Šiais metais Lietuvos sodininkai obuolių derliumi pernelyg nesiskundžia – jis gana neblogas. Tik bėda, kad daugelio veislių obuoliai sunoko vos ne vienu metu – tiek desertiniai, tiek rudeniniai, o kai kur jau į pabaigą nokti ir žieminiai. Tik kaip juos visus paimti nuo medžių – iššūkis ne vienam sodininkui. Ne visiems pavyksta lengvai surasti pagalbininkų – obuolių skynėjų.

Ieško pusšimčio skynėjų

Mazierų kaimo (Naujamiesčio sen., Panevėžio r.) ūkininkai Vaiva ir Rimantas Urbonavičiai puoselėja beveik 50 ha sodą, kuriame auga apie 40 skirtingų veislių obelų. Ūkiui suteiktas VšĮ „Ekoagros“ sertifikatas, pažymintis, kad jų auginami obuoliai išskirtinės kokybės, o obuolių pakuotės žymimos Nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu. Iš vieno geriausiai šalyje prižiūrimo sodo išauginti desertiniai obuoliai keliaudavo į prekybos tinklus. Šiemet situacija ūkyje kritinė – nėra kam skinti obuolių, juos ruošti prekybai.

Urbonavičių sode obuolių derlius užaugintas, vaisiai jau krenta ir ant žemės, bet sezoninių darbuotojų Panevėžio krašte šiemet nė su žiburiu nerasi. „Šiemet pas mus – ne žmonių metai. Dėl to nežinome, kada paruošime obuolius prekybai. Svarstome, gal tik keli žmonės turės juos surinkti nuo žemės“, – sakė jie. Tokia susiklosčiusi situacija rugsėjo pradžioje Urbonavičių ūkyje sukėlė rimtų sunkumų.

Sodininkas Rimantas patikino, kad jiedu su žmona nuolat dirba, bet Dievulis daugiau kaip 24 val. per parą ir jiems neduoda. Jis apgailestavo, kad leidžia pinigus reklamai, bandydami suieškoti sezonui darbingų žmonių, bet kol kas jų nėra – sodas tuščias. Pagal darbų apimtis jie įdarbintų 50 žmonių. Ir atlygį siūlo labai gerą – mokės 12 Eur/val. Sezoninių darbuotojų būrį rudens darbams turi sutelkti kaip galima greičiau.

„Reikia čia ir dabar, o ne per visus metus rasti pusšimtį talkininkų. Galvojame, kad nėra šansų greitai jų surasti todėl, kad Lietuvoje, bent Panevėžio regione, tiesiog nėra dirbti norinčių žmonių. Jie arba įsidarbinę, arba dar priklauso vaikų amžiaus grupei. Sodas – ne braškių laukas. Obuolių nuėmimo darbai kur kas sunkesni. Buvome Užimtumo tarnyboje, bet per vadinamąją mugę atėjo vos keli žmonės. Pagrindinė problema – darbo jėgos stygius Lietuvoje ir ji vis aštrėja. Jeigu ant obelų šakų kabo daug obuolių, o sode dirba vienas žmogus, tai jis vienas visko nenuskins. Situacija sudėtinga“, – pripažino sodininko žmona Vaiva.

Urbonavičių ūkyje derlius geras, šeimininkai 2024-uosius vadina obuolių metais. Tik ar jie išsipildys, jeigu laiku neatsilieps potencialūs skynėjai? V.Urbonavičienė minėjo, kad didžiąją dalį obuolių renka nuo žemės ir veš į Lenkiją, juos už menkus pinigus parduos kaimyninės šalies perdirbimo įmonei. Ir vis dažniau šeima pagalvoja: kam jiems reikalingas sodas, jeigu kyla tiek rūpesčių?

„Pas mus afrikietės yra dirbusios, tai galiu pasakyti, kad Lietuvoje jos nedirbs, nes labai tingi dirbti, pas juos kitas požiūris į darbą. O ukrainietės, atidirbusios savaitę savo darbuose, savaitgaliais ateina į ūkį sode padirbėti. Tai labai darbšti tauta – kiek gali, tiek dirba“, – ukrainietes talkininkes gyrė ūkininkė.

Ūkio šeimininkė neneigė, kad obuolių skynimas – fizinis darbas, reikia nešioti nemenkus svorius – skini ir didelį kiekį neši. Tad dar yra tikimybė ir susižeisti, dėl to vaikai nelabai šiam darbui tinka. „Mes negalime kiekvieną sode dirbantį prižiūrėti. Čia ne žeme ropinėti. Vaikai mėgsta pajuokauti, pažaisti, o čia darbas tarp šakų, norime, kad skynėjai liktų sveikomis akimis. Kai kuriems suaugusiesiems kartais nereikia nė dviejų laiptelių palipti, yra tokių, kurie ir ant žemės dirbdami nepastovi“, – patirtimi dalijosi sodininkė.

Dzūkijoje – jau skina

Pakalbinus Alytaus rajono UAB „Luksnėnų sodai“ vadovus paaiškėjo, kad pas juos sugrįžta tie, kurie šioje bendrovėje dirba ne pirmą sezoną, bet yra ir naujų. „Labai gelbėjo Užimtumo tarnyba. Mes su jais gražiai bendraujame. Jie suorganizavo atranką, į kurią mes nuvykome, ir taip pavyko susirinkti, užsipildyti skynikų komandas“, – VL apie sezoninius darbuotojus kalbėjo bendrovės direktorė Gitana Jonuškaitė. Kol kas bendrovė už darbo dieną moka 30 Eur, po to atlygis keisis.

Rugsėjo pradžioje Luksnėnų soduose dirbo apie 100 žmonių, įdarbintų pagal laikinojo įdarbinimo žemės ūkyje ir miškininkystėje kvitus. Tokio įdarbinimo specifika, anot vadovės, nei bendrovės, nei įdarbintų žmonių netenkina. „Netenkina, nes neapmokestinama pinigų suma yra per maža ir labai greitai išnaudojama. Tad mes gerą darbuotoją greitai prarandame, o į jo vietą naują surasti jau būna problema. Kol geri orai, darbuotojų būna, bet kai prasidės rudens darganos ir geriems darbuotojams pasibaigs kvitams numatyta suma, tada bus problemų“, – iš anksto įžvelgė vadovė.

Anot jos, darbuotojai nepageidauja, kad iš jų uždirbamų pinigų būtų atskaitomi didesni mokesčiai, nes po darbo pagal laikinojo įdarbinimo žemės ūkyje ir miškininkystėje kvitus vėliau gyvena tik iš socialinių pašalpų, tad jiems bet koks atskaičiuotas euras eis į „nuostolius“ – tai didelį pyktį sukeliantis reiškinys. Tarpusavyje darbdavio ir įdarbintųjų atstovai pasikalba, kokia suma galėtų juos tenkinti.

„Mūsų požiūriu ribojama suma turėtų būti tarp 3–4 tūkst. Eur per metus. Tada būtų tas optimalus dydis, kad tas mūsų geras darbuotojas ne tik padėtų nuskinti derlių, bet padėtų ir nugenėti obelis, sodą paruošti naujam būsimam derliui“, – lūkesčius išsakė direktorė.

Su ta pačia problema susiduria ir kiti sodininkystės ūkiai. Pasak Panevėžio rajono ūkininkės V.Urbonavičienės, kai atlyginimai labai dideli – 12 Eur/val., o dirbama 8 val. per dieną, tai darbuotojas turi galimybę užsidirbti 96 Eur per dieną.

„Šie Lietuvoje sugalvoti kvitai – labai gerai, tik šalyje keliant atlyginimus tą užmiršo, darbo pagal kvitus pajamų neapmokestinimo riba yra sustojusi ties 1 750 Eur. Niekaip nepavyksta įrodyti, ministerijoje niekas nesupranta, kad per tris mėnesius žmogus jau ne tik 1 750 Eur gali uždirbti. Čia ir problema, kad kvitai riboja uždarbį. Mes ir sakome, kad jau nuo 2009 metų pasikeitė požiūris, žmonės jau nebe 400 Eur uždirba per mėnesį. Jau dabar visi teigia, kad daugiau nei 1 tūkst. Eur uždirba. Kaip galiu tris mėnesius žmogų išlaikyti už 1 750 Eur. Juk jis pas mus už tiek nedirbs tris mėnesius“, – aiškino V.Urbonavičienė.

Ūkininkės teigimu, jeigu žmogus Lietuvoje gauna apie 1 tūkst. Eur per mėnesį, tai dirbant pagal žemės ūkio paslaugų kvitus turėtų būti skirta nors 3 tūkst. Eur trims mėnesiams, nes tiek laiko per metus galima dirbti.

Sunoko žaibiškai

„Luksnėnų sodai“ įkurti beveik 200 ha žemės. Šiemet deklaruoti 184 ha Luksnėnų sodų plotai, iš jų apie 120 ha yra sertifikuoti NKP, o 64 ha – ekologiško sodo.

„Su gamta sutartis nesudaryta, tai dar visko gali būti. Rugsėjis toks karštas, per visus 35 metus, kiek gyvenu „ant šio margo svieto“, tokio rugsėjo neprisimenu. Ir pirmas rugsėjis toks, kai visų veislių obuoliai žaibiškai sunoko. Dabar bet kurios žieminės veislės obuolį perpjovus sėklos yra rudos ir klausimas, ar skinti dabar, ar dar laukti? Jeigu lauksiu, gali būti, kad tos veislės obuoliai atsidurs ant žemės ir bus priskiriami tik krituoliams. Tad štai karšta vasara ką padarė – tam tikrą juodą darbą. Praktiškai nuo visų veislių obelų jau reikia skinti derlių“, – dar atsargiai apie rudens galimus pavojus derliui svarstė G.Jonuškaitė.

Iš šios bendrovės sodų obuoliai jau tiekiami į du prekybos tinklus („Rivona“ ir „Maxima“). Pirmieji obuoliai į „Rivoną“ važiuoja antra savaitė. Į „Maximą“ pirmą kartą išvežė produkciją, nes ir obuolius pirkti pradėjo tik nuo rugsėjo pirmos savaitės.

Šiemet, prasidėjus sezonui, pasak bendrovės direktorės, juos džiugina aukštesnės krituolių obuolių supirkimo kainos. Prekinių desertinių obuolių supirkimo kaina išliko nepakitusi nuo praeitų metų. Anot G.Jonuškaitės, negalima džiaugtis, kad pas kaimynus blogai, bet mano, kad kaimynų nuostoliai turėjo įtakos lietuviškų obuolių kainoms – tiek prekinių desertinių obuolių, tiek krituolių. Kainos šiek tiek aukštesnės negu prieš tai buvusiais metais. Tas obuolių augintojus šiemet nuteikia optimistiškai.

„Dar galime pasidžiaugti, kad šiais metais sodus genėjome vien mechanizuotai, be rankų darbo. Pirkome du pjūklus, ir traktoriai nupjovė sodus. Šiek tiek dvejojome ir rizikavome, bet tai labai pasiteisino ir sutaupė didelę dalį pinigų. Taip pat turime saulės baterijas ant įmonės stogo. Šiuo metu elektros kaštai maži, nes praktiškai pasigaminame sau reikalingą elektros energijos kiekį“, – gerus postūmius vardijo vadovė.

Bendrovės devizas – švieži obuoliai visus metus, o dabar – ir sultys. Laukia skanesnių, sultims labiau tinkančių obuolių. Sulčių spaudimo paslaugą įmonė samdo. Tikisi, kad netrukus prasidės ir sulčių sezonas. Mažais kiekiais sulčių jau prekiauja Alytuje, bendrovės nuolatinėje vietoje prie Žuvinto ūkininkų turgelio. Mobilų vagonėlį-kioskelį turi Luksnėnuose, prie bendrovės sandėlių, ten taip pat prekiauja savo produkcija.

Ilgametes obuolių auginimo tradicijas turinčiuose Luksnėnų soduose ruduo šiemet nepaprastai gražiai nuspalvino obuolių šonus, todėl netrūksta ir lankytojų, o sodininkai sugalvojo ir pakviečia į edukacijas.

Nori dirbti pagal darbo sutartis

Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai

Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale nėra didelės darbų paklausos skinti, rinkti, rūšiuoti obuolius, nes tokiems darbams atlikti žemės ūkyje įprastai samdomi darbuotojai pagal žemės ūkio kvitus ir jų ieškoma kitais šaltiniais: vietinėje spaudoje, „Facebook“ grupėse ir pan.

Liepą buvo pateikti penki darbo pasiūlymai skinti, rinkti, rūšiuoti obuolius – vienas Panevėžio rajone ir keturi Širvintų rajone. Rugpjūtį – du darbo pasiūlymai – po vieną Kaišiadorių ir Panevėžio rajonuose. Visais atvejais darbo pasiūlymus paskelbė ūkininkai.

Panevėžio regione šia veikla besiverčiančios apskrities įmonės Užimtumo tarnyboje laisvų darbo vietų dažniausiai neregistruoja. Vyrauja praktika papildomus darbuotojus derliaus nuėmimui pasitelkti darbui pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, o ne sudaryti sezonines, terminuotas sutartis. Vietiniai gyventojai, kurie nori ir gali dirbti sodininkystės įmonėse, šiuos darbus dirba, o reikiamų papildomų darbuotojų bandoma ieškoti ir besiribojančiose savivaldybėse.

Panevėžio rajone du darbdaviai užsiima sodininkyste. Viena bendrovė šiais metais laisvų darbo vietų neregistravo. Ūkininkas R.Urbanavičius įregistravo dvi pagalbinių darbininkų darbo vietas obuolių skynimo, vaisių rūšiavimo, pakavimo darbams. Panevėžio skyriuje įvyko atrankos renginiai kartu su darbdaviu, daliai klientų pasiūlyta kreiptis tiesiogiai į ūkininką ir buvo pateikti 27 siūlymai įsidarbinti. Darbdavys nei ankstesniais metais, nei šiemet neįdarbino Užimtumo tarnybos klientų pagal darbo sutartis – įdarbinami pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Bet Užimtumo tarnyboje registruojamos laisvos darbo vietos, kai įdarbinama pagal darbo sutartį, o ne pagal paslaugų kvitus.

Keisti neketinama

Gerda Pajedaitė, Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Galimybė už darbą apmokėti pagal paslaugų kvitus buvo sudaryta siekiant supaprastinti galimybes žemės ūkio sektoriuje pasisamdyti asmenis vienkartiniams, ne nuolatinio pobūdžio darbams atlikti nesudarant darbo sutarties, kartu kaip papildomą paskatą numatant ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatą tam tikrai pajamų sumai – 1 750 Eur.

Kalbant apie galimą šios sumos didinimą, atkreipiamas dėmesys, kad tai būtų mokesčių lengvatos plėtimas. Pagrindinė mokesčių funkcija yra fiskalinė, t.y. stabilių biudžeto pajamų atitinkamo lygio užtikrinimas, siekiant finansuoti viešąsias paslaugas ir vykdyti kitus valstybės prisiimtus įsipareigojimus. Todėl bet koks mokesčio lengvatos plėtimas, turintis įtakos papildomiems biudžeto netekimams, turėtų būti vertinamas minėtų valstybės įsipareigojimų visumos kontekste.

Paslaugos pagal paslaugų kvitą gali būti teikiamos ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus (tris mėnesius), o tokioms pajamoms šiuo metu taikomas 1 750 Eur neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) per metus.

Remiantis VMI duomenimis, 2022 metais 15,7 tūkst. asmenų deklaravo 13,7 mln. Eur pajamų pagal paslaugų kvitą, t.y. vidutiniškai 870,8 Eur per metus, kas sudaro tik apie 50 proc. šioms pajamoms taikomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio. Be to, su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis 2024 metais, gaunantiems projektuojamą vidutinį darbo užmokestį, siekia 118,5 Eur per mėnesį, atitinkamai per tris mėnesius – 355,5 Eur.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad NPD pajamoms pagal paslaugų kvitus, palyginti su atitinkamo laikotarpio NPD uždirbantiems vidutines su darbo santykiais susijusias pajamas, jau šiuo metu yra beveik 5 kartus didesnis. Į tai atsižvelgiant kyla klausimų dėl siūlymų NPD didinimui pagrįstumo.