Ūkininkai, daržininkai, sodininkai sunerimę – lengva šiemetė žiema itin palanki išgyventi invaziniams šliužams ir įvairiems kitiems augalų kenkėjams. Mokslininkai sako, kad vasarį pats laikas ruoštis kovai su jais, nes žiema jau ritasi į pabaigą, o invaziniai šliužai, kirmėlės, vabaliukai tik ir telaukia palankaus meto atsibusti.

Kopūstų niokotojams neaugins   

Liepalotų kaimo (Šakių r.) daržininko Tomo Skaizgirio teigimu, nors jis nėra nei didelis biologas, nei zoologas, tik daržininkas, bet ir jam aišku, kad ši žiema labai palanki šliužams ir kenkėjams, nes įšalo Zanavykijoje nėra. „Pas mus tik truputį pašąla, dar užmeta sniego. Po tokios šiltos žiemos šliužų tikrai nesumažės, o tik padaugės“, – nepaisant, kad prieš akis dar vasario mėnuo, kai nežinia, kokie bus orai, svarstė daržininkas.

Per praėjusį daržininkystės sezoną T.Skaizgirys pats susidūrė su šliužų atakomis. Tąkart šliužai įsikraustė į šiltnamį ir užpuolė šiltnamines daržoves. Labiausiai apgraužė ūgtelėjusius ankstyvuosius kopūstus – eksperimentinius, pirmuosius metus augintus šiltnamyje, kaip ir agurkus. Viskas buvo gerai, kol augalų nepradėjo pulti šliužai. Šiems įsiveisti sąlygos buvo, nes daržininkas nenaudojo pesticidų, mat norėjo išauginti ir pateikti pirkėjui sveiką produkciją.

„Kai ši žiema tokia palanki kenkėjams, dar didesnė tikimybė, kad šiltnamiuose šliužai atsibus ankstyvą pavasarį. Ten dar šilčiau negu lauke. Manau, bėdų bus“, – kalbėjo T.Skaizgirys.

Karčios patirties kovojant su invaziniais šliužais turintis daržininkas nežino, kaip reikės gintis, jeigu užgrius šliužų antplūdis. Juolab kad ir taip ankstyvąsias daržoves dar puola ir įvairios ligos, jas graužia įvairios kirmėlės, vabalai. „Reikės šiltnamių viduje keletą kartų gerai išdirbti žemę ir stebėti. Planuose – šiemet šiltnamiuose neauginti ankstyvųjų kopūstų, kurie traukia invazinius šliužus. Ar jie tada puls ir grauš šiltnaminius agurkus, man dar kol kas neaišku, bet salotas – labai mėgsta“, – kalbėjo Liepalotų daržininkas, prisiminęs, kad ridikėlius pernai ėdė kažkoks kitoks padaras, bet nematė jo.

Tinkamų augalų apsaugos priemonių invaziniams šliužams naikinti šiltnamiuose nelabai yra, be to, daržininkui nesinori jų naudoti, nes daržoves augina savo šeimos ir kitų žmonių stalui. Patys valgo ir vaikams duoda, todėl, anot daržininko, teks ieškoti kitokių išeičių. Tomas susidomėjo antimis bėgikėmis. Jos esą sugeba šiltnamiuose nurinkti šliužus ir išravėti žoles. Tik kol kas neaišku, ar jos neparagaus ir daržovių. „Beveik 100 procentų galiu tvirtinti, kad po ančių salotų šiltnamyje tikrai nebeliktų. Nebent antys būtų dresuotos... Įdomu, ar jos nebandytų palesti ir agurkų“, – linksmai apie dar neišbandytą eksperimentą kalbėjo daržininkas.

Rapsai šliužams – delikatesas

Anot Radviliškio rajono, Mažaičių kaimo ūkininko, agronomijos mokslų daktaro Jono Ruškio, jau metas susirūpinti, nes šliužai tuojau užpuls ir žieminius rapsus. Taip ūkininkas sako ne be reikalo, nes rapsai šliužams – delikatesas. Radviliškietis ne mažiau susirūpinęs ir neariminės žemdirbystės pasekmėmis.

„Netikri pranašai pataria: „anglį suriškite. Mes duosime jums špagato. Jūs tik riškite.“ Bet tegul 5 metus už tai moka, kasmet, o paskui pažiūrėsime, kas iš to bus. Ragina žemę dirbti ne giliau nei 10 cm. Pernai buvo lietingi metai, manau, kad kai labai šlapia, žemę kaip tik prieš žiemą reikėjo giliau išdirbti giluminiais padargais, kad dirvos hidrologija būtų geresnė, gal ir aeracija. Skusi, skusi, suriši anglį – užpuls vėl visokie parazitai, vėl šliužai, tada vėl duok chemijos“, – VL stebėjosi kai kuriomis žemdirbiams peršamomis rekomendacijomis J.Ruškys.

Kovos būdų – vis daugiau  

Alytaus VšĮ „Vytauga“ direktorius, konsultantas agrochemikas Vytautas Pėstininkas pasidalijo savo patirtimi. Pasak jo, didelių šalčių Lietuvoje šią žiemą dar nebuvo, tad kenkėjai ją tikrai atlaikys. Grybinių ligų sukėlėjų, jeigu ūkininkai šalina augalų liekanas, dirvožemyje daug nelieka. Ligos plis, jeigu vasarą bus nepalankios augimo sąlygos – pavyzdžiui, vyraus drėgmė, bus šalta. „Gali būti, kad didžiausių problemų kels augalus graužiantys vabalai, drugelių vikšrai, kurie peržiemos labai sėkmingai“, – teigė konsultantas ir agrochemikas iš Alytaus.

Anot V.Pėstininko, panašių šiltų žiemų Lietuvoje jau buvę. Tuomet po šiltos žiemos obelis labai puolė vikšrai. Tad ir po šios soduose jų gali būti labai daug. Kas kita – šiltnamiuose. Konsultanto teigimu, šiltnamis – uždara sistema, todėl kiek kuris šeimininkas įsileido į šiltnamius kenkėjų, tiek jų ten ir likę.

Bene geriausia apsauga – pakeltos lysvės. Tai viena iš efektyviausių priemonių prieš šliužus. Tiesa, ant 10–15 cm pakeltų lysvių šonų dar reikia klijuoti apsaugines juosteles. Per jas  šliužai neužlipa iki daržovių. Kai lysvės pakeltos, palei jas galima barstyti ir kovai su kenkėjais skirtų medžiagų. Pasak V.Pėstininko, jeigu žiemai šiltnamio plėvelė nuimta, ir į šiltnamio vidų prisninga, tai yra labai gerai, nes ir žemė pailsi, ir kenkėjų mažiau lieka. Tačiau jeigu šiltnamis lieka uždengtas, kenkėjai yra viduje ir nežūsta, ir dirvožemio kokybė prastėja. Alytiškio nuomone, žiemai reikėtų nuimti šiltnamio plėvelę ir leisti šiltnamiui „pailsėti“.

V.Pėstininkas pataria taikyti sėjomainą – šiltnamį paprasčiausia perkelti į naują vietą. Žinoma, jeigu yra kur. „Stacionariuose šiltnamiuose būtina prieš sodinimą rūpintis pačiu dirvožemiu. Taip pat dezinfekuoti šiltnamio vidų, pakeisti dalį dirvožemio arba jį pagerinti, – patarė V.Pėstininkas. – Kitas būdas – pasirinkti auginamas kultūras. Jeigu auginsime agurkus, duosime jiems daug drėgmės, tuomet tame pačiame šiltnamyje neaugs pomidorai.“

Anot konsultanto agrochemiko, bene geriausia apsauga – pakeltos lysvės. Tik ne visur įmanoma jas padaryti. Tačiau kur galima – reikėtų pabandyti, nes tai viena iš efektyviausių priemonių prieš šliužus. Tiesa, ant 10–15 cm pakeltų lysvių šonų dar reikia klijuoti apsaugines juosteles. Per jas šliužai neužlipa iki daržovių – šliaužioja apačioje. Kai lysvės pakeltos, palei jas galima barstyti ir kovai su kenkėjais skirtų medžiagų.

„Kiti bando lysves apsaugoti pajungdami silpną elektros srovę, kurią tiekia paprastos baterijos. Laidininkams pasirenka aliuminio ar vario juosteles. Ant jų užsiropsčiusius šliužus iš karto nupurto ir jie nukrenta ant žemės“, – dar vieną išbandytą patarimą pateikė V.Pėstininkas, siūlydamas  sodininkams, šiltnamininkams paeksperimentuoti, surasti savų būdų. Tiesa, didelį ūkį turintis daržininkas to nedarys, nes labai didelės investicijos, bet pavieniai, auginantys mažus kiekius, tokiu apsisaugojimo nuo šliužų būdu pasinaudoti galėtų.

Pasitelkia kanadiečių patirtį

Kovai su kenkėjais, kad jie nesunaikintų išauginto derliaus, atsiranda vis naujų būdų. „Dabar rinkoje pasirodė tinkliukai nuo vikšrų – kopūstams augant lauke, tokiu retu tinkliuku juos uždengiame ir drugeliai nepriskrenda. O kopūstai labai gražiai auga“, – patarė konsultantas.

VšĮ „Vytauga“ būsimam sezonui pradeda ruoštis nuo rudens. Rudenį išvalo visus šiltnamius, sutvarko juos, ką galima, dezinfekuoja specialiomis priemonėmis. Auginimo apimtys nėra mažos. Anot vadovo, galima naudoti ir kanadietišką būdą. „Kanadiečiai pastumia sezoną iki karščių, o per karščius užbaigia. Kai prasideda karščiai, jie, nuėmę visą derlių, šiltnamius uždaro, kad įkaistų ir saulė bei karščio savaime viską išdegintų. Taip žūsta ir ligos, ir vabalai, graužikai. Tai natūralus šiltnamių dezinfekavimo būdas“, – idėja dalijosi konsultantas.

Vienas alytiškių šiltnamis jau apie 20 metų stovi toje pačioje vietoje. Pabandė jame tokį eksperimentą – uždarė ir išdegino karščiu. „Net krebždėjo šiltnamyje viskas nuo tokio dezinfekavimo“, – pastebėjo konsultantas. Anot jo, reikia, kad kaistų, nebūtų jokių vėdinimų. Būna pasirenkamas rugpjūčio mėnuo, kai pats karštis. Tada jie pomidorus, agurkus perkelia į lauką, o tuščią šiltnamį palieka saulės atokaitoje. Nors vėliau vėdinant įvairių kenkėjų ir vėl priskrenda, tačiau jų būna jau kur kas mažiau.

Anot V.Pėstininko, profesionalioje žemdirbystėje yra kitokios priemonės, skirtos laukams  tiek nuo šliužų, tiek ir nuo kitų kenkėjų apsaugoti. Tačiau dažniausiai tai – cheminės medžiagos.

Žiema palanki išgyvenimui

Visi tie, kas slepiasi žemėje ar prie žemės, turėtų puikiai išgyventi – ši žiema jų neišnaikins, nes reikia, kad būtų staigus šaltis be sniego. Jei yra sniego, daug atšilimų, drėgna, o to šiemet pakankamai, – išgyvenimo sąlygos puikios.

Šliužai, priklausomai nuo temperatūros, būna labiau arba mažiau aktyvūs, pakanka, kad temperatūra būtų apie 0. O po sniegu tokia temperatūra išlieka sluoksniais. Juk meteorologai pripažįsta, kad šiltėjantis klimatas dirvožemio temperatūrą veikia ne taip žymiai kaip atmosferą. Labiausiai klimato kaita veikia dirvožemio įšalimo gylį – žiemą vis rečiau susidarant nuolatinei ir storai sniego dangai bei dažnėjant staigiems šalčio įsiveržimams, pasitaiko atvejų, kai dirvožemis įšąla arba negiliai (1–2 cm, lengvuose smėlinguose – iki 30 cm), arba tik trumpam laikotarpiui.

Nereikia galvoti, kad laukiniai gyviai nemoka slėptis. Dar daugiau, klostantis tokioms sąlygoms, kokios fiksuotos sausį, šliužai ne tik išgyvena, bet ir maitinasi bei auga. Dėl to reikia ypač susirūpinti ankstyva jų kontrole, kol kalsis pirmieji augalų lapeliai ir kol žmonės yra ramūs, nes dar ,,nemato“ šliužų. Būtent tuomet kontrolė yra efektyviausia. Jei pavėluojama, tada jie spėja sudėti kiaušinius, nes tokiomis žiemomis spėja ūgtelėti ir subręsta anksti pavasarį, nors ūgis lyg ir  nedidelis.

Pasirinkti, kas geriausia

Visi matome, kad tikros žiemos su dideliais šalčiais nebuvo. Tokia žiema, kokia iki šiol buvo, jokios įtakos kenkėjų populiacijos mažėjimui neturės. Sakyčiau – kaip tik yra palankesnės sąlygos jiems peržiemoti negu buvo ankstesnę žiemą. Todėl pavasarį, vasarą, norint išvengti kenkėjų antplūdžio, bus būtina laikytis visų reikalavimų.

Priemonių yra įvairių. Jų pasirinkimas gana dažnai priklauso nuo kenkėjo rūšies bei kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kovojant su invaziniais šliužais gali pagelbėti tik įvairių priemonių kompleksas. Vieno šimtu procentų veiksmingo metodo nėra.

Namų ūkiuose gali būti taikomas mechaninis jų rinkimas, įvairios gaudyklės, specialių priedangų jiems susirinkti sudarymas ir reguliarus jų tikrinimas. Dideliuose ūkiuose tokie metodai sunkiai įmanomi, o štai mažuose – tokį būdą galima panaudoti. Be to, dar galima auginti paukščius, kurie lesa būtent šliužus. Tam ypač tinka antys Indijos bėgikės. Jos ganėtinai efektyviai naikina šiuos kenkėjus. Taip pat reikia gausinti kenkėjų natūralių priešų: ežių, kurmių, rupūžių, laukinių paukščių, plėšrių vabalų populiacijas.

Aišku, tai daugiau liaudiški metodai, todėl negalima teigti, kad jie padeda 100 proc. Gal vienuose ūkiuose jie pasiteisins, kituose – ne. Be to, paukščių naudojimas kovojant su šliužais turi kitą pusę – paukščiai palieka daug išmatų, todėl kiemas jau nebus toks tvarkingas, nebebus tvarkinga, išpuoselėta žalia veja. 

Kitas būdas išvengti įvairių kenkėjų – nesudaryti sąlygų jiems veistis. Tai reiškia, tvarkyti krūmynus, apleistus plotus. Labai dažnai privačių namų, sodų bendrijose būna taip, kad koks nors vienas sklypas netvarkomas, o kituose žmonės tvarkosi. Visi apleisti plotai, krūmynai, nepjauta aukšta žolė, įvairios numestos šiukšlės, lentos, šiferio lakštai, kitokios priedangos yra natūralios įvairių kenkėjų buveinės. Tarp jų – ir šliužų, kur jiems yra tiesiog palankios sąlygos veistis ir slėptis nuo priešų.

Stambiuose ūkiuose, matyt, nebus apsieita be augalų apsaugos priemonių. Lietuvoje yra registruota keletas profesionaliam naudojimui skirtų preparatų, moliuskocidų nuo šliužų, kurie naikina šliužus ir padeda nuo jų apsisaugoti. Tačiau tai chemiškai aktyvios medžiagos, kurios gali išsiplauti į gruntinius vandenis ir įtakoti ekologinę aplinkos būklę. Tad jie turi būti naudojami pagal reikalavimus.