Inovacijos, pažangūs mokslo sprendimai atveria neribotas galimybes kurti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus ir gerokai padidinti veiklos rezultatus. Šiais metais Lietuvos žemės, maisto ūkio ar miškų ūkio sektorius turės galimybę pasinaudoti iki 200 000 eurų siekiančia parama, kuri bus skiriama inovatyvių projektų įgyvendinimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“.

Inovacijos – pelninga investicija

Jei šiandien mums reikėtų užauginti ir pagaminti tiek maisto, kiek reikia planetos gyventojams išmaitinti, turėtume dirbti daugiau nei 80 proc. visos Žemės ploto. Naujos technologijos ir mokslo pažanga padėjo ūkininkams tapti kur kas pažangesniais. Šiandien pasaulyje žemės ūkiui naudojama apie 40 proc. žemės ploto, kuriame ūkininkauja apie 600 mln. ūkininkų. Jie yra vieni didžiausių ne tik žemės, bet ir vandens bei bioįvairovės valdytojai.

Ekonomistų skaičiavimais, valstybės išlaidų žemės ūkio moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTTP) grąža siekia nuo 6 iki beveik 80 procentų. Kitaip tariant, vienas euras, investuotas į agrotechnologijas, gali uždirbti šešis eurus, o ypač sėkmingu atveju – net 80 eurų per metus.

Pirmas žingsnis inovacijų link – tai nauja idėja, kurią įgyvendinus sukuriami nauji produktai ar paslaugos, kurios padeda augti verslui. Tačiau neretai vien tik idėjos neužtenka – jai įgyvendinti prireikia visos komandos specialistų, ekspertų, mokslininkų.

„Lietuvos žemės ūkio, maisto perdirbimo ir miškų ūkio veiklą plėtojantis sektorius antrą kartą turės galimybę pasinaudoti parama ir kartu su mokslo partneriais (universitetais ar konsultantais) teikti inovatyvių idėjų įgyvendinimo projektus bei gauti finansinę paramą jų įgyvendinimui. Pernai Nacionalinei mokėjimo agentūrai iš viso buvo pateikta 11 Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) projektų įgyvendinimo planų, 8 iš jų buvo pritarta. Jų  įgyvendinimui prašoma 1,52 mln. eurų paramos. Pagal 2024 m. pateiktas paraiškas bus įgyvendinami EIP projektai, susiję su tvariu ūkininkavimu, augalų atsparumo sausrai ir kitiems nepalankiems veiksniams didinimu, pašarų gamybos optimizavimu“, – sako Žemės ūkio ministerijos Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus patarėja Angelė Nartautė.

15 idėjų

Praėjusių metų pabaigoje Žemės ūkio ministerija patvirtino EIP projektinių idėjų sąrašą, kuriuo vadovaujantis  nuo 2025 m. sausio 6 d. iki vasario 14 d. galima teikti EIP projektų įgyvendinimo planus Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Pasak ministerijos Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus patarėjos, sąrašą sudaro 15 EIP projektinių idėjų, atliepiančių aktualiausias šių dienų ūkininkų problemas, ekspertų pasiūlymus, o taip pat ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ tikslus.

„EIP projektinių idėjų sąrašas pradėtas rengti dar 2024 metais. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi tai, kad pagrindinis EIP intervencinės priemonės tikslas – spręsti aktualias ūkio problemas plėtojant aktyvų bendradarbiavimą bei diegiant inovacijas, kreipėsi į pagrindines žemės ūkio asociacijas, prašydama identifikuoti pagrindines ūkio subjektų problemas. Asociacijų taip pat buvo prašoma įsitraukimo pasidalijant šia informacija su savo organizacijų narias, kviečiant ir juos pateikti pasiūlymus, kokias aktualias problemas, kurios būtų sprendžiamos įgyvendinant EIP projektus, jie galėtų išskirti. Įvairiausių ūkio sričių atstovai įvardijo 28 problemas. Visi pateikusieji problemas buvo pakviesti aptarti jas bendrame susitikime kartu su mokslininkais, žemės ūkio sektoriaus  konsultantais, valdžios įstaigų atstovais. Diskusijų metu buvo atrinktos pačios aktualiausios problemos. Galutiniame projektinių idėjų identifikavimo etape žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas komitetas, atsižvelgdamas į apklausų, susitikimų bei diskusijų metu gautas aktualiausias ūkininkų problemas ir į Žemės ūkio mokslo tarybos bei Ministerijos ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pritarė 15-ai EIP projektinių idėjų“, –  pasakoja A. Nartautė.

Šiemet siekiama proveržio žemės ūkyje aktyviau išnaudojant skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto galimybes, mažinant ŠESD emisijas, kuriant naujus augalų apsaugos produktus tiek ekologinei, tiek su klimato pokyčiais susiduriančiai žemdirbystei. Į EIP projektinių idėjų sąrašą taip pat įtrauktos ir kitos kryptys, galinčios padėti spręsti  aktualias problemas galvijininkystės, dirvožemio sveikatinimo srityse. Visą EIP projektinių idėjų sąrašą galima rasti čia.

Naujus produktus gaminti apsimoka

Prieš keletą metų iniciatyvūs Lietuvos uogų augintojai, ieškoję sprendimo, kaip galėtų sukurti dar didesnę pridėtinę vertę ir naujų  produktų iš uogų išspaudų, kartu su Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais 2023 m. sėkmingai įgyvendino EIP projektą, kurio metu buvo sukurtas  aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų iš uogų šalutinių produktų gamybos ir komercializavimo vadybos modelis. Šio projekto partneriais tapo net 7 uogininkystės ūkiai, kuriuose auginamos skirtingų rūšių uogos: braškės, serbentai, avietės, sausmedžio uogos, šaltalankiai.

Pasak šio projekto vadovės Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto docentės dr. Jolitos Greblikaitės, dvejus metus trukusio projekto metu buvo atliekami tyrimai su skirtingų rūšių uogų išspaudomis, o panaudojus 4 gamybos ciklus, sukurti skirtingi produktai.

„KTU laboratorijoje kartu su mokslininku dr. Petru Venskutoniu, kuris yra vienas geriausių Lietuvoje funkcinio maisto srities ekspertas, buvo tiriama, kokių vertingų medžiagų turi  įvairių džiovintų uogų išspaudos – žievėlės, sėklytės. Tyrimų metu buvo ekstrahuojami aliejai iš skirtingų uogų išspaudų. Net ir iš medžiagų, likusių po aliejaus išgavimo, galima sukurti naujus produktus, tokius kaip papildai, vitaminai ar natūralūs dažai. Iš viso tyrimų metu buvo sukurti 4 skirtingų rūšių produktai“, – pasakoja dr. Jolita Greblikaitė.

Vienas svarbiausių tokių projektų tikslų – atskleisti ūkininkams, kokius aukštą pridėtinę vertę produktus jie gali sukurti iš auginamų uogų, kaip surasti rinką naujiems gaminiams. Šio projekto metu ūkininkai patys dalyvavo visuose tyrimuose ir įgijo vertingų žinių, susipažino su naujų produktų gamybos galimybėmis ir technologijomis.

„Nors daugelį ūkininkų nuo nišinių produktų kūrimo stabdo žinių, techninės įrangos trūkumas, mūsų atlikti skaičiavimai rodo, jog investuojant į savo gamybos įrangą, ar perkant gamybos paslaugą iš kitų tiekėjų, naujus, nišinius produktus vis tiek apsimoka gaminti“, – pažymi mokslininkė.

Ji priduria, jog šiuo metu tiek Lietuvos, tiek pasaulio rinkoje susidomėjimas sveikatinančiais produktais, augalinės kilmės papildais ir vitaminais auga, o vartotojai yra pasirengę už tokius produktus mokėti aukštesnę kainą. Mokslininkės teigimu, problema ta, jog Lietuvos uogininkystėsūkiai gali pagaminti nedidelį tokių produktų kiekį, todėl norint išlikti konkurencingiems su Lenkijos, Ispanijos gamintojais, vietiniams ūkininkams verta kooperuotis.

Mokslo įstaigos, tokios kaip KTU ir Vytauto didžiojo universitetas turi sukaupę didelę patirtį ir gali ūkininkams padėti atrasti naujų galimybių, tačiau, pasak dr. J. Greblikaitės, iniciatyvių ūkininkų, kurie norėtų vykdyti tokius mokslu pagrįstus projektus, nėra itin daug, nors ūkiams, ypač nedideliems, labiau finansiškai apsimokėtų gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

EIP projektų įgyvendinimo planų teikimo reikalavimai

Nuo šių metų sausio 6 d. iki vasario 14 dienos žemės, maisto ūkio ar miškų ūkio veikla užsiimantys ūkiai ar bendrovės bendradarbiaudami su konsultantais, mokslo ar studijų institucijomis kviečiami jungtis į EIP veiklos grupes ir teikti projektų įgyvendinimo planus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP)  intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio

našumo ir tvarumo srityje“.

EIP projekto įgyvendinimo planą gali teikti EIP veiklos grupė, kurią sudaro bent du skirtingą veiklą vykdantys partneriai: vienas jų – užsiimantis žemės ūkio ar maisto ūkio, ar miškų ūkio veikla, antrasis – konsultantas arba mokslo ir (arba) studijų institucijos atstovas.

A. Nartautė atkreipia dėmesį, kad SP intervencinė priemonė „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ įgyvendinama 3 etapais. „Iš pradžių vykdoma EIP projektinių idėjų atranka. Antrame etape – pagal atrinktas EIP projektines idėjas EIP veiklos grupės teikia EIP projektų įgyvendinimo planus. Tuomet, jei EIP projektų įgyvendinimo planams pritaria ministerija, vėliau gali būti teikiamos paraiškos dėl šių projektų finansavimo“, – sako ji.

Su paraiškųEIP projektų įgyvendinimo planų teikimo tvarka ir taisyklėmis susipažinti detaliau galima čia.

Pasak žemės ūkio ministerijos Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus patarėjos, pasibaigus kvietimo terminui, gauti EIP veiklos grupių pateikti  EIP projektų įgyvendinimo planai bus vertinami ekspertų, o nuo gegužės 5 d. iki birželio 20 d. patvirtintų projektų EIP grupės, kurių EIP projektų įgyvendinimo planams bus pritarta, galės kreiptis dėl 200 000 eurų paramos projektų įgyvendinimui.

EIP projektai tampa prieinami visiems

Kaip pažymi A. Nartautė, paramos gavėjai taip pat įsipareigoja dalintis gaunamais projekto rezultatais, o jais gali naudotis bet kas, kam tai aktualu.

„Svarbu pažymėti, kad EIP projektai – tai ne pelno siekiančios iniciatyvos, kurios orientuotos į konkrečių, kad ir mažų ūkio lygmens, problemų sprendimą bendradarbiaujant ūkininkui ir mokslininkui ir (arba) konsultantui, taip ieškant šių problemų sprendimų būdų, kurių rezultatai bei galimybė juos diegti toliau būtų prieinama visiems. Tad labai svarbus EIP projektų rezultatų viešinimas“, – pažymi A. Nartautė.

Mokslo institucijos atlieka tyrimus, kurių rezultatai vėliau yra pritaikomi žemės ūkio praktikoms kurti, pavyzdžiui, vystant naujas žemės ūkio technologijas ir diegiant jas ūkiuose, taip ir išvedant naujas augalų veisles ir pan. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad bendradarbiaujant ūkininkams, mokslininkams  ar konsultantams, bandoma spręsti konkreti ūkio lygmenyje aktuali problema, kuri taip pat gali būti svarbi ir platesniame racionaliame valstybės kontekste.

Problemos įkvepia sėkmingus projektus

„Dažniausiai iniciatyvą rengti ir įgyvendinti EIP projektus rodo mokslininkai, tačiau galime pasidžiaugti, kad turime ir tikrai aktyvių ūkininkų, kurie, turėdami išgryninę jiems aktualią problemą ar idėją, patys susiranda mokslininkus, galinčius padėti šią problemą spręsti. Ministerija suinteresuota, kad EIP projektinės idėjos būtent ir ateitų iš ūkininkų poreikių ir motyvacijos“, –  pažymi A. Nartautė.

Sėkmingu galėtų būti laikomas toks projektas, kuriuo diegiamos naujos tvaraus ūkininkavimo technologijos, siekiant sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, įgyvendinus projektą, būtų gaunamas gausesnis ir/ar geresnės kokybės derlius, mažesnis vandens suvartojimas bei mažesnis cheminių medžiagų naudojimas, o ūkininkai įgytų žinių apie tvarius ūkininkavimo metodus.

Tokių projektų pavyzdžiai, pasak A. Nartautės, galėtų būti Vytauto Didžiojo universiteto EIP projektas „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro EIP projektas „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“ ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto EIP projektas „Intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimas“.

„Kaip sėkmės istorijas galime paminėti projektus, kurių metu už paramos lėšas buvo sukurti termoizoliacinių medžiagų pavydžiai iš avių vilnos – tai leidžia ūkininkams, auginantiems avis, turėti papildomas galimybes realizuoti vilną ir gauti papildomas pajamas. Kitas pavyzdys – tai sukurta ir pirmą kartą Lietuvoje įdiegta mažo našumo biometano gamybos technologija su nulinėmis metano emisijomis į aplinką ir realiomis sąlygomis išbandyta ūkiuose su biometanu varoma žemės ūkio technika ir transportas, panaudojant realiai iš žemės ūkio žaliavų pagamintą įvairios koncentracijos biometaną, sukurtos ir / arba įdiegtos kitos inovacijos, leidžiančios prisidėti prie žemės ūkio našumo bei aplinkos išsaugojimo“, – sėkmingų projektų pavyzdžius vardija A. Nartautė.

Platesnę informaciją apie įgyvendintus ir įgyvendinamus EIP projektus galima rasti čia.