Šiemet vėlyvųjų gėlių augintojai sunerimę – nors jau spalis, rudeninių gėlių prekybos sezonas dar neprasidėjęs. Tam įtakos turėjo užsitęsusi vasara ir kitos pasitaikiusios kliūtys. Gėlininkystę plėtojantys ūkininkai Inga ir Vytautas Šteiniai iš Juodelių kaimo (Kalvarijos sav.) sako, kad gėlių auginimas – viena iš sunkiausių veiklų, nes kiekviena gėlė turi būti parduota per tam skirtą laiką. Tačiau šiemet jų verslo planus koreguoja ne tik gamtos sąlygos, bet ir tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstravimo darbai.

Sunku privažiuoti

Norint nuvykti į Šteinių ūkį, pasiekus Kalvariją, reikia sukti link Vištyčio, o prie artimiausio miškelio pasitinka ženklas-rodyklė sukti į kairę, kur ir yra Juodelių kaimas. Nuo vietovę skelbiančios rodyklės iki ūkio – 4,5 km, o nuo Kalvarijos – 8–9 km. Jau leidžiantis nuo labai didelės kalvos gražiai pasimato visas gėlių ūkis – du šiltnamiai, tvenkiniai ir didelis plakatas, kurį pravažiuoti nepamačius neįmanoma. I.Šteinienė apgailestaudama atviravo, kad nesunkiai juos surasdavę žmonės šiemet atvykti nesiryžta – rekonstruotame „Via Baltica“ kelyje ties Kalvarija buvo labai nedėkinga situacija.

„Šiemet pas mus yra komplikuotas privažiavimas dėl automagistralės tvarkymo. Nuo Kalvarijos pusės kelias po tiltu kurį laiką buvo užtvertas, ten iš viso nebuvo galima važiuoti, tekdavo pakilti į automagistralę, įveikti aplinkkelius, ir tai buvo didelis trikdis pas mus atvykstantiems pirkėjams. Dabar jau leidžia važiuoti transportui ir pro tilto apačią, bet dar jaučiamas atvažiuojančiųjų vangumas. Todėl stengiamės, kiek įmanoma, pritraukti palankiomis kainomis, nes dėl šio verslo ateities darosi baisu. Visus metus augalus prižiūrėjome, turime daugybę pražydusių, o problemos kyla dėl kelio remonto. Pasitarę chrizantemų kainas išlaikėme tokias, kaip pernai, o viržius net papiginome“, – pasakojo Šteiniai.

Pamilo už atsparumą

Spalio pirmąsias savaites paprastai įsibėgėja rudens laikotarpiu žydinčių gėlių prekybos sezonas, bet šį rudenį jis nusikėlė į mėnesio antrąją pusę. Pasak ūkininkės-gėlininkės I.Šteinienės, kol šilti orai „nepersivertė“, tol rudeninė prekyba paskutinėmis žydinčiomis gėlėmis labai sunkiai krutėjo. Ypač rugsėjį, kai vasarinės gėlės dar pleškėte pleškėjo žieduose. Prireiks gal savaitės kitos, kol prasidės šalnos. Kai naktimis atvės orai, tada žmonės pradės sodinti gėles kapuose, puošti sodybų, darboviečių aplinką. Kol šalnos vasarinių gėlių nenušaldė, rauti ir vietoje jų sodinti kitas neskuba.

Daiginti gėles Lietuvoje – brangu, nes čia per mažai saulės, šalta, o šiltnamių šildymas daug kainuoja. Todėl gėlių daigus ūkininkai atsisiunčia iš Olandijos. Vasarį į ūkį atkeliavus naujiems daigeliams, sezonas pradeda suktis iš naujo.

Šį rudenį Šteinių ūkyje gėlių oazė – 50 rūšių viržiai, įvairaus dydžio bei spalvų chrizantemos ir Pietų Lietuvoje į madą užklydę dekoratyviniai žydintys kopūstai. „Iš pradžių į dekoratyvinius kopūstus vietiniai dar žiūrėjo vangiai, bet tie, kurie jų pasisodino, pabandė, ir vėl jų nori“, – apie atsparias žiemojančias gėles aiškino I.Šteinienė.

Gėlininkė vardijo, kad dekoratyviniai kopūstai ne tik nebijo šalnų, bet ir atlaiko 12 laipsnių šaltį. Kuo labiau oras vėsta, pasak I.Šteinienės, tuo jų išvaizda gražėja. Rudenį pasodinti būna gražūs iki pavasario. Už atsparumą šalčiui juos ir pamilsta darželių apželdintojai. Nereikia net eglišakių, tiesiog palikti ramiai žiemoti. Jiems nekenkia nei sniegas, nei lietus – rudenį pražydę išskleisti žiedai būna ilgai išvaizdūs, puikiai prisitaiko prie oro sąlygų. Tik pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir orai pradeda šilti, jau tokios standžios formos kopūstų žiedai nebeturi. Todėl gėlininkė juos vadina vienmečiais, bet būna, kad palikti žemėje per kurį laiką iš šaknų vėl sprogsta.

Gėlininkė iš Juodelių siūlo nebijoti improvizuoti – drąsiai sodina šiuos kopūstus į lovelius, vazonus, lauko lysves, kapinėse puošia artimųjų kapus. Jos pačios išbandytas ir pasiteisinęs derinys – kompozicija, kai kopūstai įsodinami greta viržių. Dekoratyviniai kopūstai gražiausiai dera su vienspalviais viržiais. Tokius derinius I.Šteinienė rekomenduoja išbandyti ir kitiems.

„Ypač kai žmonės dabar vis išrankesni, jiems jau daugelis gėlių nusibodę, sako, vis tas pats per tą patį, tai toks sprendimas gal bus naujesnis, įdomesnis. Kai taip pasisodina, tai ir vietos daug užima, ir patys kopūstai nėra brangūs. Toks praktiškas sprendimas“, – teigė I.Šteinienė.

Šteinių ūkyje dominuoja dvi dekoratyvinių kopūstų spalvos – violetinė ir balta. Idėja juos auginti Šteiniams kilo prieš ketverius metus, kai tik juos pamatė. Šiemet jau trečiasis jų sezonas.

Baltos – lepiausios

Pats didžiausias Šteinių ūkyje šilinių viržių asortimentas – 50 rūšių. Šviesūs, vienspalviai, tamsesni, trijų daigelių miksai, kaip teigia I.Šteinienė, „palei kiekvieno norą“. Jai pačiai labiau prie širdies nežydintys viržiai, kaip tik šiemet turi gausesnį jų asortimentą. Ūkininkė patikino, kad viržiai be žiedų atsparesni ir žiemos šalčiui, ir sausrai. Net žemės nekeitus į rūgščią, šie viržiai puikiai žiemoja ir vasaroja.

Kai žmonės jos teiraujasi, ar būtinai reikia viržius sodinti tik į rūgščią dirvą, I.Šteinienė atvira: nepatartina tuo atveju, jeigu planuojama viržiais džiaugtis tik iki pavasario. Ypač kapinėse keisti žemės nerekomenduotų, nes pavasarį, kai bus sodinamos vasarinės gėlės, vėl tektų žemę „atkeisti“. „Tikrai neverta to daryti, nes viržiai ir paprastoje žemėje iki pavasario puikiai išbus. Tai būtų tik pinigų švaistymas ir papildomas darbas“, – aiškino I.Šteinienė.

Taip pat ji atkreipė dėmesį – kai iš rudens žmonės pasodina viržių ir tikisi, kad nereikės jų iš viso laistyti, tai dažnai apsirinka. Pasak I.Šteinienės, šis ruduo buvo itin šiltas, tai pasodinę vis tiek dar turi vieną kitą kartą palaistyti, kad jie neišdžiūtų. Tada iki pavasario, o gal ir ilgiau turės gražių dekoratyvių augaliukų.

Gėlių ūkio šeimininkė prisipažino, kad jie nėra baltų gėlių mylėtojai, nes jos visada yra lepiausios – ant baltos spalvos labiausiai viskas pasimato. Tad baltos spalvos viržių Šteiniai šiemet išsiaugino mažus kiekius. Šeimininkei prie širdies įdomesnė viržių rūšis – pats krūmelis geltonos spalvos, o žydi baltai, abi spalvos gražiai viena kitą papildo. Ingai sunku išvardinti rožinių atspalvių viržius, kurių – begalė.

Šiemet Šteiniams pavyko išauginti ir chrizantemų. Vienos jau žydi, kitos – ruošiasi žydėti. Pagal metų laiką chrizantemos jau populiarios.

Gėlės turi savo specifiką

„Pasirinkome sunkią ūkininkavimo kryptį. Čia turi sunkiai dirbti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, nes kai kurie žmonės labai reiklūs. Mes turime kantriai išklausyti kiekvieno nuomonę, norus ir tinkamai patarti, kas jam būtų geriausia, todėl gal pas mus ir grįžta. Patariame nuoširdžiai, kaip geriausiai augtų. Stengiamės padėti, išpildyti jų lūkesčius“, – atviravo I.Šteinienė.

Sutuoktiniai šiame versle yra lygiaverčiai partneriai. Abu turi savo atsakingas pareigas. Ingos nuomone, jos vyras gal kai kada net ir daugiau dirba. Purškimai, šildymai – Vytauto sritis, be to, jis žmonai padeda ir gėles sodinti, formuoti, dauginti. „Jis yra viso šio verslo iniciatorius, čia buvo jo svajonė. Aš tik esu užaugusi versle su juo. Dabar kartu įgyvendiname svajones“, – sakė ūkio šeimininkė.

Užbaigę metų sezoną Šteiniai turi ir kitam sezonui pasiruošti, ir išgyventi visus metus, o jeigu dar nori kažką ūkyje patobulinti, tuomet turi labai tiksliai pasiskaičiuoti, ar tai nebus finansiškai skaudus dalykas.

Darbai ūkyje nutrūksta apie lapkričio 2 dieną, kai baigia prekiauti rudeninėmis gėlėmis. Lapkritis, gruodis ir sausis Šteiniams lyg ir laisvesnis laikas, kai nereikia prekiauti, nebūna lankytojų. Bet galvoje „verda“ daug darbų, todėl į šiltus kraštus pailsėti laiko vis neatlieka. Atostogų šeima labai norėtų, bet vis atideda kitiems metams. Kliūtis buvo COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje. Per atostogas namuose susiranda veiklos – malkauja, ruošiasi naujam sezonui, tvarko šiltnamius. Daiginti gėles Lietuvoje – brangu, nes čia per mažai saulės, šalta, o šiltnamių šildymas daug kainuoja. Todėl gėlių daigus ūkininkai atsisiunčia iš Olandijos. Vasarį į ūkį atkeliavus naujiems daigeliams sezonas pradeda suktis iš naujo.

Anksčiau jie jautė konkurenciją iš kaimyninės Lenkijos. Sakydavo, kad Lenkijoje gėlės pigiau. Dabar Šteiniai stengiasi pasiūlyti konkurencingas kainas, kad kraštiečiams neapsimokėtų skubėti pirkti gėlių Lenkijoje. Šteinių skaičiavimu, pas juos dabar gėlės kainuoja panašiai, kaip Lenkijoje.

„Manau, pas mus Juodeliuose geriau negu pas kaimynus – čia gali paklausti, pasitarti“, – kalbėjo Inga. Tuo tarpu į turgus prekiauti gėlėmis Šteiniai nevažiuoja – nelieka tam laiko. Visa prekyba – tik iš ūkio. „Fiziškai nespėjame – tik dviese dirbame. Šiltnamiai du, tad ne taip paprasta vienam kuriam atitrūkti, nes plotai nemaži. Tenka abiem dirbti nuoširdžiai“, – sakė sutuoktiniai.

Pasak I.Šteinienės, kartais gėlių vazonėlį, kai reikia, tenka rankomis paliesti ir iki dešimties kartų, nes gėlę reikia apskabyti, formuoti, pernešti į kitą vietą. Anot šeimininkės, kartais būna sunku ir pavargsta, bet atvažiavę gėlių nusipirkti žmonės įkvepia naujų jėgų. „Sako, kaip gerai, kad esate, kad patariate, žodžiai paglosto širdis, užkuria naują „varikliuką“ ir tikėjimą tuo, kad viskas bus gerai. Palaipsniui stengiamės tobulėti, pasiūlyti kažką įdomesnio“, – pasakojo ūkininkė.

Gėlininkystės ūkio įkūrėjai atviri: patirties jiems netrūksta, bet kasmet per sezoną pasitaiko ir nuostolingų augalų, tiesiog to žmonės nemato. Niekada negali žinoti, kurios veislės augalams kažkas nepatiks. Būna, kad laiku nepražysta arba per anksti peržydėjo, dėl to iš karto – nuostolis. Užbaigę metų sezoną Šteiniai turi ir kitam sezonui pasiruošti, ir išgyventi visus metus, o jeigu dar nori kažką ūkyje patobulinti, tuomet turi labai tiksliai pasiskaičiuoti, ar tai nebus finansiškai skaudus dalykas. Vienas jų šiltnamis jau modernus, yra palengvinta laistymo sistema, norėtų atsinaujinti ir antrąjį, kuriame augalus dar laisto žarna ir sugaišta daug laiko. „Palaipsniui, bet dar tik tyliai svajojame apie tai. Kol kas per didelė investicija“, – atviravo ūkininkė-gėlininkė.