilgai turėsime kovoti su invaziniais augalais, augančiais valstybinėje žemėje, nes jų sėklos labai gyvybingos. Vienais metais atrodo, kad ten šių augalų jau nėra, bet po kelerių metų vėl išlenda. Tai nėra 2–3 metų darbas, čia yra ilgas procesas, reikalaujantis nemažai ir pinigų“, – aiškino vyriausioji specialistė.

Jos pastebėjimu, pernai Sosnovskio barščių naikinimo darbai samdytai įmonei sekėsi geriau, bet ir šiemetis pavasaris buvo labai šaltas, permainingas. Kai dirba kvalifikuoti specialistai, neleidžia barščiams išleisti žiedynų, subrandinti sėklų, tuomet barščiai pasiduoda. Tik labai sudėtinga peržvelgti kiekvieną griovį, pamiškių pakraščius, kur jie auga, o jų sėklos greitai pasklinda ir per vandenį.

„Kol kas plotų mažėjimo tendencijų nejaučiame, palyginus su praėjusių metų spaliu, darbų apimtys didėjo, nes apsiėmėme ir griovius tvarkyti, juose naikinti Sosnovskio barščius“, – aiškino I.Mažėtienė.

Pažvelgti kitu kampu

Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Žemės ūkio rūmų atstovo Marijampolės krašte Sigučio Jundulo nuomone, vis yra apleistų kampelių, kemsynų, sąžalynų, krūmynų, kuriuose auga Sosnosvkio barščiai. Jei žemė dirbama intensyviai, ten jų nebūna. Šie invaziniai augalai bijo žemės dirbimo, jos paviršiaus judinimo.

„Dabartiniu pasėlių ir naudmenų deklaravimo laikotarpiu kaip tik populiaru, kad būtų kuo daugiau apleistų pievų. Vieną kartą per metus nušienauji iki spalio 1 d., ir labai gerai. To užtenka, dar ir išmokų gauni. Siekiame natūralumo, norime gamtinio arealo, tai natūralų procesą ir turime“, – kiek ironizuodamas dėstė S.Jundulas, tikindamas, jog Sosnovskio barščių daugiausia yra priaugę savivaldybės administracijos prižiūrimuose valstybinės žemės plotuose.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet Liudvinavo seniūnijos laukus yra užpuolusios laukinės aguonos – raudonuoja ištisi laukai netoliese Buktos ir kitų kaimų. „Aguonų laukai žydi pas ūkininkus, kurie mažiau prisižiūri – vienas perdavė žemę saulės elektrinėms, tai kol jas pastatys, gali visko, ne tik aguonų priželti. Čia dar viena problema – kai išnuomoja žemę ilgam laikotarpiui ir nuomininkai nieko nedaro. Tad stiebiasi piktžolės. Bet jų veisimas negali tęstis. Tiesa, aguonos atrodo gražiai, ne tiek kenksmingos, kaip Sosnovskio barščiai, be to, jos pakankamai greitai pasiduoda naikinimui“, – dėstė S.Jundulas.

Invaziniai augalai daro tik žalą

Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos gamtinė augmenija yra unikali ir būtina ekosistemų stabilumui bei gyvūnijos įvairovei palaikyti. Tačiau ši įvairovė dažnai gali būti sutrikdoma išplitus invaziniams augalams, kurie atvežami iš kitų šalių kaip dekoratyviniai augalai, arba patenka su žemės ūkio kultūromis – grūdais, sėklomis, pašarais ir kt.

Sosnovskio barščiai paplitę visoje Lietuvoje, gausiausiai aptinkami Rytų ir Pietų Lietuvoje. Tai atvirų vietų augalai, auga dirvonuose, pievose, pamiškėse, krūmynuose, prie vandens telkinių. Jų sąžalynų galima pamatyti ir urbanizuotose teritorijose. Šie invaziniai augalai ne tik greitai plinta užimdami vietinių augalų vietą, bet ir yra itin pavojingi žmonėms. Visos augalų dalys kaupia furanokumariną – medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalų, juos skinant ar šienaujant, gali sukelti I–III laipsnio odos nudegimus.

2016 m. Sosnovskio barščiai paskelbti invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įrašyti į susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o visos valstybės narės įpareigotos valdyti jų plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti.

Invazinių augalų plitimui mažinti naudojamos įvairios priemonės: mechaninis šalinimas, cheminės medžiagos, augalų iškasimas ar nupjovimas palankiausiu metu (kai augalas nespėja subrandinti sėklų). Kartais išnaikinti visų tam tikros rūšies individų neįmanoma, todėl vietoje naikinimo imamasi kontroliuoti jų populiacijas, kad invaziniai augalai padarytų kiek įmanoma mažiau žalos.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1 500 eurų bauda.