Nors sojos pupelės itin vertingos baltymais, sojų plotai Lietuvoje nėra itin ženklūs. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija apgailestauja, kad soja likusi podukros vietoje – ji nėra priskirta nei prie baltymingų, nei prie ankštinių augalų. „Kaip paskatinsime sojų auginimą, baltymų užsiauginimą gyvulininkams, kai augintojai nėra niekaip remiami. Per tiek metų paties baltymingiausio augalo Lietuva nesugeba „sutvarkyti“, – sakė pats sojas auginantis ir kitus raginantis jas auginti šios asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Pirmametė patirtis

Pradedantys auginti sojas jau gali pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais. Kandrėnų kaimo (Kupiškio r.) ūkininkė, agronomė Kristina Kazlauskaitė šiemet joms iš karto skyrė 25 ha žemės. Kazlauskų šeima vysto paukštininkystės verslą – šią kryptį pasirinkusi Kristina bei jos broliai ūkininkai Stepas ir Ignas Kazlauskai.

Pasak K.Kazlauskaitės, sojas jie pasėjo birželio 5–6 dienomis, kai jau dirva buvo šilta ir jos „greit pašoko“. Sėjo plačiaeiliu būdu, jau du kartus apvagojo kauptuvais, kad nebūtų piktžolių. Ūkininkai džiaugiasi, kad jos jau ūgtelėjusios. „Neturiu pagal ką lyginti, nes anksčiau sojų mes neauginome. Kaip pirmi metai, galvojame, kad gal visai neblogai pavyko. Buvo karščių, tik lietaus Kupiškio rajone ilgą laiką nesulaukėme. Kai liūtys per Lietuvą ėjo, mums vis nepakliūdavo. Lietaus sojoms labai reikėtų, tad tikimės, kad jo greitai bus. Sojos – šilumamėgis augalas, kuriam puikiai ši vasara tinka“, – pastebėjo ūkininkė.

Kupiškietė vadovavosi didesnę patirtį turinčio sojų augintojo S.Daniulio patarimais – naudojo nitraginą, kuriuo prieš sėją apvėlė sėklas. Tai labai svarbu siekiant palankaus augimo, apsisaugant bakterijų. Ūkininkei rūpi, kokie bus orai, kai sojos žydės, nori, kad užmegztų daug ankščių. Kol kas nėra kenkėjų, laukai nepiktžolėti, laiku spėjo „pereiti“ kauptukais, akėti. Nekantriai lauks rudens, pagalvoja, koks jis bus, kai reikės nukulti sojas.

Šiemet K.Kazlauskaitė užsibrėžė pati 25 ha žemės užsiauginti sojos. Vardijo, kad sojų panaudojimas jau dabar aiškus – jie augina mėsinius viščiukus, vištas dedekles, todėl sojos praturtins paukščių pašarus. „Sojų auginame daug, bet ir mūsų paukščių yra didelis pulkas, tai norint gerai subalansuoti pašarus, reikalingas nemažas sojų kiekis. Jeigu viskas seksis, pavyks, sojas įtrauksime į sėjomainą“, – planavo ūkininkė.

Ji vardijo, kad iki šiol iš standartinių ankštinių augalų ūkyje augindavo pupas, žirnius, kurie ekologijoje plačiai naudojami, o iš nestandartinių – pluoštines kanapes sėklai, antrus metus augina soras, nors jos ne ankštinis, o grūdinis augalas, bet irgi gali naudoti lesalams. Iš baltyminių augalų dar augina ir dobilus. Šie praturtina dirvą.

„Mes sojas auginame tik pirmus metus, kol kas anksti kažko tikėtis, bet kai rudenį nukulsime, tai jau galėsime skaičiuoti „viščiukus“, – linksmai sakė ūkininkė.

Nereikės atsivežtinių

Jeigu užaugs derlius, jį nuims ir panaudos Kazlauskų šeimos ūkyje. Ūkininkė ir agronomė Kristina užsiminė, kai prasidėjo karas Ukrainoje, daug kas pasikeitė. Jų ūkiuose naudojamos sojos būdavo ukrainietiškos. „Išsigandome, kad nebebus jų rinkoje, tai sugalvojome pabandyti užsiauginti sojas namuose – savo ūkyje. S.Daniulis jau keletą metų pats augino sojas ir mums rekomendavo. Mes susikooperavę nusipirkome sėklos ir šiemet bandome. Žinome, kad pašarams galima naudoti, bet pupeles reikia ekstrahuoti. Todėl planuojame arba nusipirkti specialų aparatą, arba vežti tiems, kurie ruošia pašarus. Esmė ta, kad mūsų sojos bus ekologiškos, genetiškai nemodifikuotos“, – apibūdino ūkininkė.

Šiemet sojas savame ūkyje augina ir jaunas ūkininkas Tomas Patalavičius. O patys didžiausi plotai sojų plyti „AUGA group“ bendrovių laukuose. Anot „AUGA group“ vykdančiojo direktoriaus Tado Baliutavičiaus, sojas jie pradėjo auginti nuo 2016 metų. Šios kultūros plotai pamečiui kito nežymiai – 2022 metais yra pasėję apie 1 700 ha.

„Pagrindiniai iššūkiai auginant šią kultūrą – gamtinės sąlygos. Sojos reikalauja šilumos nuo jų pasėjimo iki brendimo pabaigos. Kitas iššūkis – piktžolės. Jas naikiname akėdami iki sudygimo ir sudygus po keletą kartų, purename tarpueilius. Pagrindinė auginama veislė – „Merlin“. Taip pat auginame kitokias veisles, tokias kaip „Abaca“, „Abelina“, „Adessa“, „Viscounsin“, „Maja“, „Lajma“, „Erika“, – pasakojo T.Baliutavičius.

„AUGA group“ vykdančiojo direktoriaus pastebėjimu, šiemet gamtinės sąlygos nėra palankios šiai kultūrai. Po sėjos vyravo šalti orai, po to sekė liūtys, kurios neleido tinkamai kovoti su piktžolėmis. Dabar, kai šilta, augimas gerokai paspartėjo, jie tikisi, kad derlius bus apie 2 t/ha. Ši bendrovė sojas daugiausiai augina savo gyvulininkystės reikmėms (pašarams), taip pat dalį pagamintų ekologiškų pašarų parduoda.

Neįvertintas augalas

Mūsų valdininkų dėka Lietuvoje soja nepriskiriama nei prie ankštinių kultūrų, nei prie tinkamų žalinimo programai, niekur jos nėra. Kaip galime paskatinti auginti sau pašarus, kai pats baltymingiausias, daugiausia azoto fiksuojantis augalas nėra niekur įtrauktas. Keista, kaip per tiek metų paties baltymingiausio augalo Lietuva nesugeba nurodyti klasifikatoriuje. Mano nuomone, jos labiausiai prisiderintų prie ankštinių augalų – žirnių, pupų.

Soja – baltyminga ankštinė kultūra, baltymų turi daugiau ir už žirnius, ir už pupas. Pagrindinė pašarinė kultūra tiek kiaulininkystei, tiek paukštynams, tinka pašarams ir pienininkystei. Mes kalbame apie savo pašarų užsiauginimą, apie baltyminių augalų perdirbimą, bet kažkodėl darome atvirkščiai.

Šiemet dėl labai šalto pavasario sojos Lietuvoje buvo pasėtos vėliau. Įprastai sojos sėjamos antroje arba trečioje gegužės dekadoje, o šiemet kaip tyčia pylė lietūs ir buvo šalta, tai sėja nusikėlė. Paskui vėl buvo šalta ir šlapia. Augalai stovėjo ir laukė daugiau šilumos, kada jos sulaukė – „pašoko“. Pažiūrėsime, koks bus ruduo. Jeigu bus palankus, vėlyvas ruduo, viskas bus gerai, jeigu ankstyvas – sojos nespės subręsti.

Aš apie 12 metų auginu sojas. Ne kiekvienais metais – pagal tai, kaip dėliojasi kai kuriuose laukuose sėjomaina. Šiemet Lietuvos ūkiuose sojų auginama apie kelis tūkstančius hektarų. Tai lietuviškas augalas – Smetonos laikais Lietuvoje buvo auginamos 4 lietuviškos sojų veislės. Lenkiškos sojos atmainos išvestos iš lietuviškų veislių. Kai mūsų valdininkai kalba, jog soja – pietų augalas ir kad jas ne Lietuvoje auginti, darosi daugiau negu juokinga. Estai dar toliau į šiaurę, bet turi išvedę savo veislę ir augina. Ne tik ekologiniuose, bet ir chemizuotuose ūkiuose galima auginti sojas ir gauti gerus derlius. Tada nereikėtų genetiškai modifikuotų sojų vežti iš Brazilijos, Argentinos ar plukdytis laivais iš Amerikos.

Jeigu kalbame apie pašarų ir trąšų užsiauginimą, apie žalinimą, apie azoto „užrakinimą“ dirvožemyje, tai sojos – augalas Nr. 1. Ekologiniuose ūkiuose mes auginame genetiškai nemodifikuotas sojas, kurios baltymingos ir tinka tiek žmonių maistui, tiek gyvulių pašarui.

Iš verslininkų perdirbėjų girdžiu apie gamyklos statymą, apie ankštinių augalų baltymų išskyrimą. Matyt, tokių planų turima. Būtų kažkas panašaus į „Pienas LT“. Tik vėlgi, gamykla atsiras verslininkų rankose, o augintojai bus atskirti nuo perdirbėjų. Bet jau tų kalbų girdisi, tik nesigirdi ten sojos pavadinimo – neaišku, iš ko gamins, jei Lietuvoje nebus skatinamas sojų auginimas.

Sunku suprasti

Lietuvoje dar prieš karą buvo auginamos lietuviškų veislių sojos, duodavusios iki 2 t/ha derlių. Tačiau vėliau ši kultūra buvo nepelnytai pamiršta. Nors atlikti tyrimai ir rimtų ūkininkų patirtis parodė, kad Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis galima užsiauginti genetiškai nemodifikuotų ir ekologiškai išaugintų sojų, deja, importuotojai ir jų lobistai daro viską, kad sojos Lietuvoje nebūtų auginamos. Tad jas ir augina tik pavieniai entuziastai.