Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sezoninis darbas: jaunimui su žemės ūkiu ne pakeliui

Ieškodami uždarbio vasarai, socialiniuose tinkluose moksleiviai, studentai sukruto darbdaviams priminti apie save. Įvairiose grupėse, padedančiose surasti darbą kavinėse, baruose, restoranuose ar statybose, darbo paieškos skelbimų netrūksta, tačiau ūkininkų grupėse – tyla. Žemdirbiai nepatenkinti, kad tik retas jaunuolis nori ir gali dirbti ūkyje, o jaunosios kartos atstovai neslepia mieliau nugarą lenksiantys svetur.

Nenori nešvaraus darbo

Nors pandemija, regis, sulėtino seniau įprastą gyvenimo ritmą, studentai neišsižada savo planų keliauti į užsienį ir ten ieškoti sezoninio uždarbio. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos studentų asociacijos vadovas Eduardas Danyla teigia, kad karantinas jo bendraamžių nestabdo, jaunimas domisi ir studijų mainų programa, darbo galimybėmis net Jungtinėse Valstijose.

„Lietuvoje, ieškodami darbo pagal specialybę, dažniausiai galime atlikti nemokamą praktiką. Tačiau norint pragyventi, reikia ieškoti darbo. Nepilnu krūviu dirbame kitose srityse, o praktinių profesinių žinių gauname iš praktikos. Didesnės žemės ūkio bendrovės nori, kad ateitume dirbti pilnu krūviu, bet su studijomis tai padaryti ne visada pavyksta. Be to, į jaunus specialistus dar žiūrima atsargiai“, – jaunųjų veterinarijos gydytojų uždarbiavimo metodus komentuoja E. Danyla.

Paklaustas, ar studentai svarsto ateityje ieškoti darbo vietos ir stambiuose gyvulių ūkiuose, vaikinas neslepia, kad tokios perspektyvos absolventų nežavi nei sezoniniam, nei nuolatiniam darbui. Nelengvas ir ne visada švarus darbas ūkiuose studentų netraukia. Darbuotis stambių ūkininkų fermose pasirengęs tik vienas kitas E. Danylos bendrakursis.

Sprendimą lemia ne tik uždarbis

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas taip pat sutinka, kad jaunimo darbo paieškų užsienyje neatbaido nei pandemija, nei būtinybė testuotis dėl COVID-19 ligos. „Ar šiemet galima tikėtis, kad jaunimas darbo ieškos arčiau namų? Galbūt, tačiau iš kitos pusės pažiūrėkite, kaip jaunesni asmenys traktuoja pandemiją. Jie supranta, kad nėra amžiaus rizikos grupėje, todėl laisvai žiūri į keliones. Tuos, kurie planavo uždarbiauti užsienyje, vargu ar kas nors sulaikys“, – įsitikinęs V. Buivydas.

Jo manymu, sprendimą traukti svetur ne visada lemia dosnesnis atlyginimas. Studijų laikais keletą vasarų Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijoje braškes skynęs dabartinis jaunųjų ūkininkų vadovas pripažįsta, kad studentus užsienis traukia ir dėl nuotykių, noro susipažinti su svetima kultūra, kalba, naujais žmonėmis, įgauti kitokios patirties ir žinių.

Prašo įdarbinti vaikus

Jaunųjų ūkininkų vadovas neslepia, kad žemės ūkis – ne pats patraukliausias darbdavys. Čia dažnai darbas vyksta po atviru dangumi, todėl derlių reikia skinti ir per lietų, vėją, kaitrą. „Galų gale, ne visų sveikata leidžia tokius darbus dirbti. Dažnai ūkyje darbai yra monotoniškos pozos: atsitūpus, susilenkus. Jokia paslaptis, kad nugaros problemų turi ir jaunimas“, – atvirai kalba V.Buivydas.

Jis taip pat pasakoja, kad moksleivius ar studentus ūkiuose įdarbinti prašo patys tėvai. Vieniems sekasi visai neblogai, kitų entuziazmas išblėsta po pirmų savaičių: „Esu ne kartą girdėjęs, kai ūkininkams tėvai net siūlo primokėti, kad tik vaikams leistų ten padirbėti. Dabar vaikai auga kitaip, jiems trūksta fizinio aktyvumo. Kai kur ūkininkai darbuotojus surenka iš namų, jiems parūpina maitinimą, bet dienos pabaigoje, viską susumavus, paskaičiuoji, kad toks darbininkas net savęs neišlaiko. Su liūdesiu tenka pripažinti, kad toks darbuotojas ūkiui nereikalingas. Vis dėlto tokių atvejų yra mažuma“, – pabrėžia V.Buivydas.

Sensta ir ūkininkai, ir jų talkininkai

Jo teigimu, daržininkai, sodininkai, uogininkai, šiltnamininkai išskėstomis rankomis laukia sezoninių darbuotojų. Ūkininkai sudaro motyvacines sistemas, kad atėjęs darbuotojas už savo darbą gautų atitinkamą atlygį. Vis daugėja atvejų, kai už visą sezoną sąžiningai atidirbusiems darbuotojams sumokamas priedas. V.Buivydas įsitikinęs, kad tie, kas nori užsidirbti, savo vietą ras visur.

Gerai žinoma, kad ūkininkai Lietuvoje sensta, jiems pamainos nėra daug. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2020 m. duomenimis, Lietuvoje yra 114 181 ūkininkų ūkis, daugiau kaip 38 proc. žemdirbių – pensinio amžiaus. Nors nėra oficialios statistikos apie ūkiuose plušančių darbininkų amžių, V.Buivydas įsitikinęs, kad agrosektoriuje „nusėda“ tik vyresni, įvairių darbų ragavę darbuotojai.

Darbininkus renka iš trijų rajonų

Daržininkystės ūkį Kėdainių r. valdantis Vidmantas Kvedaras tiek nuolatinius, tiek sezoninius darbininkus vežasi iš trijų rajonų: Panevėžio, Kėdainių ir Jonavos. Jie visi surenkami ir į ūkį atvežami keturiais autobusais. Ūkyje darbai vyksta ištisus metus, daugiausia rankų reikia pavasarį, vasarą ir rudenį, kai imamas kopūstų derlius. Talkininkų ieškoma įvairiausiais keliais: kabinami skelbimai kaimuose, jų ieškoma ir socialiniuose tinkluose.

„Kvedarų ūkio“ personalo vadovė Audra Putvinskaitė sako, kad jaunimas nori padirbėti ir papildomai užsidirbti bei demonstruoja didelį užsidegimą, tačiau pamojavus kauptuku entuziazmas greitai išblėsta. Atėję grupelėmis jaunuoliai teišdirba savaitę ar dvi, o išėjus vienam skirstosi ir kiti. „Jie ūkyje tikrai neužsilaiko. Ateina jaunimas nuo 16 metų amžiaus. Jiems labiau rūpi elektroninę cigaretę parūkyti nei užsidirbti. Per socialinius tinklus dirbti kviečiame visus. Bet jau kelintus metus iš eilės matom, kad jaunimas neužsibūna“, – lengvabūdišku jaunimo požiūriu nusivylusi už darbuotojų atranką atsakinga specialistė.

Pasak jos, ūkyje daržoves prižiūri ir padeda perdirbti 40–50 metų darbuotojai, jie sėslesni ir darbą atlieka geriau.

Pritrūkus rankų – dideli nuostoliai

Vitalija Kuliešienė, Lietuvos verslinių sodų „Uogos ir vaisiai“ asociacijos vadovė, jau eilę metų kalba, kad sodininkams derliaus rinkimo laiku ypač trūksta papildomų rankų. Moteris skaičiuoja, kad maždaug 100 ha sodo reikalinga 120 obuolių skynėjų. „Pandemija tęsiasi, atrodo, kad žmonės turėtų neišvažiuoti, likti vietoje, bet jų neįmanoma prisikviesti dirbti. 2019 metais dėl šalnų turėjome mažesnį derlių, todėl tokio stipraus darbininkų stygiaus nepajutome, išsivertėme. Visai kita kalba buvo pernai. Daug obuolių liko, nespėjom nuskinti, todėl vėliau teko susirinkti krituolius“, – apie patirtus nuostolius dėl darbuotojų trūkumo kalba verslinių sodų atstovė.

Reikia 400 sezoninių darbininkų

Kiek optimistiškesnė Viktorija Gružauskienė, „AUGA group“ personalo direktorė. Jos teigimu, ekologiškai ūkininkaujančiose „AUGA group“ įmonių grupės veikla yra sezoniška, o kasmet ūkiai samdo per 400 sezoninių darbuotojų įvairiems darbams, tokiems kaip ravėjimas, skynimas, džiovinimas, matavimas, atlikti. Ji užtikrina, kad atlyginimas dažniausiai priklauso nuo atlikto darbo kiekio, specifikos ir kokybės. Darbuotojams, kurie atlieka sezoninius ravėjimo darbus, paprastai siūlomas apie 5 Eur valandinis atlyginimas.

Pašnekovė tikina, kad „AUGA group“ įmonės sezoniniams darbuotojams už suteiktas paslaugas atsiskaito pagal mokėjimo kvitus, išskyrus tuos atvejus, kai yra įdarbinami aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantys darbuotojai, tokie kaip mechanizatoriai. Tokiais atvejais su darbuotojais yra sudaromos darbo sutartys.

Daugiau nei trečdalis – jaunimas

V. Gružauskienės teigimu, jos atstovaujamuose ekologiniuose ūkiuose jaunųjų talkininkų netrūksta. „Priešingai, vis dažniau matome, kad jauni žmonės grįžta iš didmiesčių į regionus. Vien per pirmuosius keturis 2021 m. mėnesius žemės ūkio bendrovėse iš priimtų 90 darbuotojų 34 yra jaunesni negu 29 metų, kas sudaro beveik 38 proc. naujai priimtų darbuotojų. Tai rodo, kad grupės įmonės geba pritraukti jaunosios kartos atstovus į žemes ūkio sektoriaus veiklą, jiems yra suteikiamos galimybės save realizuoti ir augti bei prisidėti prie žemės ūkio veiklos, siekiančios sumažinti klimato kaitos sukeliamus padarinius. Manome, kad mūsų modernus požiūris, vertybės, kurių laikomės, ir kokybei keliami aukšti reikalavimai padeda pritraukti naujus darbuotojus į savo veiklas“, – ateinančia dirbti jaunąja karta patenkinta „AUGA group“ personalo direktorė.

Kviečia daugiau kalbėtis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerės pavaduotojos prof. dr. Aušros Blinstrubienės teigimu, absolventų kasmet išleidžiame vis mažiau.

„Pernai turėjome 804 absolventus, šiemet planuojame išleisti apie 550 absolventų. Kitais metais prognozuojamas dar mažesnis baigiančiųjų skaičius. Tačiau turiu pabrėžti, kad žemės ūkio specialistai rengiami universitetuose, kolegijose ir profesinėse mokyklose. Mes ruošiame aukštos kvalifikacijos bakalaurus bei magistrus, kurie įgytus profesinius ir asmeninius gebėjimus realizuoja dirbdami vadovais, padalinių vadovais, vadybininkais, konsultantais žemės ūkio ir jį aptarnaujančiose įmonėse, konsultavimo tarnybose, valstybės ir savivaldos institucijose, be to, absolventai tęsia studijas magistrantūroje ar doktorantūroje arba imasi savo verslo“, – apie tai, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai nėra ruošiami dirbti sunkiausių ūkio darbų, užsimena A.Blinstrubienė.

Pašnekovė neslepia, kad ne taip retai žemės ūkio specialistus ruošianti akademija yra kritikuojama, kad jų paruošti specialistai dirba nekvalifikuotus, su specialybe nesusijusius darbus. Pasak jos, atlikta absolventų apklausa rodo, kad 90,9 proc. agronomijos studijų programą 2020 m. baigusių magistrų dirba kvalifikuotą, su studijų programa susijusį darbą.

„Darbdaviai maloniai kviečiami drąsiai kreiptis į VDU Žemės ūkio akademiją ir informuoti apie jiems reikalingų specialistų poreikį, nes tik glaudus bendradarbiavimas užtikrins modernų agrosektoriaus vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje“, – palaikyti dialogą ragina A.Blinstrubienė.

Jaunimo darbo prioritetas – paslaugų sektorius

Jaunimui patraukliausi sezoniniai darbai, leidžiantys derinti studijas (birželį), darbinę veiklą ir asmeninį bei socialinį gyvenimą. Dažnai prioritetas teikiamas paslaugų sektoriui, ypač mažmeninei prekybai, apgyvenimo ir maitinimo ar poilsio organizavimo paslaugas teikiančioms įmonėms.

2020 m. tarp neterminuotai įsidarbinusių žemės ūkio sektoriuje jaunimas iki 29 m. sudarė penktadalį – 21,1 proc., vyresni nei 50 m. amžiaus asmenys – 36,6 proc.

Tarp įsidarbinusių pagal terminuoto darbo sutartis jaunimas nesudarė nė dešimtadalio – 8,9 proc., vyresni nei 50 m. asmenys – 46,2 proc. Asmenų, kurių amžius 60 m. ir daugiau, buvo daugiau nei jaunuolių iki 29 m.: 60 m. ir vyresnių asmenų terminuotas įsidarbinimas žemės ūkyje sudarė 11,5 proc., jaunimo iki 29 m. – 8,9 proc.

Šiais metais tendencijos išlieka panašios: tarp sausį–balandį įsidarbinusiųjų žemės ūkyje neterminuotai jaunimas sudarė 22 proc., tarp įsidarbinusiųjų terminuotam laikotarpiui jaunimas sudarė 7,3 proc.

Šaltinis: Užimtumo tarnyba

Rekomenduojami video