Žinia, kad Lietuvoje pieno supirkimo kainos auga sparčiausiai Europos Sąjungoje, neguodžia smulkiųjų ar vidutinių ūkininkų – daugiau už savo kolegas užsienyje uždirba tik stambieji ūkininkai. Smulkiųjų pieno ūkių Klaipėdos rajone sumažėjo pusšimčiu. Veiviržėnų seniūnijoje ūkininkaujanti Irena Raudienė, 20 melžiamų karvių bandos šeimininkė, nežino, ar ateityje tai bus šeimos pragyvenimo šaltinis.

Ūkininkės pagalbininkai – 4 sūnūs

Nuo jaunumės gimtajame Pakapio kaime, rajono pakraštyje, ūkininkaujanti I. Raudienė puoselėja nedidelį pieno ūkį. Kadaise pradėjusi nuo trijų melžiamų karvių dabar laiko poros dešimčių bandą. Jos netenkina pakilusi pieno supirkimo kaina, nes viskas labai pabrango. I. Raudienė nežino, kur ateityje pasuks jos vaikai: jie nenori prisirišti prie žemės.
Ūkininkė valdo 100 hektarų, dalis žemės – nuosava. Didžiausi ūkininkės pagalbininkai – devyniolikmečiai sūnūs Rokas ir Lukas bei septyniolikmečiai Martynas ir Laurynas. Vyras paliko šeimą, kai vaikai, dvi dvynių poros, buvo maži.
Daugiavaikė mama kabinosi į gyvenimą kaip įmanydama, palaikoma giminaičių. Didžiausias motyvas puoselėti ūkį – keturi sūnūs, kuriuos reikėjo vienai auginti, auklėti, išleisti į gyvenimą. Ūkis buvo šeimos pragyvenimo šaltinis. Teko samdyti darbininkus, kol vaikai paaugo. „Buvo labai sunku, – prisipažino Irena. – Bet aš kaime gimusi ir užaugusi, pripratusi prie žemės darbų ir ūkio nepalikau. Žinoma, galėjau rasti darbą pas darbdavį, bet arčiausiai – Švėkšnoje. O kas būtų buvę su vaikais?“
Kartu su mama nuo mažens dirbdami ūkyje jie užaugo darbštūs, atsakingi. I. Raudienė džiaugiasi, kad daug dirbdami patys sugeba užsidirbti pragyvenimui – nereikia prašyti nei pašalpos, nei nemokamo maisto paketų.

Vilioja augalininkystė

„Aš septynerių metų išmokau melžti karves ir padėjau mamai, – prisipažino Lukas. – Paauglystėje pradėjau mokytis dirbti technika – geras kaimynas Romas mane išmokė žemės darbų, iš jo sulaukiau daug naudingų patarimų. Romas man kaip vyresnysis brolis.“
Technika dirbti anksti išmoko ir jo broliai, visi įgijo vairavimo teises. Taigi dabar samdyti darbininko nebereikia – patys susitvarko ūkyje: įdirba žemę, pasėja, paruošia pašarus. Beje, ankstesniais metais I. Raudienė ne kartą pasinaudojo europine parama ir pagal galimybes modernizavo savo ūkį, įsigijo technikos. Dabar ūkininkė nesiryžta dalyvauti paramos teikimo projektuose, nes nežinia, kur pasuks jos sūnūs. „Jaunimas nenori prisirišti prie žemės – nori gauti pelną čia ir dabar, būti savarankiški“, – sakė ūkininkė, kuri 28 metus pragyvena iš pieno ūkio.

Keturi broliai Raudžiai mokosi Klaipėdos verslo ir paslaugų mokykloje – žada tapti automobilių remontininkais. Studentai grįžta namo ir padeda mamai ūkyje darbus nudirbti. Lukas žada savo gyvenimą sieti su ūkininkavimu. Jis pradėjo auginti buliukus – gal rinksis mėsinę gyvulininkystę? „Pieno ūkyje sunku, daug dirbti reikia, be laisvadienių, o pieno supirkimo kaina, nors ir padidinta, menka palyginti su tuo, kiek viskas pastaraisiais metais pabrango, – dėstė Lukas. – Mėsinius galvijus auginti būtų paprasčiau, bet pabodo mėšlas – labiausiai norėčiau grūdininkyste užsiimti.“ Dabar grūdus augina savo reikmėms – galvijų pašarui.

I. Raudienė pieną parduoda Vilkyškių pieninei. „Praėjusį rudenį mokėjo po 18 centų už kilogramą, o šiemet daugiau. Visgi priklauso nuo pieno kiekio: pardavęs iki 300 kg gauni po 27 ct, o iki 100 kg – 24 ct už kilogramą. Šiuo metu daug užtrūkusių karvių, – dėstė ūkininkė. – Nors daug kalbama apie stulbinantį pieno supirkimo kainų šuolį, bet jis nepasiveja kitų prekių, paslaugų brangimo ir mūsų, smulkiųjų ar vidutinių ūkininkų, tai neguodžia. Žinoma, stambieji už pieną gauna daugiau.“ Taigi dėl ūkio ateities paskutinį žodį tars I. Raudienės sūnūs.

Uždirba daugiau nei kolegos užsienyje

BNS išplatintame pranešime skelbiama, kad sparčiausiai Europos Sąjungoje augančios pieno supirkimo kainos Lietuvoje toliau gerina visų laikų rekordus – vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams mūsų šalyje praėjusį gruodį gerokai viršijo Bendrijos vidurkį ir pasiekė 466,62 Eur už toną. Ogi Europos Sąjungos šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinė kaina – 407 Eur.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., žalio pieno kaina stambiesiems tiekėjams mūsų šalyje išaugo 34 proc., o palyginti su praėjusių metų lapkričiu – 4,9 proc. Stambieji ūkiai Lietuvoje pagamina ir parduoda perdirbti iki 70 proc. viso superkamo pieno šalyje.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, visiems ūkiams vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje pernai gruodį pasiekė 427,15 Eur už toną – 35,2 proc. daugiau nei metais anksčiau, ir 6,7 proc. daugiau nei lapkritį.

Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno nei jo suvartoja šalies gyventojai. Taigi apie pusė produkcijos realizuojama užsienyje.
„Eksporto rinkose pieno produktų kainos nuo rudens laikėsi aukštumoje ir tai leido Lietuvos perdirbimo įmonėms daugiau mokėti ūkiams už pieną. Tačiau jau pastebima, jog kai kurių produktų kainos, pasiekusios piką, pradėjo leistis“, – sakė Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.
Jis atkreipė dėmesį, kad dėl brangstančios žaliavos ir visame pasaulyje brangstančių produktų kainos taip pat kyla ir Lietuvoje. Tačiau dėl didelės konkurencijos mūsų šalies vidaus rinkoje, kuriai netrūksta pieno gaminių, kainų augimas yra mažesnis nei eksporto rinkose, kuriose pieno produktų trūksta.

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė:
– VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajone registruoti 384 pienininkystės ūkiai, juose buvo laikomos 3 632 melžiamos karvės. Per praėjusius metus pienininkystės ūkių sumažėjo iki 331, o karvių – iki 3 435.
Pernai labiausiai sumažėjo 1–2 karvių laikytojų: iš 249 ūkelių nebeliko 50, jų savininkai atsisakė 55 galvijų. Tačiau kaip ir anksčiau pieno sektoriuje vyrauja smulkūs 1–2 karvių ūkiai, kurie sudaro net 60,12 proc. visų rajono karvių ūkių. Nesikeitė stambių ūkių skaičius, kuriuose laikoma daugiau nei 151 melžiama karvė – kaip ir anksčiau tebėra keturi, juose – 768 galvijai.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. rajone registruotas 401 mėsinių ir mišrūnų galvijų ūkis, kuriuose laikomi 5 546 galvijai. Praėjusiais metais ūkių sumažėjo, bet jie stambėjo. Šiemet sausio 1 d. registruota 380 mėsinių ir mišrūnų galvijų laikytojų ūkių su 5 580 galvijų.