Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sausros pažeisti pasėliai atseikės nevienodą derlių

Sausringa vasara augalininkystės ūkiuose jau pridarė žalos – augalų produktyvumas skirtinguose rajonuose bus nevienodas. Pasak mokslininkų, dėl stichinės sausros vidutinis javų derlingumas gali sumažėti net 25–50 proc. Tiesa, pastarųjų dienų lietingi orai dar gali šiek tiek pagelbėti žiemkenčiams ir vasarojui.

Pakoregavo darbus

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos dr. Romos Semaškienės, šiais metais sausra išryškino pasėlių dirvos ir podirvio netolygumus, ypač ten, kur dėl gamtos kaprizų vasarojaus sėja vėlavo. „Ankstesniais metais tokiu metu dar kalbėdavome apie paskutinius vasarinių javų pasėlių priežiūros darbus, o šiais metais tokiu laiku jau planuojama javapjūtė“, – sakė mokslininkė.

Dr. R.Semaškienės teigimu, šiųmetė sausra ūkiuose pakoregavo visas augalų auginimo technologijas. Žemdirbiai skubiai neįprastinėmis sąlygomis priėmė racionalius sprendimus ir darbus atliko optimaliais terminais. Nors visas kultūras alino karštis ir sausra, labiausiai nukentėjo vasarojus.

Lietus gali pagelbėti

Ar birželio pabaigos – liepos pradžios krituliai dar pagelbės žiemkenčiams ir vasarojui? Pasak profesoriaus Albino Šiuliausko, svarbu, kad kritulių nebūtų per daug. „Jei palytų, pieninės brandos pabaigoje esantys žieminiai rapsai subrandintų stambesnes ankštaras. Žieminiai javai yra pieninės brandos pabaigoje – vaškinės pradžioje, todėl po lietaus šių kultūrų sėklų masė gali smarkiai padidėti, kartu būtų didesnis ir derlingumas“, – sakė profesorius.

Augalai greitai reaguoja į gamtos sąlygas. Dabar – tik birželio pabaiga, todėl grūdams bręsti dar yra laiko. Vasarinių kultūrų grūdai subręs po 30–40 dienų, žieminių kviečių grūdai augs dar apie 20 dienų.

Iškils pavojus

Profesoriaus teigimu, vasariniai rapsai ankštarų mezgimo tarpsniu pernelyg daug ankštarų nemezga. Tai rodo, kad augalų apsivaisinimui pakenkė sausra. Be to, vasarinių rapsų stiebai trumpi, ploni. Jie turi gilias šaknis, todėl palijus pradės leisti naujas šonines žiedines šakeles. O miežiai, vasariniai kviečiai ir žieminiai rugiai dėl tvyrojusios ilgalaikės sausros iš krūmijimosi mazgo gali pradėti leisti žalius ūglius. „Tuomet iškils pavojus, kad po ilgos sausros gali vėluoti grūdų branda ir pagrindiniame stiebe esančiose varpose. Šis augalų savigynos procesas gali apsunkinti javapjūtę“, – pabrėžė A.Šiuliauskas.

Kai pasėliai išleidžia milijonus žalių stiebų, jiems naikinti galima panaudoti ir herbicidus.

Padidėtų derlingumas

A.Šiuliauskas priminė ūkininkams, kad jie turėtų suderinti javapjūtės ir rudeninės sėjos grafikus. Augalų derlingumą galėtų padidinti tręšimas per lapus, kuris sukeltų žalinimo efektą. Jei to nebus padaryta, žieminiai kviečiai liepos viduryje jau bus išdžiūvę ir tūkstančio grūdų svoris sieks tik apie 38 gramus.

„Jei žalinimo efektas bus sukeltas, javapjūtės laikas persikels į liepos pabaigą arba į rugpjūčio pradžią. Iki šio laikotarpio tūkstančio grūdų masė gali pasiekti ir 45 gramus, o vidutinis derlingumas padidėti apie vieną toną“, – teigė profesorius.

Ligų nedaug

Anot profesoriaus, šiais metais pasėliuose vyrauja ligos, mėgstančios sausus orus. Jų nedaug – tai rūdys, pašaknio ligos ir kt.

Ūkininkai, norintys sulaukti gausaus derliaus, turi taikyti visą kompleksą apsaugos priemonių, pradedant sėklų beicavimu. „Sunkiausiai nugalimos ligos kartais ilgai nepastebimos, tačiau paskui jos greitai padaro savo juodą darbą. Dėl augalų apsaugos visada reikia laikytis rekomendacijų, nes yra ir karantininių ligų, dėl kurių grūdai netiks ne tik maistui, bet ir pašarui“, – sakė A.Šuliauskas.

Gausu kenkėjų

Anot LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos, nors šių metų orai nebuvo palankūs intensyviai ligoms plisti, kenkėjų pasėliuose buvo gerokai gausiau nei ankstesniais metais. Javuose plito tripsai, amarai ir lemai. „Šiuo metu dar reikėtų atkreipti dėmesį, ar vasarinių javų varpos nėra apniktos javinių amarų. Radus šių kenkėjų 20–30 proc. apniktų varpų, tikslinga panaudoti kontaktinius insekticidus, jei augalai yra ne vėlesnės nei pieninės brandos“, – patarė dr. R.Semaškienė.

Mokslininkės teigimu, žirniuose šiemet plito ne tik sitonai, žirniniai vaisėdžiai, bet ir amarai. Ne visuomet pakako vieną kartą juos nupurkšti. „Vėlesnės sėjos žirnių laukuose reikėtų pasižiūrėti, ar šie kenkėjai vėl neapniko augalų, ypač jei buvo panaudoti kontaktiniai insekticidai. Jei pupos nebuvo nupurkštos insekticidais, jau dabar ant ankščių matyti akliapupinių grūdinukų kiaušinėlių“, – sakė dr. R.Semaškienė.

Rapsų laukuose šiais metais gana gausiai plito ankštarų kenkėjai. Taigi šie metai kenkėjams yra palankūs, todėl ten, kur nebuvo atsižvelgta į jų plitimą augalų aktyvus augimo metu, tikėtini derliaus nuostoliai.

Rekomenduojami video