Javapjūtei įsivažiuojant, Pietų Lietuvoje jau iškulti žieminiai miežiai, žemdirbiai kombainus jau išvairavo ir į žieminių rapsų laukus. Šiemetė javapjūtė ankstyvesnė nei praėjusiais metais ir daugelis grūdų augintojų turi vilčių, kad žieminių kultūrų derlius ūkiams būsiąs pelningas. Jei tik gamta neiškrės kokių nors pokštų.

Rezultatas nenuvylė

Kai kurie Marijampolės krašto ūkininkai, nukūlę žieminius miežius, jau gali sumuoti pirmuosius rezultatus. Skaisčiūnų kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkas Laimius Juškevičius, javapjūtę pradėjęs vos ne po Joninių – birželio 28 dieną, VL sakė, kad jo ūkyje žieminių miežių derlingumas šiemet šiek tiek mažesnis nei pernai.

Ūkininkas skaičiavo, kad žieminių miežių laukuose vienur jam byrėjo 7 t/ha, kitur – 9 t/ha, tad bendras vidurkis – apie 8 t/ha. „Grūdų kokybė taip pat nebloga – drėgmė grūduose siekė vos 10–12 proc., tik grūdai smulkesni negu pernai“, – pasakojo ūkininkas Laimius, šiemet deklaravęs apie 35 ha žieminių miežių.

Žieminiai javai Suvalkijoje labai gerai peržiemojo, todėl ūkininkai svarsto, kas lėmė, kad žieminių miežių grūdai smulkesni, o derlius menkesnis nei pernai. L.Juškevičius neatmetė, kad jiems galėjo pakenkti ir tai, jog gerai peržiemojus šį pavasarį buvo daug drėgmės ir grūdinius augalus „pjovė“ virusinės ligos, tarp jų – liaudyje vadinama miežių žemaūgė ir kt.

„Buvo tokiomis dėmėmis išsimėčiusių vietų – tiksliau, lopais nebuvo miežių. Kasmet būna tų lopų, net ir gerais metais jų pasitaiko. Kur jie būdavo praretėję, sausais metais pavasarį vėl ataugdavo – miežiai atželdavo, ir viskas būdavo gerai. Šiemet neataugo. Kada itin didelė drėgmė, matyt, juos visai pribaigė, todėl miežiuose buvo išretėjusių plotelių“, – pastebėjimais dalijosi Skaisčiūnų ūkininkas.

Nepaisant išbandymų, L.Juškevičius sėkmingai iškūlė žieminius miežius ir šiemetį derlių išvežęs pardavė. Gali palyginti ir kainų skirtumus. „Šiemet supirkimo kaina – irgi truputį mažesnė. Pernai gavau po 154 Eur/t, o šiemet – po 142 Eur/t. Mažesnė kaina, bet vėl už drėgmę man šiemet parduodant miežius nieko neatskaitė, be to, trąšos buvo pirktos pigiau, tai šiemet išauginimo savikaina man susidarė mažesnė negu pernai. Tai negaliu sakyti, kad blogai. Iš tiesų, visai neblogai išėjo“, – lygino ir liko patenkintas rezultatu L.Juškevičius.

Pelningiausi – rapsai

Javapjūtė Juškevičių ūkyje kaip įsibėgėjo, taip ir tęsiasi – liepos 9 dieną ūkininkas nieko nelaukdamas pradėjo kulti žieminius rapsus. Jų kūlimo išvakarėse pamatavęs drėgmę nustatė, kad viename lauke drėgnomatis rodė 14,5 proc., o kitame lauke – tik 11 proc., todėl neatidėliodamas „griebė“ juos kulti. Žieminių rapsų plotai Juškevičių ūkyje kur kas didesni nei miežių – siekia 120 ha ir ūkio šeimininkui šiemet teikia nemažai vilčių, kad rapsų derlius bus geras. Po rapsų lauks nemažą derliaus potencialą žadantys žieminiai kviečiai.

„Jeigu gamta neiškrės pokštų, nepridarys kokių eibių žieminiams rapsams, kurių supirkimo kainos šiemet palankios, kur kas brangiau moka negu pernai, o išauginimo savikaina – žemesnė. Kas rapsus laimingai nusikuls, tiems šie metai finansiškai turėtų būti visai geri“, – prognozavo javų augintojas.

Jo duomenimis, pernai už žieminių rapsų toną gavo 435 Eur/t, o šią liepą supirkimo kaina siekia 475 Eur/t. Dabar, anot L.Juškevičiaus, svarbiausia, kad ūkininkams pavyktų juos sėkmingai, be gamtos išdaigų, nusikulti. „Tikrai šiemet žieminiai rapsai turėtų būti pelninga kultūra“, – kad taip ir bus, vylėsi 120 ha plote žieminius rapsus išauginęs Marijampolės savivaldybės ūkininkas, tikėdamasis prikulti kur kas daugiau nei 4 t/ha.

O jeigu gamta per javapjūtę sudrumstų ramybę, jis visus savo ūkio pasėlius apdraudęs. Prakalbus apie vasarinius javus, L.Juškevičius sakė, kad jam pasisekė – jo vasariniai kviečiai neblogi, nes labai anksti, dar iki pavasarinių lietų, juos spėjo pasėti, tad tikisi, kad ir vasarinių kviečių derlius bus neblogas.

Skaisčiūnų kaimo ūkininkas L.Juškevičius vysto augalininkystės ūkį – maždaug 350 ha plote augina įvairias žemės ūkio kultūras. Jo ūkyje didžiausią plotą – apie 160 ha – užima žieminiai kviečiai, 120 ha – žieminiai rapsai, o likę plotai apsėti kitomis grūdinėmis kultūromis.

Pagal išsilavinimą Laimius – automechanikas, bet nuo 2009 metų ūkininkauja, diegdamas pažangias technologijas. Jo ūkyje automatinis vairavimas įdiegtas beveik visuose traktoriuose ir kombainuose, todėl taupomas laikas ir degalai, mažėja auginamos produkcijos savikaina. Ūkininkas tausoja gamtą, pagalvoja apie agrodronus, kad būtų dar lengviau apdirbti laukus, juos patręšti.

Pradžioje kūlėsi sunkiai

Pirmosiomis liepos dienomis Navasodų kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkas Paulius Gvazdaitis su broliu Ąžuolu, kaip ir kiti žemdirbiai, javapjūtę pradėjo žieminių miežių pasėliuose. Išoriškai miežiai atrodė jau sunokę, jie pradžioje buvo gražiai geltonos spalvos, paskui nugelto, nudžiūvo, todėl suprato, kad laikas kombainui važiuoti į laukus, bet pabandžius kulti broliai pamatė, kad miežiai dar nėra pilnai subrendę – sunkiai kūlėsi. Tad darbų itin nespartino. Patrukdė ir lietus, todėl palaukė, kol miežiai pradžius, tuomet vėl tęsė javapjūtę.

Miežių virusinė liga, išplintanti ir kviečiuose, kai jie labai anksti nudžiūsta, pasak Pauliaus, šalyje stebima eilę metų, ir jie patys, ir kiti ūkininkai seniai apie ją žino. Kas žino, daro savo sprendimus, su ja tvarkosi, neįsileidžia į miežių ir kviečių laukus.

Ūkininko Pauliaus duomenimis, pas juos žieminiai miežiai užderėjo neblogai, panašiai kaip ir pernai. Suvalkijos krašto ūkininkas neneigė, kad žieminių miežių derlingumas galėjo būti ir dar geresnis, bet yra kaip yra, juos tenkina. Žieminiai miežiai sudaro apie 20 proc. visų ūkio grūdinių pasėlių naudmenų.

Žieminiai javai Suvalkijoje labai gerai peržiemojo, todėl ūkininkai svarsto, kas lėmė, kad žieminių miežių grūdai smulkesni, derlius menkesnis nei pernai.

Gvazdaičiai augina ir nemažus plotus žieminių rapsų bei kviečių. Juos kulti planavo apie liepos 20 dieną, bet tikslesnę datą parodys patys rapsai. P.Gvazdaitis planavo, jog tarp žieminių miežių ir žieminių rapsų kūlimo jiems pavyks pasidaryti poilsio pertraukėlę.

Užteršia laukus

Kol kas dar ne kiekvienas ūkis augina žieminius miežius. Gvazdaičiai juos kelintus metus pasirinkę dėl kelių privalumų. „Su jais ūkyje lengvesnė sėjomaina. Priešsėlis prieš rapsus geras. Anksčiau, būdavo, niekas nesilaikydavo sėjomainos – nuolatos vien rapsai ir kviečiai. O dabar pas mane nėra tokio atsėliavimo. Šiek tiek privertė Europos direktyvos, neleidžiančios atsėliuoti. Aišku, manęs tai neprivertė, aš jau ir anksčiau pradėjau taikyti ūkyje šitą taisyklę“, – aiškino grūdinių kultūrų augintojas iš Navasodų.

Kad žieminiai miežiai ūkyje pasiteisina, Paulius neneigė, bet neslėpė, kad jie turi ir savo negatyvių niuansų. „Miežiai lieka dirvoje kaip piktžolės daugeliui metų. Vis tiek jų pribyra. Po to vis dygsta daug metų iš eilės, užteršia laukus. Piktžolėmis tampa kitose kultūrose. Kažkada ankstesniais laikais būdavusi tuščių avižų problema. Bet jos būdavo laukinės, o čia tai kultūrinis augalas, kuris tampa kaip piktžolė. Manau, dėl to jų daug kas vengia“, – patirtimi pasidalino P.Gvazdaitis.

Prakalbus apie lūkesčius, P.Gvazdaitis paminėjo, kad daliai ūkio derliaus yra sudarę išankstinių sutarčių, bet ir tuomet, kai pasirašė sutartis, nebuvo ūkininkams palankių kainų. Jo teigimu, buvo šiek tiek pakilimų, bet nesuspėjo tuo metu sudaryti sutarties, taip ir liko su maža kaina.

„Dėl žieminių miežių derliaus, nors nėra kažkokių rekordų, nėra ir blogai. Tai miežiai mane tenkina. O vėliau, kai kitas kultūras kulsime, tai žiūrėsime. Visi javai atrodo ganėtinai gerai. Bet dar neaišku, ar neužgrius kokios krušos. Jei nepasitaikys, sakyčiau, būtų gana stabilus sezonas. Ne rekordinis, bet ir ne prastas. Kombainas anksčiau išvažiavo į miežius, savaite dviem viskas greičiau užsibaigs“, – kalbėjo Marijampolės krašto žemdirbys.

Tempai spartėja

Žieminių miežių 2024 m. Marijampolės savivaldybėje deklaruota 1 210 ha (2023 m. – 565 ha). UAB „Lifrania“ deklaravo 67 ha žieminių miežių. Liepos 8 dieną žieminių miežių derlius buvo beveik nuimtas, buvo likę tik keletas ūkininkų, kurie baiginėjo. Žieminių miežių derlingumas siekia 6–7 t/ha. Šios savaitės pabaigoje prasidės žieminių rapsų derliaus nuėmimas. Žieminių kultūrų derlingumas numatomas geras, kiek prastesnė padėtis su vasarinėmis ir ankštinėmis kultūromis, nes pasėjus lietūs užplakė, o paskui didelę įtaką turėjo sausra.

Žieminių miežių derlius

Mūsų rajone javapjūtę, kiek kalbėjau su rajono ūkininkais, planuojama pradėti gal jau šią savaitę. Tik žieminius miežius jau kūlė tie, kurių žemės kaimyniniame Jurbarko rajone. Jų derlius neblogas – apie 6,5 t/ha, bet smulkesni grūdai, nes trūko drėgmės augimo metu.

Punskiečiai pernelyg neskuba

Iki liepos 5 dienos mūsų valsčiuje javapjūtė dar nebuvo prasidėjusi, bet kai liepos 4 dieną važiavau Balstogės link, truputį į Lenkijos pietus, tai žieminius miežius tenykščiai ūkininkai jau pjovė. Apie Punską žieminių arba hibridinių kvietrugių javapjūtė prasidėjo nuo liepos 8 dienos. Ir galėjo jau sparčiai judėti.

Mano žiniomis, Punsko krašto žemdirbiai šiemet tikisi ir laukia menkesnio derliaus dėl to, kad pas mus buvo nepalankus, sausas laikotarpis. Be to, mūsų krašte javų plotai nedideli, nes daugumoje ūkių dominuoja pievos ir kukurūzai – daug besiverčiančių gyvulininkyste. Pirmąją žolę nuimti pavyko, bet atolai menki, kukurūzai – irgi. Jei kas anksčiau pasėjo, tai kukurūzai drėgmės dar suspėjo pagauti, bet ir jų augimas jau sustojo. Dabar maždaug vienodai atrodo ir anksti, ir vėliau pasėti kukurūzai.

Svarstoma skirti išmokas ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl sausros, bet derlius turi būti sumažėjęs ne mažiau kaip 30 proc. Tik tuomet galima tikėtis kokių nors išmokų. Pernai buvo sumažėjęs kiek daugiau nei 20 proc. O kaip bus šiemet – matysim. Lengviau kalbėti apie nuostolius tuomet, kai jau derlius dorojamas. Kaip mes vadiname, kol dar „ant kelmo“, tai dar tikrojo derliaus nematyti. Jeigu iškūlei 10 t/ha, tai viskas gerai, bet gali prikulti ir 5 t, nes ir taip būna.