Javapjūtė Lietuvoje kai kur jau persivertė į antrąją pusę – jau iškulti žieminiai miežiai ir rapsai, dorojami kviečiai. Nors ūkininkai patiria įvairių sunkumų, tempų nelėtina. Auginantys ankštines kultūras teigia, kad, pavyzdžiui, Ukmergės rajone žirniai atrodo labai prastai – jie prilenkti prie žemės, tad iškulti žirnius bus nelengva. Yra išguldytų ir žieminių kviečių plotelių.

Gamtos išdaigos

Prasiautusios vėtros neaplenkė Taujėnų miestelio (Ukmergės r.) bei čia ūkininkaujančių Galvonų šeimos ūkio. Šeimos galva Saulius Galvonas ūkininkauja kartu su sūnumi Teodoru. Galvonų šeimos ūkyje žirniai šiemet auga 80 ha plotuose, iš jų vienas 30 ha žirnių laukas atrodo prastai – daug išgulusių, prilenktų arčiau žemės. Kol kas nežino, kaip juos nupjaus, kaip pavyks surinkti derlių, tad žirniuose kūlimo darbai bus sunkesni.

Tačiau ūkis turi modernią kuliamąją, kuri pjauna žemai, todėl šeimininkas tikisi, kad tokiu būdu daugumą žirnių surinks. „Derliaus vis tiek tikimės, jo bus, tik mažiau – su nuostoliais“, – kalbėjo S.Galvonas, pridūręs, kad pas juos stiprus vėjas grūdinių kultūrų derliui nepakenkė, prilenkė tik žirnių lauką.

Žirnių laukus atidžiai apžiūrėjęs sūnus Teodoras užsiminė, gal geriau būtų ten nėjęs, bet vis tiek realybė tokia, kokia yra, nieko nepakeisi. „Realiai visi žirniai suguldyti, ne tik vienas laukas prastas. Turime 80 ha žirnių, tai bus matyti, kaip ten bus. Situacija nėra tragiška, turėtų pavykti nuimti, bet, aišku, javapjūtę apsunkins, tas akivaizdu“, – VL aiškino jaunasis ūkininkas.

Jo teigimu, žirnių iškūlimui turi naujovišką kederį, kuris yra lankstus ir geba prisitaikyti prie žemės paviršiaus, kas leidžia pjauti labai žemai. „Kai žirniai išguldyti, kaip šiemet, tai leis susirinkti visą derlių“, – aiškino ūkininkas.

Išguldytų pasėlių yra ne tik Galvonų šeimos ūkyje. Vienoje vietoje, kur susikerta Ukmergės ir Anykščių rajono laukai, praėjęs škvalas anykštėnų ūkiuose „iškūlė“ net ir rapsus.

Rapsai nenuvylė

Galvonų ūkyje javapjūtė jau persikėlusi į žieminių kviečių laukus, kurie auginami 300 ha plotuose. Atokvėpio minutę ūkio šeimininkai jau galėjo apžvelgti ir kai kuriuos užbaigtus darbus. Iki liepos 20 dienos ūkyje 300 ha užbaigė kulti žieminius rapsus, o prieš tai – žieminius miežius. Anot Teodoro, miežiai „ne kažką“ davė – 5–6 t/ha, vidutinis jų derlius ūkyje – 5 t/ha.

Šiemet žieminių miežių derlius ūkyje nėra toks, kokio tikėjosi, o pagal kokybę priskirti pašariniams. Ūkio savininkas Saulius prisiminė, kad prieš 3–4 metus, kai dar nemokėjo jų auginti ir kai pirmą kartą augino žieminius miežius, prikūlė įspūdingai – po 8 t/ha. Dabar, nežinia dėl ko, kelintus metus miežių derlingumas sumažėjęs.

Rapsai visą laiką pelningiausi, bet, anot ūkio šeimininko Sauliaus, šiemet jų ūkyje yra visaip: viename lauke byrėjo daugiau, kitame – mažiau. Negalutiniais duomenimis, vidutinis žieminių rapsų derlingumas siekia 3 t/ha. Toks derlingumas Galvonus tenkina. Rapsų grūdų kokybė šiemet juos itin džiugina, nes rapsų aliejingumas viršija 50 proc. Grūdinių kultūrų augintojai Galvonai rūpinasi iš viso 1 tūkst. ha žemės. Šiemet daug vilčių deda į žieminių kviečių laukus, kuriuose jau kuris laikas dirba kombainas.

Iš ūkio derlius keliauja pagal paskirtį – žirniai dar neaišku kur keliaus, galbūt į uostą, jeigu sutars, o grūdai daugiausia keliauja į aplinkinius elevatorius, nes Galvonų ūkis nuosavų grūdų džiovyklų-saugojimo bokštų neturi.

S.Galvono teigimu, pradžioje elevatoriai dirbo tik iki 16–17 val., o šeštadienį ir sekmadienį nedirbdavo, įsibėgėjant javapjūtei pradėjo dirbti palankiau, bet dabar nusidriekė eilės. Žemdirbiai brangų laiką „marinuoja“ dar ir belaukdami eilėse. Už priduotus grūdus, anot S.Galvono, superkančios firmos atsiskaito stabiliai, problemų nekyla, tik liūdina javapjūtės metu vėl kritusios grūdų supirkimo kainos.

Tuo tarpu žemdirbiams kainuoja viskas – prie auginimo ir dorojimo kaštų dar prisideda ir transportavimo išlaidos nuvežant derlių iki elevatoriaus.

Technika jaunimo rankose

Vidurinysis 20-metis Galvonų sūnus Teodoras ne tik talkina tėčio ūkyje – šie metai jam pirmi, kai triūsia ir savame ūkyje. Tiesa, prireikus tėtis padeda sūnui. Prieš metus kaip jaunasis ūkininkas ūkininkauti pradėjęs T.Galvonas VL sakė, kad su tėčiu kartu dirba jau dešimtmetį, maždaug nuo 10 metų, todėl kai pats tapo savarankišku ūkininku, labai didelių pokyčių nepajautė.

Stambiame ūkyje susitvarkyti laiku padeda naši žemės ūkio technika. Teodorui ir tenka draugauti su technika, o per javapjūtę daug dienų praleisti kombaine. Jo teigimu, nėra visai nauja technika, turi ir 10 metų senumo, ir naujos, bet vis tiek genda. Būna didžiausi iššūkiai, kai reikia suremontuoti ir vėl paleisti kombainą ar traktorių, kad jis dirbtų javapjūtės metu, nes per javapjūtę svarbi kiekviena minutė.

„Gedimų pasitaiko – šiemet pačioje javapjūtės pradžioje, kai tik pradėjome kulti žieminius miežius, o kombainas buvo po remonto, pirmomis dienomis šiek tiek buvo problemų. Laimė, jos nebuvo didelės, per kelias valandas pavyko išspręsti“, – prisipažino pats kombainą valdantis Teodoras, paaiškinęs, kad jam ūkyje tenka ir kiti atsakingi darbai: augalų priežiūra, purškimai, tręšimai.

Pasak jaunojo ūkininko, gamta šiemet grūdinėms kultūroms buvo palanki, todėl buvo tikėtasi gausesnio žieminių miežių derliaus, o rapsų – itin gera kokybė. „Daugiau javapjūtės rezultatų paaiškės, kai nukulsime daug žadančius kviečius“, – kalbėjo T.Galvonas.

Galvonų ūkio žemės našumo balas yra apie 40 – tai nėra našios žemės, bet ir jose, stengiantis, pavyksta išauginti. Anot Teodoro, jie deda daug pastangų, atsakingai prižiūri, kad gautų kuo geresnį derlių ir tuo pačiu kuo didesnį pelną. Šiame ūkyje vasarinės kultūros auga neblogai – kukurūzai šiemet pranoko lūkesčius. Galvonų ūkis užsiima tik augalininkyste, gyvulių nelaiko, todėl išaugina kukurūzus pašarui ir paskui juos parduoda. Šiemet buvo daug saulės ir drėgmės, tad tikisi, kad bus kukurūzų metai, jie kai kur siekia apie kelis metrus.

Jaunasis ūkininkas pasakojo šiemet pupų auginimo atsisakęs, nes pernai augino ir jos nepasiteisino, tad vietoje pupų šiemet augina žirnius. Jau pačius paskutinius šiemet ūkyje dar pasėjo grikius. Tikisi, kad grikiai irgi užaugins kažkokį derlių. Jie taps antruoju derliumi, nes pasėti iš karto po žieminių miežių.

„Miežius nupjovėme, nes šiemet labai ankstyva javapjūtė, tai dabar toje žemėje esame pasėję grikius. Tą dieną tiesiai po kombaino iš karto važiavo sėjamoji ir sėjome tiesiai į miežieną. Dabar, kai orai rudenį šiek tiek šiltesni, tikimės, kad galbūt užaugs keli šimtai kilogramų grikių ir pavyks tame pačiame lauke nuimti antrąjį derlių“, – įdomiu pasirinkimu vienu šūviu nušauti du zuikius, pasidalijo 20-metis ūkininkas iš Taujėnų.

Teodoras pripažino, kad žemės ūkis jam arti širdies nuo mažų dienų ir dabar ši sritis jam patinka, artima, nors liepos mėnesį jam sukako tik 20 metų. Jo jaunėlis brolis gal irgi ta pačia kryptimi pasuks, jam irgi patinka dirbti tėčio ir brolio ūkiuose.

Rizika papulti į kainų žirkles

Kelmės rajone laukai atrodė lyg ir daug žadantys, bet įvažiavus kombainui, nieko per daug įspūdingo. Nėra kaip pernai, kai buvo sausra ir visiškas nederlius, bet tikrai nėra kažkokie rekordiniai derliai. Toli gražu iki to. Bent jau iš žieminių miežių ir žieminių rapsų to nematyti. Kviečių derlių dar sudėtinga vertinti. Pradžioje kuliami ankstyvųjų veislių kviečiai, jie dažniausiai nepasižymi derlingumu, bet kol kas nenuteikia tam, kad sakytume, jog bus rekordiniai metai. Tikrai ne. Ir grūdų kokybė nėra geriausia – bus įvairi.

Ankštinių kultūrų dar niekas nekulia, nors kai kur jos išgulusios. Net ir kviečių laukų yra išgulusių, vienur daugiau, kitur – mažiau. Išvartė ne tik vėtra – lėmė ir auginimo technologijos, ir veislės. Tai taip pat gali lemti ir kokybinius parametrus, ir derliaus nuostolius. Bet teigti, kad taip yra visame Kelmės rajone, negalima.

Kai visi masiškai pradėjo kulti, prie elevatorių, kaip ir kiekvienais metais, kai kuriomis dienomis bus eilės, nes papildomų pajėgumų priimti grūdus Lietuvoje neatsirado. Derliaus supirkimo kainos yra kritusios ir jau seniai santykis tarp supirkimo kainų ir auginimo išlaidų – trąšų, augalų apsaugos produktų kainų – nėra palankus žemdirbiams.

Kadangi supirkimo kainos gana smarkiai svyruoja, didelė rizika papulti į kainų žirkles. Egzistuoja sėkmės faktorius: kam pasisekė pigiau trąšas nupirkti, brangiau parduoti grūdus, tas labiau džiaugiasi, o kas brangiau trąšas nupirko ir dar grūdus parduoti teko pigiau, tam mažiau pasisekė. Bet rizikos, kalbant apie kainas, žemės ūkyje yra smarkiai padidėjusios, svyravimai – didžiuliai. Lengva papulti į nepalankią situaciją.

Palikti be papildomų išmokų

Mūsų regione žieminiai miežiai nukulti, o žieminius rapsus ūkiuose pradžioje kūlė dar šiek tiek drėgnokus – drėgnumo matuoklis rodė apie 9 proc. drėgmės, bet jau nelaukė, per kelias dienas nukūlė. Po jų iš karto kombainai pajudėjo į kviečius. Javapjūtės rezultatai bus aiškūs ją pabaigus, tačiau žieminiai miežiai buvo labai prasti – labai smulkūs grūdai. Jų prikūlėme apie 3 t/ha.

Lemia ne itin derlingos žemės. Tiesa, kur našesnės žemės, derliai geresni. Mūsų kraštas anksčiau buvo priskirtas prie nederlingų ir labai jaudinamės dėl nederlingų žemių statuso panaikinimo. Mus dabar sulygino su Kėdainių rajonu, kur prikuliama ir po 7–8 t/ha, o mes gauname tik 3–4 t/ha. Anksčiau būdavo numatytos papildomos išmokos už ūkininkavimą nederlingose žemėse, o dabar – nėra. Tik dvi rajono seniūnijos priskirtos nederlingų žemių teritorijoms.

Žieminių rapsų derlius Ukmergės rajone irgi kuklus – daugiausia prikulsime 1,5–2 t/ha rapsų. Toks derlingumas pas mus yra įprastas. Daug ūkininkų augina ankštines kultūras. Šiemet jos lyg ir nieko, nes kelis kartus labai gausiai palijo ir po lietaus pupos labai pasitaisė. Žirniai – gal ne taip. Stebuklų nebus, bet tikimės geresnio ankštinių derliaus negu pernai. Tiesa, žirnius kai kur škvalas išvartė, yra nukentėjusių ir kviečių plotų, bet ne masiškai.

Šiemet mūsų kraštuose galbūt bus geras kukurūzų derlius. Bet grūdams išauginti jų mažai kas sėja, dauguma, kurie laiko gyvulius, augina žaliai masei. Bet labai mažai yra ir gyvulininkų – daugelis ūkininkų šios krypties atsisakė. Dabar smulkūs ūkiai iš viso nežino ką daryti, kuo užsiimti. Net jei turi 50 karvių, šeima iš to irgi jau neišgyvena, ieškosi darbo miestuose.

Sakoma, jog ūkininkai visą laiką verkia, kad jiems blogai. Iš tikrųjų derliaus supirkimo kainos žemos. Jeigu kultum 8 t/ha, galbūt tokia kaina būtų dar ir nieko, bet kai prikuli 3–4 t/ha, o už kviečius moka po 200 Eur/t ar mažiau, tai mokamos kainos – tikrai menkos. Bet vis tiek reikės išgyventi. Jeigu pasakysi, kad mažos kainos, niekas jų nepadidins. Tenka susitaikyti.