Viena svarbiausių pelningo pieno ūkio sąlygų yra geros genetinės vertės gyvulių banda. Todėl daugelis šalių veislininkystei skiria patį didžiausią dėmesį. Tai viena esminių strategijų šių dienų ūkininkams, siekiantiems teisingai ir efektyviai panaudoti pažangą savo ūkio naudai.

Kaip pagerinti galvijų elgesio rodiklius

Neretai ūkininkai, norėdami turėti geros genetinės vertės gyvulių bandą, karvėms sėklinti pasirenka bulius, kurie didina produktyvumą, garantuoja gerą galvijo sveikatą, vaisą ir ilgaamžiškumą. Tačiau daugelio šalių galvijų veislininkystės specialistai selekcijos programose įveda vis naujus kriterijus, veislinės vertės indeksus. Bulių vertinime jau yra tokie rodikliai: veršiavimosi eiga, veršelių mirtingumas, sveikatingumas, atsparumas ligoms ir t.t. Šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių (Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir kt.) genetinio vertinimo sistemose karvių melžimo veislinės vertės rodikliai jau kombinuojami į vieną indeksą su karvių temperamento įvertinimu.

Taigi, tiek galvijų augintojams, tiek mokslininkams visame pasaulyje jau rūpi pagerinti galvijų elgesio rodiklius. Tai ypač aktualu, kai darbuotojams reikia suvaldyti gyvulius didesnėse bandose, kaiauginant galvijus pasitelkiama vis daugiau techninės įrangos. Vis dažniau pastebima, kad ramesnio temperamento galvijai yra produktyvesni, lengviau prisitaiko prie intensyvios gamybos sąlygų, dažnai besikeičiančios laikymo aplinkos.

Gyvūno temperamentas – paveldimas

Gyvūno temperamentą galima apibrėžti kaip atsaką į aplinkos ar socialinius dirgiklius. Galvijams būdingos kelios temperamento savybės, kurias vertinant galima spręsti apie jų gerovę. Pavyzdžiui, tai gali būti jų reakcija į tvartų tvarkymą, melžimą, intervenciją veršiuojantis ir kt.

Pastaraisiais metais daugelis šių reakcijų pradėta tirti pasitelkiant genetikos mokslo metodus: buvo įvertinti kai kurių jų paveldimumo koeficientai, nustatytos elgsenos požymius koduojančių genų galimos padėtys chromosomose – lokusai. Nustatyta, kad temperamento paveldimumas yra pakankamas selekcijai vykdyti, todėl karvių temperamento rodiklius galima pasirinkti selekcijos programoms. Tyrimai taip pat parodė temperamento ir kitų savybių, pavyzdžiui, produktyvumo ar mėsos kokybės, sąsajas. Nepaisant to, selekcijos programose lig šiol yra palyginti nedaug temperamentą apibūdinančių savybių.

Dažniausiai gyvūnai tikrinami dėl agresijos arba pernelyg didelės baimės rutininių darbų fermose metu ar melžiant. Tokiu būdu pavyksta išbrokuoti ekstremalaus temperamento gyvūnus, arba, kalbant veislininkystės specialistų terminais, nustatomi veislinės vertės indeksai pagal temperamentą. Tokie tyrimai aktualūs dėl ekonominių, gyvūnų gerovės ir žmonių saugumo aspektų.

Tačiau nustatyti gyvūnų veislinę vertę pagal temperamentą nėra taip paprasta – kyla specifinių apribojimų ir kliūčių. Norint įvertinti genetinius parametrus,reikia kaupti ir analizuoti duomenis apie pakankamai didelę gyvūnų populiaciją, taip pat turi būti įvertintos produktyvumo savybių ir temperamento sąsajos. Todėl mokslininkų viltys šioje srityje siejamos su naujomis galimybėmis – automatizuotų duomenų analizės metodų ir platesniu genomo informacijos panaudojimu selekcijoje.

Ramių karvių pieno daugiau

Galvijų temperamento įvertinimas gali suteikti svarbios informacijos apie fizinę, fiziologinę ir psichologinę gyvūno būseną, įskaitant imunitetą, streso lygį ir medžiagų apykaitos procesus. Pavyzdžiui, melžimo metu nustatytas karvės temperamentas gali būti susiejamas su jos ilgaamžiškumu, tešmens sveikata, pieno primilžiu, reprodukcine veikla, melžimo greičiu ir prisitaikymu melžimui automatizuotose melžimo sistemose bei kitais zootechniniais faktoriais.

Galvijų temperamentas pasižymi pakankamu paveldimumu, todėl jis yra tinkamas genetiniam gerinimui. Apžvelgus daugiau kaip 40 mokslinių publikacijų, paskelbtų per pastaruosius 60 metų,atkreiptas dėmesys į labai plačias pieninių galvijų temperamento paveldimumo įverčių ribas – nuo 0,002 iki 0,47.

Panašu, kad sulig technologijų keliamų iššūkių gyvūnų elgsenai daugėjimu bei tobulėjant tyrimų metodams, atsiranda galimybių nustatyti vis stipresnes genetines temperamento sąsajas su ūkiškai naudingomis savybėmis. Pavyzdžiui, pastebėta, kad nepalankaus temperamento Holšteinų, Džersių ir Airšyrų veislių karvių amžius trumpesnis, palyginti su ramiomis karvėmis. Taip pat nustatyta stipri palanki karvių temperamento įvertinimo balų genetinė koreliacija su veršiavimosi lengvumu (0,48) ir sėklinimo indeksu (0,56). Ramesnių ir paklusnesnių Džersių ir Holšteinų karvių piene somatinių ląstelių kiekis piene buvo mažesnis, palyginti su nervingesnėmis karvėmis, o nervingų Holšteinų veislės skirtingų laktacijų karvių pieno atleidimo procesas lėtesnis.

Svarbus gyvūno reakcijos įvertinimas

Intensyvėjant pieno gamybai, ypač vis plačiau naudojant melžimo robotus, didėja susidomėjimas selektyviu veisimu, siekiant pagerinti karvių temperamentą. Taip tikimasi pagerinti ir melžimo efektyvumą.

Vykdant tyrimus Lietuvoje buvo nustatytas neigiamas karvių temperamento genetinis ryšys su karvių produktyvumu bei pieno laktozės kiekiu piene (atitinkamai r= -0,111 ir r= – 0,210) ir statistiškai teigiama genetinė koreliacija su pieno somatinėmis ląstelėmis (r= 0,288). Tai reiškia, kad papildomai vykdant selekciją pagal temperamentą, ramesnės karvės bus produktyvesnės, jų pienas turės daugiau laktozės bei, tikėtina, bus nustatoma mažiau somatinių ląstelių.

Taigi, gyvūnų temperamentas turi įtakos produktyvumui, vadinasi, ir ekonominiam pelningumui. Šiuo požiūriu taip pat labai svarbūs gyvūnų gerovės, darbo saugos aspektai. Todėl šiandien vis aktualesnis gyvūnų reakcijos į skirtingus dirgiklius kiekybinis įvertinimas. Tai padėtų identifikuoti gyvūnus, geriausiai tinkančius konkrečioms ūkininkavimo strategijoms.

Vida Juozaitienė, Lietuvos zootechnikų sąjunga

Danguolė Urbšienė, „Pieno tyrimai“

Vytenis Čukauskas, VDU