Prienų krašto ūkininkai vasario 29 dieną Prienuose  surengė „ratuotą“ protesto akciją – į miesto centrą prie savivaldybės administracijos pastato suvažiuoti traktoriais. Taip išreiškė pasipiktinimą, jog savivaldybės taryba nėra linkusi atsižvelgti į jų skundus dėl 2,2–2,5 karto išaugusio žemės mokesčio. Dėl tos pačios priežasties bruzda ir kitų rajonų ūkininkai.

Baigėsi kantrybė

„Prienų rajone žemės mokestis tapo vos ne pačiu didžiausiu visoje Lietuvoje, nors Prienų rajone žemės – vienos prastesnių“, – aiškino Prienų rajono ūkininkas, vienas iš šios akcijos koordinatorių Gintautas Sodaitis, patikinęs, kad žemdirbiams nebuvo palikta kitokio pasirinkimo, todėl teko rinktis tokią aktyvaus protesto formą. Tam gautas ir oficialus leidimas.

Prieniškiai ūkininkai akciją planavo vasario 29 dieną, nes kaip tik tą dieną vyks Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame opozicija pateiks svarstyti žemdirbių reikalavimus dėl žemės mokesčio koeficiento mažinimo ir kompensavimo mechanizmo už pernai sumokėtą didelį žemės mokestį. Akcijos organizatorių duomenimis, ankstesniais metais į Prienų rajono savivaldybės biudžetą būdavo surenkama apie 500 tūkst. eurų žemės mokesčio, o pernai surinkta dvigubai daugiau – daugiau nei 1 mln. eurų.

Šie skaičiai, anot G.Sodaičio, verčia galvoti, jog žemės savininkai išaugusį žemės mokestį sumokėjo net neturėdami galimybės išsiaiškinti pagrindinės priežasties, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tiesiog nuskaičiavo ir tuo viskas pasibaigė. Be to, žemdirbiai įsitikinę, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos specialistai neatliko savo tiesioginės pareigos – laiku nepasirūpino savo žmonėmis, nors šie patikėjo jiems mandatą, o dokumentai, kurie buvo atsiųsti iš Registrų centro, kažkaip per klaidą nugulė kažkieno stalčiuose. Deja, dabar savivaldybės vadovai nenori pripažinti, kad yra suklydę, todėl susivieniję ūkininkai norės vasario 29 dieną akcija priminti apie klaidą ir paraginti ją ištaisyti.

„Mūsų akcijos metu bus viešai transliuojamas savivaldybės tarybos posėdis, kuriame išgirsime žemdirbiams palankius arba nepalankius sprendimus. Tuo pačiu visa tai bus viešinama ir miesto žmonėms, kad jie žinotų, kaip elgiamasi ir su ūkininkais, ir su žeme, kad matytų visas puses, ne tiktai taip, kaip dabar mūsų Prienų valdžia daro, siūlydama „duonos ir žaidimų“, kaip darydavo Romos imperatorių pasekėjai. Žmonės pamatys, kad yra ir kita pusė – ūkininkai. Dabar jau girdime žmonių nuotaikas, kad Prienuose pats brangiausias vanduo, pati brangiausia šiluma, ir greičiausia turėsime nemažą palaikymą iš miesto žmonių“, – pasakojo vienas iš koordinatorių, ūkininkas G.Sodaitis.

Prienų rajono ūkininkai piktinasi, kad šio rajono savivaldybės taryba nelinkusi peržiūrėti ankstesnio savo sprendimo dėl žemės mokesčio tarifų ir juos sumažinti. Esą taip savivaldybė netektų dalies numatytų pajamų į biudžetą. O Prienų krašto ūkininkai tikina, kad rajone yra taikomas vienas didžiausių žemės mokesčio tarifų Lietuvoje. Ir kai kuriems ūkiams gali būti lemiamu apsisprendžiant, ar toliau tęsti veiklą.

Išaugo 2,5 karto

VL jau rašė, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius įsitikinęs, jog 2023 metais net iki 2,5 karto išaugęs žemės mokestis labiausiai sudavė jauniems, stipraus ekonominio pagrindo dar nespėjusiems susikurti krašto ūkininkams. Kai kuriuos toks mokesčio dydžio šuolis galėjo visai atbaidyti nuo ūkininkavimo. O ir kitiems, turintiems smulkius ar vidutinio dydžio ūkius, kai praėjusieji metai buvo tokie skurdoki, nuotaikos tikrai nepakėlė.

Ne vieną mėnesį ūkininkai, susirašinėję su Prienų rajono savivaldybės administracija, bandę vesti derybas su meru Alvydu Vaicekausku, kad būtų peržiūrėtas ir sumažintas žemės mokesčio tarifas, apčiuopiamesnių rezultatų, teigiama, taip ir nesulaukė. Todėl subūrę derybinę grupę ir toliau siekia užsibrėžto tikslo – įvairiais civilizuotais būdais bando atkreipti dėmesį į problemą.

M.Butkevičius VL minėjo, kad iš savivaldybės vadovų gauti atsakymai žemdirbių netenkina, nes juose nėra konkrečių sprendimų, kuriais ūkininkams būtų sumažinta žemės mokesčio našta ar sumažintas tarifas. Todėl ūkininkai surašė reikalavimus, tarp kurių – prašymas atlikti tarnybinį patikrinimą ir išsiaiškinti, kurie savivaldybės administracijos tarnautojai, iš Registrų centro gavę informaciją apie išaugusias žemės vertes, jų neviešino. Ūkininkams kelia abejonių, kad jie, iš anksto gavę informaciją iš Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) apie nuo 2023 metų įsigaliojančias naujas žemės mokestines vertes, Prienų rajono savivaldybės tarybai neteikė svarstyti sprendimo dėl žemės mokesčio tarifų patikslinimo, kaip tai numatyta Žemės mokesčio įstatyme.

Anot M.Butkevičiaus, žymiai išaugus žemės mokestinei vertei, Prienų rajono savivaldybės taryba galėjo persvarstyti ir sumažinti pačios sprendimu nustatytą 1,4 proc. mokesčio tarifą, bet to laiku nepadarė. Ūkininkams šiemet sakoma, kad jau nieko negalima pakeisti – tarifas nustatytas dvejiems metams. Tačiau Prienų krašto žemdirbiai siūlo keisti už 2023 metais sumokėto žemės mokesčio kompensavimo mechanizmą, numatant Kaimo plėtros rėmimo programoje lėšų ir tokiu būdu sudarant galimybę 50 proc. kompensuoti žemdirbių sumokėto žemės mokesčio. Taip pat 50 proc. žemės mokesčio lengvatą suteikti ir 2024 metais, o 2025 metais žemės mokesčio tarifą nustatyti 0,7 proc. nuo mokestinės žemės vertės.

Prienų rajono žemių našumo balas, pasak M.Butkevičiaus, kiek mažesnis nei kituose rajonuose, pagal tai žemės mokestis nustatytas per didelis – Prienai negali lygintis su Vidurio Lietuvos laukais, kur ūkininkavimo galimybės kur kas geresnės, gaunami didesni derliai ir pajamos.

„Savivaldybės administracijos atsakingi asmenys turėtų pripažinti savo klaidą ir rasti būdų, kaip kompensuoti padidėjusias ūkininkų išlaidas, iš naujo apsvarstyti žemės mokesčio tarifą ir jį sumažinti“, – teigė LŪS Prienų skyriaus vadovas.

Susitikimai naudos davė nedaug

Prienų rajono ūkininkų akcijos organizatoriai tikina, kad su žemdirbių reikalavimais susipažinę valdininkai vasarį suskubo važinėti po seniūnijas, susitikinėjo su kaimų gyventojais ir vietos ūkininkais. Kiekviename susitikime susirinkę žmonės kėlė vis tuos pačius klausimus, į kuriuos atsakymo, deja, esą nesulaukdavo. Todėl žemdirbiai daro išvadą, jog valdžios važinėjimai po seniūnijas rezultato irgi nedavė.

„Meras tikriausiai tikėjosi šių susitikimų seniūnijose metu palenkti žmones į savo pusę, pelnyti sau palankią atmosferą, bet patyrė fiasko, nes nuvažiavę į seniūniją jie papasakodavo, kaip atlikti techninę transporto priemonių apžiūrą, kokios perspektyvos laukia melioracijos srityje. Veždavosi du specialistus ir važiuodavo meras, vicemerė, administracijos direktorė. Visa savivaldybės valdžia nuvažiuodavo pasirodyti ir paieškoti palaikymo. Žinoma, dalis bijo prarasti darbo vietas, nes savivaldybės administracija yra vienas didžiausių darbdavių Prienų rajone. Daugelis žino, kad Prienų rajono savivaldybės administracijoje įvesta vos ne diktatūra, vykdoma bauginimo, panašiai kaip kaimyninėje respublikoje, politika – beveik nėra toleruojama kita nuomonė, bemaž nėra jokios demokratijos. Mus, ūkininkus, išstūmė iš visų organizacijų ir komitetų. Nėra trišalės tarybos, šiuo metu Prienuose vyrauja vienvaldystė. Matome, kad tai į gera tikrai neveda“, – susidariusią situaciją apibendrino žemdirbių akcijos organizatoriai.

Prienų krašto žemdirbių pagrindinis reikalavimas – žemės mokesčio koeficiento mažinimas nuo 1,4 iki 0,7. Akcijos organizatoriai įsitikinę, net sumažinus koeficientą iki 0,7, Prienų rajono savivaldybė į biudžetą surinktų daugiau pinigų, negu surinkdavo anksčiau. „Žemdirbiai irgi galėtų eiti į kažkokį kompromisą, jeigu su jais būtų diskutuojama, bet šiuo metu su mumis nėra kalbama. Keliami ultimatumai, vyksta kažkokie atkalbinėjimai, kažkoks nebaudžiamumas, jausti bandymas valdyti autoritariniais metodais“, – kalbėjo žemdirbių atstovas.

Kitas Prienų rajono ūkininkų reikalavimas valdžiai – grąžinti ūkininkus į komitetus, į patariamuosius organus, į trišales tarybas, kad ir su jais būtų tariamasi. Esą savivaldybės vadovas pasiima sau pavaldžius dar keturis asmenis ir tai yra komitetas, kaip vadovas nusprendė, taip esą visi balsuoja – nėra jokių diskusijų, esą nėra galimybių išsakyti kitokioms nuomonėms. Ir taip esą elgiamasi su biudžeto pinigais, „lyg tvarkytųsi savo kišenėje“.

Akciją Prienų rajono ūkininkai rengia jau dabar, nes pavasaris atneš savo rūpesčių – per darbymetį žemdirbiai negalės imtis protestų. Bet jie nesako, kad negrįš pavasarį į Vilnių ar Prienus, jeigu to prireiks. „Šiuo metu visos Lietuvos mastu žemdirbiai sukilę. Visos akcijos yra taikios, tikiuosi, kad tokios ir bus. Tačiau jeigu valdžia žemdirbiams nepaliks kitos galimybės, neatmetamos ir galimos nepaklusnumo akcijos, kurios jau yra kraštutinė priemonė, kuria gali naudotis neteisybę patiriantys žmonės“, – aiškino G.Sodaitis.

Tarp Vilniaus ir Užuguosčio

Vienas aktyviausių Prienų rajono ūkininkų G.Sodaitis pamena, kad nuo mažų dienų mylėjo ir augino gyvulius, ir iki šiol negali be jų. Savo mėsinių galvijų ūkį jaunas vyras kartais pavadina hobiu. Dabar augina grynaveislius mėsinius angusus ir herefordus. Ūkininkas gyvena Stakliškių seniūnijos miškingoje vietovėje, kur žemės prastos, susiduria su gamtinėmis kliūtimis, todėl užsiimti augalininkyste būtų sudėtinga. Rudenį G.Sodaičio ūkio bandoje iki išpardavimo buvo apie 100 galvijų. Dabar, kai pradėjo atsivesti jauniklius – vėl daugiau nei 40 galvijų.

Šis Stakliškių krašto ūkininkas savo žemėje užsiauginti pašarų beveik negali. Jam ekonomiškai labiau apsimoka pirkti pašarus (grūdus, kukurūzus ir kt.) gyvuliams šerti, nei savo žemėje bandyti jų išsiauginti. Taip turimose žemėse patiria mažiau išlaidų, nei įsigyti techniką, pirkti sėklą, trąšas ir bandyti patiems auginti.

Gintautui Prienų krašto žemdirbiai koordinatoriaus pareigas patiki jau nebe pirmą kartą. Vilniuje per protesto akciją jis rūpinosi, kad kraštiečiai turėtų kur išsimiegoti, pavalgyti. Mat pagrindiniai Gintauto namai yra Vilniuje, kur yra įkūręs savo verslą, o Prienų rajone puoselėja sodybą, augina mėsinius galvijus, tad gyvena per dvi vietas.

„Žemdirbius koordinuoti pavedė LŪS Prienų skyriaus vadovai, mane išsirinko taryba. Kai susijungėme su Marijampolės vyrais, mūsų bendra kolona buvo per 50 traktorių, ir visi kartu laikėmės iki paskutinės akcijos dienos Vilniuje. Apie 200 žmonių buvo atvykę iš Prienų krašto. Malonu buvo pajausti, kad kaimo žmonės patys rūpinasi savo interesais. Kas iki tol būdavo retai matoma Lietuvos padangėje“, – kalbėjo koordinatorius iš Prienų rajono.

Lazdijiečius „skaldo“ lengvatos

Dvigubai ar net beveik trigubai išaugusiu žemės mokesčiu itin nepatenkinti ir Lazdijų rajono ūkininkai. Jiems žadama nemažai lengvatų, tačiau ne visus ir jos tenkintų. Pasak LŪS Lazdijų skyriaus pirmininko Kęstučio Sujetos, kol kas lazdijiečiai dar neprotestuoja – apie susiklosčiusią padėtį karštai išdiskutavo su vietos valdžios atstovais ūkininkų sušauktame susirinkime. „Vieni mūsų ūkininkai labai nepatenkinti, reikalauja teisybės, kiti nieko nesako, bet pernai stipriai išaugusį mokestį už žemę pajuto visi, todėl kaimuose dabar sklando įvairiausių nuomonių“, – patikino K.Sujeta.

Pernai Lazdijų rajono ūkininkai sumokėjo itin žymias pinigų sumas, nes, kaip paaiškėjo, Lazdijų rajone taikomas koeficientas 1,5 nesikeičia beveik dešimtmetį. Žemės mokesčio tarifas gali būti koreguojamas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, bet, anot K.Sujetos, už praėjusius metus, už kuriuos ūkininkai jau sumokėjo žemės mokestį, ko gero, nebus galima kompensuoti – per VMI pinigai pateko į savivaldybės biudžetą. Tuo tarpu Lazdijų krašte ne visur žemės našios, čia ūkininkavimo sąlygos sudėtingos, todėl išaugęs žemės mokestis „kerta“ per žemdirbių pinigines.

„Jeigu sąnaudos padidėja ir duona brangsta, žmogus vis tiek jos nusiperka ir su nauja kaina priverstas kažkaip susitaikyti, nes be duonos neišgyvens. Tas pats vyksta ir su žemės mokesčiu“, – nepalankią padėtį analizavo LŪS Lazdijų skyriaus pirmininkas. Jis pateikė ir kitą palyginimą – jeigu šeimininkas susiremontavo butą ar nuosavą namą, automatiškai to buto ar namo vertė padidėjo. Ar gali žmogus tikėtis, kad panašiai nutiks ir su žemės kaina, jos verte, jei susimokėjo 2–3 kartus išaugusį žemės mokestį?

Žemdirbių susitikime dalyvavo ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė su savo komandos nariais. Anot jos, Lazdijų rajone taikomas žemės mokesčio tarifas vienas didžiausių šalyje, tačiau ir lengvatų žemdirbiams siūloma vos ne daugiausia. Lengvatų pavidalu būtų galima kompensuoti ir išaugusį žemės mokestį už praėjusius metus. Tačiau būtent šios lengvatos ir sulaukė nemažo dėmesio bei nepasitikėjimo, suabejota, ar jų dalybos pavyktų sklandžiai.