Šiemet Lietuvos žemdirbiai ankštinėmis kultūromis užsėjo kur kas didesnius plotus, nei ankstesniais metais. Žemdirbiai neslepia – šios kultūros populiarėja ne tik dėl reikalavimo taikyti sėjomainą dalį laukų kasmet užsėjant ankštinėmis kultūromis, bet ir dėl išaugusios pupų bei žirnių paklausos ir jų supirkimo kainos.

Pernai žirniais buvo užsėta apie 79 tūkst. ha, o šiemet – per 154 tūkst. ha. Didėja ir pupų plotai. 2012 m. jomis buvo užsėta 4,8 tūkst. ha, pernai jau 61,6 tūkst. ha, o šiemet – 68,4 tūkst. ha. Supirkėjai jau važinėja po ūkius ir siūlo parduoti derlių.

Draugauja su pupomis

Kauno rajono ūkininkas Arūnas Pakalnis teigė, kad pupoms šie metai kol kas dar palankūs. „Spėjome pasėti pupas iki lietaus, tai gražiai sudygo. Vėliau sausra augimą pristabdė, bet po lietaus jos atsigavo, žydi“, – pasakojo ūkininkas.

Savame ūkyje A.Pakalnis šiemet augina apie 15 ha pupų – jos užima apie 10 proc. jo pasėlių plotų.

„Tikiuosi iš 1 ha prikulti 3 tonas, o gal ir daugiau. Labai sunku spėlioti iš anksto. Pernai irgi labai derlingi metai buvo, bet vienur prikūliau daugiau, kitur – mažiau, nors laukai atrodė panašiai. Jei prikulčiau iš hektaro 5 tonas, būtų fantastika. Pernai iš kai kurių plotai gavau po 4,5 tonos iš ha pupų“, – pasakojo ūkininkas.

Tačiau vien užauginti ir gauti neblogą derlių neužtenka. Svarbu, užaugintą produkciją sėkmingai parduoti. Pasak A.Pakalnio, pas jį jau buvo užsukę supirkėjai, kurie siūlė šiemet tiesiai iš jo kiemo paimti pupų derlių ir žadėjo sumokėti po 200 ir daugiau eurų už toną.

„Kaip ir neblogas pasiūlymas, bet aš sutarties nepasirašiau. Turiu nuosavas patalpas pupoms sandėliuoti. Be to, jas visada tenka padžiovinti, nes sėklos būna stambios ir drėgnos. Man tai nesudaro sunkumų, nes turiu džiovyklą“, – kalbėjo pupų augintojas iš Kauno rajono.

Pelninga kultūra

A.Pakalnis augina ne tik pupas, bet ir javus, rapsus. Nukritus kviečių kainoms, pelningesne kultūra už javus tampa ankštinės kultūros, ypač jei pavyksta jas sėkmingai parduoti.

„Pernai laikydamas iki gegužės mėnesio pupas smarkiai išlošiau, o šiais metais laikydamas – pralošiau“, – atvirai prisipažino ūkininkas.

Bandė ūkininkas „susidraugauti“ ir su žirniais, bet šių auginimo atsisakė. Jie jam pasirodė rizikingesnė kultūra, nei pupos. Ypač sudėtinga nuimti derlių. Jei žirnius suplaka lietūs, tuomet kyla pavojus, kad jų derliaus apskritai nepavyks nuimti, o jei ir pavyks, jis bus kur kas menkesnis, nei pupų.

Daugiau ankštinių

Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ankštinės kultūros populiarėja dėl vadinamosios Žalinimo programos, pagal kurią ūkiai, sėjantys azotą kaupiančius augalus, gauna papildomą išmoką, ir dėl pasikeitusių reikalavimų tiesioginėms išmokoms. Todėl žemdirbiai, norėdami pretenduoti į jas, plečia tiek žirnių, tiek ir pupų plotus. Be to, praėjusią žiemą Suvalkijoje iššalo dalis žieminių kultūrų, todėl dalis žemdirbių šiuose plotuose pasėjo ankštines kultūras.

E.Alesiaus teigimu, supirkimo kainos, pavyzdžiui, žirnių, yra aukštesnės, nei grūdų, todėl juos apsimoka auginti. Dauguma Marijampolės krašto žirnių ir pupų augintojų jau dabar yra sudarę būsimo derliaus preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, todėl jiems neteks sukti galvos, kur realizuoti sudorotą derlių.