LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Siekiant padėti ūkinius gyvūnus auginantiems ūkininkams sumažinti riziką patirti nuostolių išplitus gyvūnų užkrečiamoms ligoms, kompensuojama svari gyvūnų draudimo įmokų dalis. Tokia galimybe iki šių metų spalio 31 d. gali pasinaudoti ūkininkai, teikdami paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklą „Gyvūnų draudimo įmokų kompensacija“.
Šiam kvietimui numatyta skirti 650 000 eurų paramos.
Paramos sąlygos ir dydis
Pagal priemonės veiklos sritį kompensuojama dalis fizinio arba juridinio asmens sumokėtos draudimo įmokos, kai ūkiniai gyvūnai apdraudžiami nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų.
Paramą draudimo įmokos kompensacijai gali gauti laikantys ūkinius gyvūnus, kurie yra įregistruoti ūkininko vardu Ūkinių gyvūnų registre ir draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu laikomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paraiškų teikėjai turi atitikti aktyvaus ūkininko reikalavimus.
Didžiausia draudimo įmokos suma, kuri gali būti kompensuota, siekia 70 proc. tinkamos finansuoti draudimo įmokos sumos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai.
Paraiškas, dar prieš patiriant draudimo įmokų išlaidas, ūkininkai kviečiami teikti savivaldybių, kuriose registruotas ūkis, administracijai elektroniniu paštu arba registruotu laišku.
Draudimo įmokų kompensaciją gali gauti ūkininkai, laikantys galvijus, kiaules, avis, ožkas, arklius, naminius paukščius, o taip pat ir bičių šeimas.
Šiais metais, administruojant paramą pagal šią SP priemonę, atsirado svarbių naujovių. Nuo šiol skiriant paramą vadovaujamasi Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytu užkrečiamų gyvūnų ligų sąrašu, kuriame įvardintos ir tokios ligos, kaip bičių perų puvinys, afrikinis ir klasikinis kiaulių maras. Šios ligos nebuvo įtrauktos į sąrašą, kuris ankstesniais paramos teikimo periodais buvo neatsiejamas paramos taisyklių priedas.
Be to, ūkininkams nuo šiol palengvinta ir administracinė našta, nes nebereikalaujama pateikti trijų draudimo bendrovių pasiūlymų ir argumentaciją.
Auganti gyvūnų užkrečiamųjų ligų rizika skatina draustis
„Šiandien, kai Europoje jau fiksuojami snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligų atvejai, nutarėme nebelaukti. Šiemet pirmą kartą apdraudėme savo galvijus ir pasinaudojome galimybe gauti kompensaciją už draudimą nuo užkrečiamų gyvūnų ligų. Savo ūkyje auginame galovėjų veislės galvijus. Jie – mūsų maitintojai. Tad apsidraudę jaučiamės šiek tiek ramiau. Draudimas, žinoma, nepadengtų visos patirtos žalos, jei ūkyje būtų nustatytas gyvūnų užkrečiamos ligos, pavyzdžiui, snukio ir nagų ligos, atvejis, nes mums tektų sunaikinti visą bandą. Žinoma, nuo visų rizikų pagalvės nepasidėsi, bet draudimo išmoka būtų šioks toks ramstis“, – sako ūkininkas Aidas Abromaitis, Alytaus rajone auginantis 300 galovėjų veislės galvijų.
Ūkininkas teigia, kad draudžia ne tik savo ūkio gyvūnus, bet ir techniką, kad patyrus žalą greičiau galėtų atsistoti ant kojų.
Gyvūnų užkrečiamos ligos, pasak A. Abromaičio, pastaruoju metu kelia vis didesnį nerimą. „Draudimo išmoka priklauso nuo kiekvieno galvijo amžiaus, grupės, tačiau mums svarbiausia ne tai. Blogiausia, jog jei nustačius užkrečiamos ligos protrūkį tektų sunaikinti visą bandą, nebebūtų kur įsigyti veislinių gyvūnų, nes jų rinkoje gali ir nebelikti“, – sako A. Abromaitis.
Svarbiausia – biologinis saugumas
Pastaruoju metu užsienio šalyse plinta mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų liga, nustatytas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis jau antrame Lietuvos ūkyje, taip pat nuolat fiksuojami afrikinio kiaulių maro atvejai šernų populiacijoje.
Pasak veterinarijos specialistų, efektyviausia priemonė, galinti užkirsti kelią šioms gyvūnų užkrečiamoms ligoms į mūsų šalies ūkius – tai biologinio saugumo priemonės ir galimų rizikų valdymas.
„Ne visos gyvūnų užkrečiamos ligos plinta itin greitai, o ir jų padariniai gali būti ne visais atvejais vienodi. Afrikinis kiaulių maras kiaulėms yra mirtina liga, tačiau juo gyvūnai ne taip greitai užsikrečia, kaip pavyzdžiui, snukio ir nagų liga, kuri nėra labai mirtina, bet plinta itin greitai ir ja užsikrečia labai daug gyvūnų. Vienam gyvuliui užsikrėtus afrikiniu kiaulių maru ar snukio ir nagų liga – naikinama visa banda. Todėl šios ligos kelia didelę riziką visam genofondui“, – sako veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė.
Pasak jo, kiaulininkystės ūkiams Lietuvoje gan gerai pavyksta suvaldyti afrikinio maro riziką, tačiau galvijininkyste užsiimančių ūkių situacija kitokia, nes skiriasi galvijų šėrimo technologijos, laikymo sąlygos, todėl ir jų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimo iššūkiai sudėtingesni. „Tenka pastebėti, kad kai kuriuose ūkiuose neįrengtos net tvoros, nors toks fizinis barjeras bent jau gali apsaugoti nuo laukinių gyvūnų, pašalinio transporto ar asmenų patekimo į teritoriją“, – sako V. Kanapė.
Specialisto teigimu, šiuo metu, kai gyvūnams ir paukščiams pavojingos gyvūnų užkrečiamos ligos fiksuojamos ne vienoje Europos šalyje, ūkininkai turėtų atsakingai planuoti biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą ir imtis veiksmų, kad gyvūnų ligų užkratas nepatektų į jų ūkius kartu su pašarais ar iš užkrėstos aplinkos.
Ūkiuose turėtų būti įrengtos apsaugos zonos, tvoros, dezinfekciniai barjerai, darbuotojai turėtų laikytis higienos reikalavimų, darbe vilkėti specialiai tam ūkiui skirtą darbo aprangą ir avalynę. Ligos užkratas, pasak veterinarijos gydytojo, taip pat gali patekti į ūkį įsivežant gyvūnus, todėl labai svarbu tikrinti, ar įsigyjami gyvūnai turi veterinarinius sveikatos būklę patvirtinančius sertifikatus, ar jie atkeliauja iš patikimų tiekėjų, o įsigijus gyvūnų – laikyti juos atskirai nuo kitų karantine bent jau 21 parą.
„Taip pat svarbu įsivertinti kitas galimas gyvūnų užkrečiamos ligos užkrato patekimo į ūkį rizikas, susijusias su žmonių ar transporto judėjimu teritorijoje. Dažnai net nepagalvojama, kad ligą gali atnešti darbuotojas, grįžęs iš atostogų Slovakijoje, kur užfiksuota snukio ir nagų liga, jei jis į darbą ateis su tais pačiais batais, su kuriais buvo kelionėje. Dideliuose ūkiuose biologinio saugumo reikalavimų laikomasi griežtai, tačiau smulkesniuose ir mišriuose ūkiuose tam skiriama mažiau dėmesio ir investicijų. Kartais nereikia didelių investicijų – pakanka įsirengti dezinfekcinį barjerą, kad lankytojai galėtų bent avalynę dezinfekuoti, taip pat nebūtina leisti lankyti gyvūnų pašaliniams, ūkyje nedirbantiems asmenims – visiems artimiesiems ar giminėms – nes ne visuomet žinome, ar jie nesilankė pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos židinyje“, – sako V. Kanapė.
Nors nuo kai kurių ligų, pavyzdžiui, mėlynojo liežuvio ligos, yra sukurtos vakcinos, jomis leidžiama vakcinuoti galvijus tik tuomet, kai šalyje nustatomas pirmas ligos židinys ir kai identifikuotas išplitusios ligos štamas. Ši liga ypač pavojinga avių ir ožkų ūkiams, nes nuo jos gali nugaišti apie 70 proc. gyvulių.
Veterinarijos gydytojas pastebi, kad vis daugiau ūkininkų, nuogąstaudami dėl gyvūnų užkrečiamų ligų proveržio, pasirūpina ir savo laikomų ūkinių gyvūnų draudimu. „Visi ūkiai, kuriuose tenka lankytis, yra apdraudę savo ūkinius gyvūnus, nes tai gali padėti sumažinti nuostolius, jei išplistų pavojinga gyvūnų užkrečiamoji liga. Sprendimų, kurie 100 proc. sumažintų tokių ligų riziką, nėra. Biologinis saugumas išlieka veiksmingiausia priemone. Todėl labai svarbu, kad laikantys gyvūnus ar paukščius savo ūkiuose įsivertintų biologinio saugumo priemonių trūkumus ir pašalintų galimas spragas,“ – pabrėžia veterinarijos gydytojas.
