Ūkininkai ir žemės ūkio politikos atstovai pripažįsta – pasėlių deklaravimo laikotarpis buvo nelengvas. Susipažinus su preliminariais deklaravimo duomenimis tapo aišku, kad ūkininkai aktyviai rinkosi deklaruoti tarpinius pasėlius, neariminės žemdirbystės plotus, mažiau dėmesio sulaukė kraštovaizdžio elementai. Nors pasėlių deklaravimas baigėsi vos prie kelias savaites, jau siūloma, ką reikėtų keisti ir tobulinti kitąmet, kad procesas eitųsi sklandžiau.

Lietuvoje ūkiai stambėja

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.

Pavėluotai paraiškas buvo galima teikti iki birželio 30 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie metai yra pirmieji įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (Strateginis planas), pavėlavusiems išmokos nebus mažinamos, avansiniai mokėjimai taip pat bus išmokami laiku.

Šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių r., o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės r. savivaldybėse. Vidutinis paraiškoje deklaruotas plotas šiemet sudaro 24,9 ha ir jis nuolat didėja: 2010 m. – 15,6 ha, 2015 m.  – 20,6 ha, 2020 m. – 23,5 ha.
Deklaravimo ypatybės
Jolanta Ašmonienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja, paneigia skleidžiamą mitą, kad žemdirbiams buvo sudėtinga dėl to, jog deklaravimo metu keistos taisyklės:  „Deklaravimo metu taisyklių nekeitėme, toks buvo mūsų principinis sutarimas. Pirmasis taisyklių variantas buvo patvirtintas vasarį, iš karto po to, kai buvo patvirtintas ir pats Strateginis planas. O kitas taisyklių keitimas įvyko balandžio pradžioje prieš patį deklaravimą. Taisyklės buvo stabilios ir tokios išliko visą deklaravimo laikotarpį.“

Žemdirbių bendruomenėje buvo gana dažnai užduodamas ir klausimas, kam Lietuvai tiek ekologinių sistemų? Skelbiama, kad mes jų turime 16, belgai - 13, o danai – tik 3.

Pasak J. Ašmonienės, reikėtų žiūrėti giliau, mes negalime lyginti vien tik atskirų šalių priemonių skaičiaus. Be to, Lietuvoje galima rinktis daug įvairiausių veiklų, bet jos sukurtos tam, kad ūkininkai galėtų kuo daugiau prisidėti, įgyvendindami klimato kaitą stabdančias priemones ir kurti naudą mums visiems galėtų pasirinkti  iš kuo daugiau ekologinių sistemų ir taip gauti kompensacijas už vykdomas veiklas.

Telefonas netilo

Pakruojo r. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas, pasėlių deklaravimo laiku konsultavęs ūkininkus, pripažįsta, kad šis laikotarpis nebuvo paprastas. Jo teigimu, klausimų iš ūkininkų sulaukdavo nuolat, telefonas netilo kiekvieną dieną. „Bendromis jėgomis bandėme aiškintis, nes vieniems ūkininkams buvo gana sudėtinga susigaudyti, kaip ką deklaruoti. Dabar jau sutinku nemažai ūkininkų, kurie yra deklaravę pasėlius ir džiaugiasi, kad viskas vyko gerai. Tačiau kai su jais daugiau pasikalbi, aiškėja, kad ir jie patys ne visiškai žino, ką deklaravo, kokių prisėmė įsipareigojimų, kiek metų ir kaip jų reikės laikytis. Gal ūkininkai susigundė gana didelėmis plotinėmis išmokomis, bet dabar, kai viešojoje erdvėje jau pradėta kalbėti apie galutinius skaičius, kiek procentų deklaravusiųjų pretenduoja į neariminės technologijos, augalų kaitos ar tarpinių pasėlių ekosistemas, jie ėmėsi skaičiuoti, gilintis ir abejoti, ar tikrai norėjo prisiimti tiek įsipareigojimų. Tapo neaišku, kokios bus išmokos, nes preliminariosios išmokos juk dalysis iš dviejų ar net iš trijų“, – susirūpinimo neslepia G. Špakauskas.

Ir toliau menksta gyvulininkystės sektorius

Jam antrina ir Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos (LJŪS) pirmininkas. Jo pastebėjimu, šiemet jau pradėtas įgyvendinti Strateginis planas, todėl naujos ir deklaravimo taisyklės, ir reikalavimai. Jis sutinka, jog didžiausias iššūkis buvo tai, kad žemdirbiams buvo daug nežinomybės. Kita vertus, viešojoje erdvėje buvo daug informacijos, todėl reikėjo ją kruopščiai analizuoti, tikslintis. Jaunųjų ūkininkų atstovo įsitikinimu, pasėlių deklaravimo laikotarpis buvo didelis darbas savivaldai, savivaldybių darbuotojams, kurie padėjo žemdirbiams deklaruoti pasėlius ir naudmenas, aiškino ūkininkams viską, apie ką šie teiravosi.

„Bet buvo ir tokių ūkininkų, kurie atėjo deklaruoti pasėlių, tačiau naujosios taisyklės jiems buvo visiška staigmena, nieko apie tai nebuvo girdėję. Didžiausias iššūkis yra nuspėti, koks bus tas galutinis deklaravimo rezultatas. Šiandien mes dar negalime pasakyti, kiek eurų už 1 ha atneš vienas ar kitas prisiimtas įsipareigojimas, bet galime aiškiai konstatuoti, kad menksta gyvulininkystė ir mažėja pievų. Mes jau anksčiau kėlėme šią problemą, nes gyvulininkystė yra ir ŽŪM pasirinktas prioritetas“, – atkreipia dėmesį V. Buivydas.

Smulkiems ir vidutiniams ūkiams – supaprastinti taisykles

Pasak V. Buivydo, pasirodė, kad smulkiems ir vidutiniams ūkiams taisyklės pernelyg sudėtingos, per daug yra ekosistemų, mažam ūkiui  sudėtinga į visas jas įsigilinti, juolab kad kai kurie prisiimti įsipareigojimai yra tęstiniai – ne vieniems metams. Pavyzdžiui, deklaravus augalų kaitą, šios veiklos reikia laikytis 4 metus, ekstensyvus pievų tvarkymas – 3 metai, šlapynių tvarkymas – irgi. Norisi, kad būtų kiek įmanoma paprastesnė sistema, todėl LJŪS siūlo smulkiems ir vidutiniams ūkiams taikyti paprastesnes taisykles, o pramoniniams ūkiams, kurie yra gamybiniai, taikyti aukštesnius standartus. Jei visiems  ūkiams taikomi vienodi reikalavimai, smulkiesiems tampa per  sudėtinga susigaudyti“.

Tarpinių pasėlių deklaravimas pranoko lūkesčius

Jolanta Ašmonienė, ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja, pažymi, kad šiandieną matomi pasėlių deklaravimo skaičiai tebėra išankstiniai, bet jau matyti, kad turime daugiau kaip 99 proc. patvirtintų paraiškų.

Šių metų didžiausia naujovė, kad atsirado ekologinės sistemos, nebeliko praėjusį laikotarpį visiems jau įprastomis buvusios žalinimo išmokos. Daugiausia nerimo ir buvo dėl to, kaip pavyks dalyvauti naujose ekologinėse sistemose. „Kaip mes ir tikėjomės, populiariausios buvo gamybinės ekologinių sistemų veiklos. Pagal tai, kas suplanuota Strateginiame plane, lūkesčius viršijo tiek deklaruoti neariminių technologijų plotai, tiek augalų kaita ar tarpiniai pasėliai. Tarpinių pasėlių deklaruota 160 proc., palyginti su plane numatytais plotais, o kai kurių kitų – net ir per 200 proc.“, – sako J. Ašmonienė.

Tuo metu ūkininkų dėmesio beveik nesulaukė kraštovaizdžio elementų priežiūros ekologinė sistema. Kol kas neaišku, kodėl taip nutiko, nes kraštovaizdžio elementų deklaruota tik 7 proc. planuoto ploto, nors buvo tikimasi, kad ši priemonė taps viena iš svarbiausių pasirenkamų ekologinių sistemų. „Galbūt sudėtinga, ypač Vidurio Lietuvoje, rasti  kraštovaizdžio elementų. Be to, kaip alternatyvą daugiau ūkininkų rinkosi žaliąjį pūdymą, kuris irgi užskaitomas, norint gauti paramą gamybinėms veikloms, todėl žaliojo pūdymo plotai deklaruoti didesni nei turėjome praėjusiais metais“, – kalbėjo ŽŪM atstovė.

Ūkininkas G. Špakauskas iškart paaiškina, kodėl kraštovaizdžio elementai tarp žemdirbių nebuvo populiarūs. Pasak jo, ūkininkams buvo sunku suvokti, kad 5 proc. ploto reikia atidėti ne gamybai, be to, didelei daliai grūdų augintojų sudėtinga susirinkti tuos 5 proc. per kelias tą leidžiančias padaryti priemones: kraštovaizdžio elementus, žaliąjį pūdymą, medingus augalus, daugiamečių žolių juostas ir keletą kitų mažiau populiarių priemonių.

Be to, ūkininkams buvo sudėtinga susigaudyti „Augalų kaitos“ priemonėje, nes daliai jų reikėjo pasakoti, kas yra atsėliavimas. „Daug kas klausdavo, ar tikrai per 4 metus toje ekosistemoje galima tik vieną kartą sėti žieminius kviečius? Iš tikrųjų tai ne, negalima sėti tik dvejus metus iš eilės, trečiais – vėl galima. Dėl žaliojo pūdymo ir dabar dar gaunu klausimų, kada jį jau galima įterpti į žemę. Kadangi deklaravimo taisyklės visiškai naujos, buvo daug naujų, dar nepažįstamų dalykų, todėl kilo įvairiausių klausimų dėl techninių detalių – man pačiam tekdavo klausti kitų konsultantų iš ministerijos, kartais ir viceministro klausdavau“, – patirtimi dalijasi G. Špakauskas.

Kokios išmokos pasieks ūkininkus?

J. Ašmonienė sutinka, kad iššūkių netrūko, tačiau pirmieji metai visada būna sunkesni. „Pirmi metai, visiškai nauja sistema. Klausimų tikrai kyla daug. Deklaravimo metu mes organizavome tokią aktyvią ir neįprastą konsultavimo kampaniją. Kiekvieną ketvirtadienio rytą dvi  valandas skirdavome laiko ūkininkų klausimams, jungdavomės gyvai, galėdavo prisijungti ūkininkai, seniūnijų specialistai ir visi kiti, kam tai įdomu. Deklaravimas šiemet visiems buvo didžiulė naujovė – nauji reikalavimai, naujos sistemos, todėl kildavo ir įvairių klausimų. Į taisykles visko surašyti neįmanoma, nes kiekvieno ūkininko situacija individuali, todėl kiekvienas jų užduodavo sau rūpimus klausimus, kaip konkrečiai jų individualiame ūkyje deklaruoti pasėlius ir naudmenas. Seniūnijų darbuotojams, kurie padėjo ūkininkams deklaruoti, tai irgi buvo nauja informacija, todėl visiems dalyvaujantiems iššūkių kilo daug, bet susitelkėme, viską padarėme ir žiūrėsime, vertinsime“, – darbingai nusiteikusi ŽŪM specialistė.

J. Ašmonienė prognozuoja, kad pagal šiuo metu jau turimus deklaravimo rezultatus išmokų smarkiai mažinti nereikės. Tikėtina, kad ūkininkus jos pasieks tokios, kokios numatytos Strateginiame plane.

Kaimo plėtros programos indėlis kovojant su klimato kaita

Lietuvos Strateginiame plane iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų ūkininkavimą. Siekiama ne tik kovoti su klimato kaita, mažinti CO2 emisijas, bet ir saugoti biologinę įvairovę. Didinti ūkių atsparumą padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones.

Deklaruodami pasėlius, žemdirbiai kartu galėjo teikti paraiškas gauti paramą pagal KPP 2014-2020 m. priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ (veiklos sritis „Miško veisimas“) ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

Parama už ūkinius gyvūnus teikiama pagal tęstinės KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.