Šiemet daugiau kaip savaitę trukusios pavasarinės šalnos buvo negailestingos – kai kur nušalo serbentynai, pasitaiko apšalusių vynuogių, smidrų plotelių. O kai kur pavasarinės šalnos pasidarbavo taip, kad gal net ir jokio derliaus iš jų ūkininkams tikėtis neverta.

Serbentai uogų neduos

Šiukščiakalnio kaime (Daugų sen., Alytaus r.) 100 procentų nušalo Daivos Sakalauskienės serbentynas, šiemet jame derliaus šeimininkai jau nebeskins. Dzūkijos krašto uogų augintoja VL pasakojo, kad juodieji serbentai nukentėjo labiausiai – visas hektaras jų šiemet nušalo neatstatomai – nebus nė vienos uogos. Lemtingos buvo dvi naktys – dvi šalnos iš eilės. Anot ūkininkės, kai būna viena šalna, dar nieko, bet kai dvi iš eilės – gero nelauk.

„Balandžio paskutinėmis dienomis – iš ketvirtadienio į penktadienį ir iš penktadienio į šeštadienį mūsų krašte buvo didžiulės šalnos. Pirmąją serbentams lemtingą šalnos naktį tarp 4 ir 6 val. laukuose buvo apie 3,5 laipsnio šalčio. Ir šalna laikėsi gana ilgai. Dar bandėme visaip gelbėti. Vyras pirmą ir antrą naktį važiavo, bandė saugoti, nes yra galimybė juos apipurkšti vandeniu, bet niekas nepadėjo“, – apgailestavo D.Sakalauskienė.

Anot uogų augintojos, jų 12 metų uogininkystės praktikoje yra buvę tokių metų, kai pavykdavo išgelbėti uogynus. Tada tiesiog purkštuvu apipurkšdavo augalus vandeniu ir kai būdavo iki 3 laipsnių šalčio, dar būdavo įmanoma šitaip apsaugoti nuo nušalimo. Šiuo atveju, pasak Daivos, jos sutuoktinis labai stengėsi, bet jau buvo neįmanoma padėti, nes buvo ne momentinis atvėsimas, bet šalna išsilaikė keletą valandų. „Tokiu atveju vandens skleidimas jau nepadeda. Žaisti gali įvairiais būdais“, – sakė uogų augintoja.

Apšaldė vynuoges

Be juodųjų serbentų, Sakalauskai augina šilauoges, avietes, braškes, gervuoges. Šiemet per pavasarines šalnas stipriai nukentėjo jų auginamos vynuogės. Tarp 100 vynuogių sodinukų nemažai jau buvo prasprogusių. Artėjant šalnoms, šeimininkai lepias vynuoges buvo rūpestingai uždengę dviguba agroplėvele, bet net ir per uždangas šalnos pažeidė nemenką dalį gležnų vynuogių pumpurų. Iš viso D.Sakalauskienės uogynai užima 5 hektarus.
Yra pasėję ir valgomųjų žirnių. Dalis jų buvo uždengti, dalis – augo nedengti, bet, laimė, žirniai nuo šalnų nenukentėjo – išbandymą šalčiu atlaikė. Ūkininkė augina ir apie 200 krūmų smidrų vagą. Labiau dėl savęs ir draugams. „Mūsų smidrai buvo labai storai uždengti agroplėvele. Jie nukentėjo minimaliai arba visai nenukentėjo. Su smidrais nėra didelės bėdos, jeigu virš žemės išdygę daigai nušąla, tai smidrai turi galimybę iš šaknų atauginti naujus ūglius. Dėl to smidrų derlius sumažėja labai mažai, nes yra tik momentinis nušalimas“, – aiškino augintoja.

„Stebime, kad labiausiai pakenkė tiems augalams, kurie tuo metu pilnai žydėjo. Jie ir nušalo daugiausia. Todėl iš juodųjų serbentų, kurie žydėjo, uogų nebus. Šilauogės jau irgi buvo pradėjusios žydėti. Koks bus šalčio poveikis joms – kol kas dar neaišku. Dekoratyvinės alyvos kaip tik ruošėsi žydėti, tai dabar neaišku, ar iš viso žydės“, – kalbėjo Alytaus rajono ūkininkė.

Uogų augintoja nerimavo ir dėl to, kaip šalnas atlaikys jų braškynai. Braškės dar nežydėjo, bet jeigu tokia stipri šalna praėjo pro tas vietas, kur auga braškės, galėjo ir joms „suduoti“. „Dar mes negalime skaičiuoti nuostolių, juos pamatysime po kokio gero mėnesio, kai braškės pradės žydėti“, – planavo braškes auginanti Daiva. Ji atkreipė dėmesį, kad jų uogynų vieta yra Dzūkijoje, arčiau Varėnos, o šiam kraštui būdingos pavasarinės šalnos.

Pernai Sakalauskų ūkio uogynai nuo šalnų nenukentėjo, nes pavasaris buvo vėlyvas. Kai tik ankstyvesni pavasariai, o toks yra ir šiemet, jų uogynai daugiau ar mažiau nukenčia nuo šalnų. Apie ankstyvą pavasarį ūkyje byloja pirmieji augalai – smidrus pradėjo skinti 2 savaitėmis anksčiau negu pernai. Tai yra ryškus pavasario pradžios skirtumas. Augalai kur kas pirmiau žengė. Anksčiau sudygo smidrai, keliomis savaitėmis anksčiau pražydo ir juodieji serbentai.

  Varėnos rajone Mariaus Lubo braškynas šeimininkams jau ilgiau kaip savaitę neleidžia miegoti naktimis ir nežinia, kada baigsis budėjimo braškyne periodas. „Nemiegame jau gerą savaitę. Mūsų ūkio ankstyvosios braškės apdengtos agroplėvele, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvosios – nupurškiamos vandeniu, siekiant apsaugoti nuo šalnų. Ir, aišku, papildomai kiekvieną naktį organizuojame naują pramogą „išrūkyk kaimyną“. Gerai, kad kaimynai – toli, nepramogauja kartu su mumis pernakt. O laužai iš visų pusių gana gerai pasiteisino, padėjo bent iš dalies išgyventi didžiausias šalnas, kai oras buvo atvėsęs net iki 6–8 laipsnių šalčio“, – ūkio rūpesčiais dalinosi varėniškis M.Lubas.

Nukentėjo ir smidrai

Smidrų augintojai Reda ir Dominykas Barisai (Patamulšio k., Prienų r.) savo smidrų augimvietėse taip pat stebi šalnų paliestus augalus. „Žinoma, kad apšalo, gal ne visi, bet kur yra žemesnės vietos, kur lomose, tai nukentėjo, – padėtį analizavo ūkio šeimininkė. – Lietuvos pietinėje dalyje gal ne visi smidrų plotai nukentėjo, bet ten, kur nedideli gojeliai, kur yra tinkamos sąlygos kauptis vėsesniam orui, ten iš tikrųjų naktys buvo labai šaltos. Dar nėra pats smidrų derliaus pikas, todėl gal dar ir nuostoliai nebus labai dideli.“

Anot R.Barisienės, kur smidrai apšalo, tai apšalo, nieko nepakeisi. Belieka tik laukti šiltesnių orų ir laiko, kuomet iš žemės prasikals nauji daigai. Nors ir šiuo metu smidrų derlius iš laukų jau yra imamas – kai kelios savaitės balandyje buvo labai šiltos, tai smidrų daigai labai noriai pradėjo stybti į viršų. Stebėdama situaciją ir Reda tikino, kad šis pavasaris ankstyvesnis, bet nuo balandžio pabaigos netikėtai atvėsę orai, kurie tęsėsi beveik visą dešimtadienį, ir itin šaltos naktys, augalų vegetaciją labai pristabdė.

„Abejoju, ar šiemetį derliaus sezoną galima bus vadinti ankstyvesniu. Staigus atšalimas pristabdė augimą. Ten, kur nušalo, atžels, nes smidrų šaknys labai atsparios. Pačiam augalui tokios šalnos nepakenkia. Tik ūgliams, kurie buvo išdygę. Jie nuo šalčio suglebo – nušalo. Nieko tokio, laukiame šilumos, toliau dygs“, – vylėsi gero smidrų derliaus Reda iš Patalpušio.

Ūkininkė dienos metu stengėsi, kur didesni ūgliukai, juos nupjauti prieš šalnas, kad neapšaltų ir nepražūtų dar daugiau derliaus. „Nupjaudavome sprindžio ar dar aukštesnius ūgliukus, kad neprarastume derliaus. Pašalusių panaudoti negalima – neturi struktūros, išdžiūvo, pasidarė tuščiaviduriai“, – pasakojo smidrų augintoja.  

Smidrų ūkį netoli Marijampolės, Patašinės kaime, įkūrusi Irma Šiaučiulienė VL sakė, kad jos smidrų laukai iki gegužės 3 dienos dar nebuvo nušalę. Bet šaltos naktys labai sulėtino smidrų augimą. Ūkininkės iš Patašinės teigimu, kai buvo atšilimas, labai greitai pradėjo augti, sezonas prasidėjo anksti, bet kai atvėso, pradėjo smirdų derlių rinkti kas dvi dienas, dabar – jau kas tris dienas renka. „Sulėtino augimo procesą, bet nušalti kol kas nenušalo, bet dar šalnų – ne pabaiga, matysim, kai jos pasibaigs“, – atsargiai praėjusios savaitės pabaigoje situaciją vertino ji.

Šiemet I.Šiaučiulienės ūkyje smidrai užima 8 hektarus. Renka derlių nuo tiek, bet ne visas laukas brandus. Tad kiek mažesnis smidrų derlius bus ir dėl to, ir dėl šalnų. Koks tas sumažėjimas – ūkininkė dar neskaičiuoja. Ji neslėpė – šiemet smidrų nedengė, nes augimvietė yra labai geroje vietoje – aplink laukuose šalnos buvo ryškiai pastebimos, o ten, kur auga smidrai, – ne. „Bet džiaugtis dar anksti. Šalnos dar nepasitraukė. Tad dar visko gali nutikti“, – praėjusios savaitės pabaigoje kalbėjo Marijampolės krašto ūkininkė.

Nemigo naktys – visiems

Šis pavasaris Stirniškių ūkio uogynus jau spėjo pakrikštyti ne tik kruša, bet ir gana stipriomis šalnomis. Prieš savaitę praėjusi kruša pastebimos žalos uogynams nepadarė, tačiau buvusios šalnos nuostolių pridarė. Labiausiai šalnos pakenkė ankstyvosioms braškėms, kurios jau buvo pradėjusios žydėti. Tiesa, ankstyvosios veislės yra apdengtos agroplėvele, tačiau ji nevisiškai apsaugojo nuo šalnų, ir dalis braškių žiedų jau pajuodavę.

Kai toks šaltas ir oro sąlygomis neeilinis pavasaris, tai matyti, jog šilauogės irgi yra labai sustresavusios. Kol kas šilauogių žiediniai pumpurai dar pilnai nežydi, tačiau praėjusios savaitės šalnos, kur jos pasitaikė, gali būti lemtingos.