Nuo lapkričio įsigaliojęs Pluoštinių kanapių įstatymas leidžia Lietuvoje perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, kaip buvo iki šiol, bet ir visas augalo dalis, tačiau vis dar neaišku, kuri institucija išduos leidimus tokios produkcijos gamybai, ne visi įstatymo įgyvendinimui skirti poįstatyminiai teisės aktai yra parengti ir suderinti. Ūkininkai, perdirbėjai vis dar gyvena nežinioje, negali planuoti savo veiklos ir investicijų. Jie baiminasi, jog gali būti prarasti dar vieni metai.

Delsimas gresia sezono praradimu

„Kol teisinė aplinka yra neaiški, sunku planuoti investicijas į pluoštinių kanapių auginimą ir perdirbimą. Ir ūkininkai, ir perdirbėjai nori tikslumo, aiškumo. Ūkininkai jau dabar planuoja, ką ir kiek sėti pavasarį, jie norėtų žinoti, kokios bus visų pluoštinių kanapių dalių perdirbimo, realizacijos galimybės. Kaip ir verslininkai, kurie nori šią žaliavą perdirbti. Jeigu bus per vėlai parengti įstatymo įgyvendinimo dokumentai, prarasime dar vienus metus“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas.

Ūkininkų auginamų pluoštinių kanapių realizavimo spektras iki šiol Lietuvoje buvo labai mažas. Dalis žaliavos išvažiuoja į užsienį, ten yra perdirbama ir paskui produktas grįžta atgal į Lietuvą. Priėmus įstatymą ne tik prasiplėstų ūkininkų galimybės, bet ir vystytųsi kanapių perdirbamoji pramonė. O tai ir darbo vietos, pajamos, ir daug aukštesnė pridėtinė vertė. Be to, jei prasiplečia perdirbimas, atsiranda ir didesnis poreikis žaliavai, kurią tiektų mūsų ūkininkai.

Kai 2014 m. buvo leista auginti pluoštines kanapes, jų buvo pasėta per 1 tūkst. ha, 2018 m. – beveik 4 tūkst. ha, o dabar pluoštinių kanapių pasėliai Lietuvoje išaugo iki 10 tūkst. ha ploto, nes ūkininkai tikėjosi, kad bus galima teisėtai perdirbti visas augalo dalis ir gauti didesnę pridedamąją vertę, kurti naujus produktus.

Mėto kaip karštą bulvę

Nors kanapių auginimo ir perdirbimo verslo perspektyvumu mažai kas abejoja, Pluoštinių kanapių įstatymo, leidžiančio naudoti ir perdirbti visą augalą, ūkininkai, perdirbėjai laukė keletą metų, o dabar, jam jau įsigaliojus, kyla abejonių, ar poįstatyminiais aktais jis nebus „sugadintas“.

„Susidarė paradoksali situacija. Buvo priimtas gana modernus įstatymas, atitinkantis pirmaujančių pasaulio šalių pluoštinių kanapių verslo teisinį reguliavimą, tačiau rengiant poįstatyminius aktus tarsi bandoma jį revizuoti žiūrint į Europos Sąjungos bendras nuostatas, į kurias kai kurios ES šalys seniai numojo ranka ir šį verslą tvarko nacionaliniu lygiu. Mes taip pat galbūt turėtume rodyti daugiau iniciatyvos. Įstatymą priimant buvo tokia politinė valia, o jau kai viskas pakliuvo į biurokratų rankas, tarsi grįžtama prie to paties“, – tvirtino R.Čiūtas.

R.Čiūtas: „Ūkininkai jau dabar planuoja, ką ir kiek sėti pavasarį, jie norėtų žinoti, kokios bus visų pluoštinių kanapių dalių perdirbimo, realizacijos galimybės. Kaip ir verslininkai, kurie norėtų šią žaliavą perdirbti. Jeigu bus per vėlai parengti įstatymo įgyvendinimo dokumentai, prarasime dar vienus metus.“

Daugiausiai nerimo kelia siūlymas, kad šį verslą turėtų prižiūrėti Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas. KAPVIA vadovas tokiame siūlyme įžiūri didžiulį žingsnį atgal, nes vėl grįžtama prie sampratos, kad pluoštinė kanapė – ne žemės ūkio, o kažkokia pusiau narkotinė kultūra, kurią turi kontroliuoti Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas.

„Tikimės, jog sustiprės socialinis dialogas ir bus rastas sprendimas, kas turi kuruoti šį verslą. Mūsų asociacijos nuomone, tai turėtų daryti visos institucijos, kurios dabar veikia. Taisyklės, kurios būtų priimtos dėl kanabinoidų, kurie kaip ingredientas naudojami įvairiose pramonės srityse (farmacijos, maisto papildų, kosmetikos, gyvūnų pašaro), gamybos, galėtų būti integruotos į minėtas sritis kontroliuojančių institucijų veiklą. Pavyzdžiui, maistą, pašarus kuruoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jei turime reikalų su vaistiniais preparatais ar kosmetika, taip pat yra atitinkamos institucijos, prižiūrinčios šias gamybos sritis. Kiekviena įmonė, kuri naudos kanapių medžiagas, privaloma tvarka turi atitikti tam tikrus reguliavimo reikalavimus, gauti leidimus gaminti“, – teigė R.Čiūtas.

Pašnekovas apgailestavo, jog dar birželį priimtas ir lapkričio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymas praktiškai neveikia dėl neparuoštų įstatymo įgyvendinimo teisės aktų.

„Juos kaip karštą bulvę institucijos mėto viena nuo kitos. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nori priežiūrą permesti Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentui, o tai mūsų netenkina, nes tai būtų įstatymo revizavimas. Jei šis departamentas taptų pluoštinių kanapių verslą kuruojančia institucija, mums prie kojų pririštų sunkius svarmenis – perteklinį administravimą. Su tokiais svarmenimis būtų sunku konkuruoti šiame versle su tais, kurie neturi tokių prie kojų pririštų svarmenų. Kad toks sprendimas nebūtų geriausias, ne kartą yra išsakę ir mokslininkai, turintys patirties pluoštinių kanapių perdirbimo, ekstrahavimo srityje“, – aiškino R.Čiūtas.

Kanapė visuomenėje ilgą laiką buvo stigmatizuojamas augalas, siejamas su narkotikais. Pluoštinių kanapių gaminių ir produktų gamyba, taip pat tiekimas rinkai leidžiamas tik tais atvejais, kai tetrahidrokanabinolio (THC, natūrali psichiką veikianti medžiaga, išskiriama iš įvairių rūšių kanapių) kiekis juose neviršija 0,2 proc. Medicininėse kanapėse THC kiekis yra aukštesnis.

Finišo tiesiojoje

Delsimas trukdo mūsų šalies ūkininkams ir perdirbėjams įsitvirtinti rinkoje, nes kitose šalyse šio verslo plėtra gana intensyvi. Nepaisant to, buvo parlamentarų siūlymų įstatymo įsigaliojimą atidėti metams. Be to, priekaištaujama, kad Europos Komisija (EK) nėra notifikavusi Lietuvos įstatymo dėl kanapių žaliavų naudojimo.

„Mums buvo pavestas notifikavimo klausimas. Mes įstatymo projektą su visais dokumentais išsiuntėme EK, gavome iš jos klausimų dėl projekto, tačiau Seimas patvirtino įstatymą nesulaukęs atsakymų. Dabar jau notifikacijos nebegali būti, nes notifikuojami projektai. Seimas parengė įstatymo projektą ir paprašė Vyriausybės pateikti išvadas. Mes savo išvadoje buvome nurodę, kad EK siūlo atsižvelgti į tam tikrus punktus. Į kai kuriuos punktus atsižvelgė, į kai kuriuos ne“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas.

Pasak pašnekovo, visi Pluoštinių kanapių įstatymą įgyvendinančiųjų aktų projektai jau yra parengti ir derinami. Jų rengimas užtruko, nes tai visiškai naujas dalykas ir žemės ūkio, ir kitoms institucijoms.

„Esame finišo tiesiojoje. Visi projektai yra parengti, dabar bandome nustatyti, kas ir ką galėtų tikrinti, kontroliuoti ir į projektus būtų įrašyti kaip kontroliuojančios institucijos. Ūkininkai laukė šio įstatymo, nes išsiplečia kanapės panaudojimo spektras, kada galima naudoti visas augalo dalis“, – sakė V.Ašmonas.

Delsimas jaukia planus

Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – miltų, duonos, konditerijos gaminių. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar kanabidiolio (CBD). Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, buvo draudžiamas.

Antkopčių kaime (Klaipėdos r.) ūkininkaujantis Tadas Mockus vysto ekologinį grūdininkystės ūkį. Nedidelėje dirbamos žemės dalyje (10 ha) jis augina pluoštines kanapes, gamina ir parduoda ekologinių pluoštinių kanapių sėklų šalto spaudimo aliejų.

„Labai laukėme šio įstatymo, kad būtų galima panaudoti visas pluoštinių kanapių dalis, ne tik sėklas, pluoštą, bet ir žiedus, tačiau kol kas dar yra daug neaiškumų. Kanapių sėklas sunaudoju aliejaus gamybai, pluošto nelabai kam reikia, o iš kitų augalo dalių ką nors gaminti ir parduoti buvo draudžiama“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė T.Mockus.

Ūkininkas kitais metais planuoja pluoštinių kanapių plotą plėsti beveik iki 30 ha. Kanapė, pasak T.Mockaus, pretenzingas augalas, jo auginimas kelia žymiai daugiau sunkumų nei javų.

„Pradedi pažinti augalą, kada jį reikia nukulti. Kūlimas ir sėklų džiovinimas reikalauja atidumo – čia nesunku likti be derliaus, o blogiausiu atveju net ir be kombaino. Kanapė yra labai pluoštingas augalas ir stipriai apkrauna kombainą, todėl važiuoti reikia gal triskart lėčiau, nes labai lengva sugadinti įrangą“, – sakė T.Mockus.

Pasak ūkininko, vienas įdomesnių produktų iš pluoštinių kanapių – CBD kanapių aliejus, kuris, manoma, yra gera kai kurių ligų profilaktikos priemonė.

„Kadangi šis aliejus yra gaminamas iš kanapių žiedų, to daryti iki šiol negalėjome, nes buvo draudžiama. Atsiradus galimybei gaminti aliejų iš kanapių žiedų, tikriausiai jį gaminsime, nes ūkiui tai būtų vienas iš pajamų šaltinių, bet kol įstatymas praktiškai neveikia, nėra poįstatyminių aktų, bijome ką nors daryti“, – tvirtino T.Mockus.

Tai įdomu

Pluoštinės kanapės prisideda prie aplinkos tausojimo. Vienas hektaras pluoštinių kanapių pasėlių absorbuoja 16 tonų CO₂.

Pluoštinės kanapės – dirvožemio struktūrą gerinantis augalas, pasižymintis organinės anglies didinimu dirvožemyje.

Kanapės Lietuvoje augintos nuo seno. Lietuvos teritorijoje atrandama kanapinių virvių bei sėklų, kurių data gali būti 5000 m. pr. m. e.

Kanapių klestėjimo laikotarpis Lietuvoje yra LDK laikai – XV–XVIII a.